Miokardo infarktas - tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žūtis dėl deguonies stygiaus širdies raumenyje, kurį lemia pablogėjusi širdies kraujotaka. Dažniausiai tai nutinka, kai širdį maitinančią vainikinę arteriją užkemša krešulys.
Išduoda skausmas ir dusulys
„Paprastai miokardo infarktas pasireiškia vadinamąja krūtinės angina. Žmogus pajunta spaudimą krūtinėje, veržiantį, maudžiantį skausmą, kuris plinta į žandikaulį, gali imti dusti fizinio krūvio metu. Jeigu šiuos simptomus pajuntama pirmąkart gyvenime arba tiesiog ramybės būsenoje – tai gali būti požymis, jog širdies veikla sutrikusi. Tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, - teigė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.
Tačiau miokardo infarktas gali ištikti staiga, būti ūmus ir baigtis mirtimi. Ar gali būti, kad iki tol regis, visiškai sveikas žmogus staiga mirė nuo širdies ligos, apie kurią net neįtarė? „Kartais širdies veikla sutrinka be jokio perspėjimo. Tai vadinamasis trečiojo tipo miokardo infarktas. Tokiu atveju belieka konstatuoti, kad jis įvyko, bet nebeįmanoma nieko pakeisti – žmogus tiesiog miršta“, - paaiškino intervencinės kardiologijos specialistas.
Šio tipo infarktas, kai vienintelis požymis tėra staiga sustojęs pulsas, ištinka 12 proc. žmonių. „Liūdna, bet, deja, kai ko išvengti neįmanoma. Nesame visagaliai ir nebūsime. Šiuolaikinėmis gydymo priemonėmis mirtingumą nuo širdies ligų galima sumažinti 2-3 kartus, tai labai daug ir turime to siekti“, - atkreipė dėmesį kardiologas.
Liga taikosi į vyresnius
Pasak V. Jokšo, jei žmogus sukniubo ir jam sustojo širdis, svarbiausia belaukiant greitosios medicinos pagalbos nė akimirkos nedelsti ir pradėti ligonį gaivinti. „Jeigu gaivinti pradedama iš karto, nėra skirtumo, kada atvyksta greitoji pagalba. Šiuo atveju, kiek žinau, nebuvo laukiama, kol atvyks medikai, krūtinės ląstos paspaudimai ir oro pūtimas – tos priemonės, ką sugeba ir tokiais atvejais gali atlikti kiekvienas“.
Miokardo infarktas – viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kasmet dėl šios ligos miršta apie 7 mln. žmonių, tai sudaro beveik 13 proc. visų mirčių.
Pirmadienį miręs J. Veselka buvo 69-erių, pernai spalį miręs verslininkas Bronislovas Lubys -73 metų. Šį pavasarį miokardo infarktas kelionės metu ištiko žinomą kardiologą profesorių Grabauską. Prieš kiek daugiau nei mėnesį Klaipėdoje dirbdamas kompiuteriu namuose staiga sukniubo ir mirė buvęs ilgametis Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, žinomas visuomenės veikėjas Stanislovas Stulpinas, kuriam neseniai buvo sukakę 65-eri.
V. Jokšo teigimu, būtent vyresnio amžiaus vyrai tampa pagrindiniu šios ligos taikiniu. Į rizikos grupę patenka ir žmonės, turintys antsvorį, padidintą kraujospūdį pamėgę sočiai ir riebiai valgyti, vengiantys sportuoti ir turintys žalingų įpročių. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir dėmesys savo sveikatai – svarbiausios ir kiekvienam nesunkiai pasiekiamos priemonės, galinčios padėti išvengti širdies ligų.
Tyrimai ilgo gyvenimo neužtikrina
Gydytojas kardiologas pastebėjo, jog kaskart, kai netikėtai miršta visuomenėje žinoma žmogus, visuomenė sukrunta, prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės norinčiųjų pasitikrinti sveikatą, imama baimintis ne tik dėl savo, bet ir dėl artimųjų gyvybės. Tai, anot V. Jokšo, nėra blogai, tačiau profilaktinė patikra nesuteikia garantijos, kad pavyks ilgai ir ramiai gyventi.
„Profilaktinis patikrinimas – tai tarsi fotografavimasis: šią akimirką tave užfiksavo gyvą, bet nėra garantijos, kad išėjęs į gatvę nepateksi į avariją ar nenutiks kita nelaimė. Net išsamūs širdies ir kraujagyslių tyrimai negali užtikrinti, kad po 10 metų viskas bus gerai. Tačiau mes galime pasakyti, kad tikimybė susirgti infarktu per artimiausius metų yra nedidelė – mažesnė nei 4 proc. Jeigu pastebime, kad rizika didesnė, imamės rimtų profilaktikos priemonių“, - komentavo V. Jokšas.
Gaivinti turi kiekvienas
Specialisto manymu, miokardo infarkto požymius turėtų žinoti kiekvienas. Kaip suteikti pirmąją pagalbą žmonės turi būti mokomi jau mokykloje, o sekant daugelio užsienio valstybių pavyzdžiu, visose viešosiose įstaigose, taip pat prekybos centruose, turėtų būti automatiniai defibriliatoriai. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui Vilniaus oro uoste, šią gyvybės gelbėjimo priemonę jau galima rasti, tačiau tokių vietų, anot V. Jokšo, Lietuvoje dar gerokai per mažai. Tačiau bendrai situacija, jo teigimu, gerėja. Kasmet atliekama vis daugiau kraujagysles plečiančių procedūrų, kurios ne tik padeda gydyti miokardo infarktą, bet ir neretai išgelbsti gyvybę. Šioje srityje Lietuva jau pasiekė Europos vidurkį.
„Jeigu žmogus bent menkiausių skundų dėl širdies veiklos, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją kardiologą ir pasitikrinti sveikatą. Nederėtų savęs apgaudinėti, jog tai dėl stuburo, nervų, jog padės masažas ar dar blogiau - visai numoti ranka. Būklę turi įvertinti specialistas. Jeigu ištiko priepuolis, būtina kuo greičiau kviestis greitąją pagalbą ir vykti į ligoninę“, - patarė 2008-aisiais Metų kardiologu pripažintas V. Jokšas.
