Tačiau bėda ta, kad šie sutuoktiniai jau seniai nėra jauni tėvai, o jų sūnums Michaeliui ir Matthew atitinkamai 42-eji ir 39 metai, rašo „Daily Mail“.
Nepaisant to, abu vyrai kuo toliau, tuo dažniau elgiasi kaip maži berniukai, įkalinti suaugusiųjų kūne. Jiems reikia nuolatinės pensininkų tėvų priežiūros.
Taip buvo ne visada. Anksčiau broliai gyveno visavertį gyvenimą, turėjo darbus ir žmonas. Tačiau ilgainiui jų elgesys ėmė vaikiškėti.
Tai kėlė vis didesnį nerimą tiek jų tėvams, tiek aplinkiniams.
2011-ųjų vasarą Michaeliui ir Matthew buvo diagnozuota reta genetinė liga, dėl kurios žmogui tampa vis sunkiau judėti ir kalbėti.
Šiuo atveju, broliai dar ir ėmė elgtis vaikiškai.
Apie jų šeimos gyvenimą britų transliuotojas „Channel 4“ sukūrė dokumentinį filmą.
Brolių Clarkų likimas taip pat jau kurį laiką lyginamas su Holivudo filmu „Keista Bendžamino Batono istorija“ („The Curious Case Of Benjamin Button“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Bradas Pittas.
Jo vaidintas personažas yra senas vyras, kuris pamažu tampa vis jaunesnis.
Tačiau sūnų likimo gretinimas su garsiu filmu Ch. Clark liūdina.
Vyrų būklė taip prastėja, jog moteris baiminasi, kad jie, kaip kūdikiai, galiausiai nebevaikščios ir nesugebės patys valgyti.
Augindami sūnus bėdų neturėjo
„Jie nevirsta į mielus mažus berniukus, jie dideli stiprūs vyrai – ir dėl to kyla kiek kitokių problemų“, - britų leidiniui „The Independent“ kalbėjo Ch. Clark.
Moteriai pirmą kartą mintis, kad kažkas su sūnumis negerai, kilo visiems kartu išvykus atostogauti. Tuomet ketvirtąją dešimtį metų perkopę sūnūs elgėsi vaikiškai, lėktuve šūkavo ir kivirčijosi dėl niekų.
Toks vyrų elgesys tėvams buvo netikėtas. Juo labiau, kad su atžalomis nebuvo bėdų jas auginant.
Matthew ir Michaelio vaikystė buvo visiškai normali. Matthew buvo labiau bendraujantis, Michaelis – gana drovus.
Mokykloje jie buvo laikomi vidutinių gabumų vaikais. Tiesa, Michaeliui gerai sekėsi matematika.
Baigus mokyklą Matthew buvo pasiūlyta prisijungti prie Karališkojo laivyno ir mokytis viename žemės ūkio koledže, o Michaelis sulaukęs 20 metų jau priklausė Karališkosioms oro pajėgoms.
Michaelis buvo tapęs savo žmonos vaikų patėviu, o Matthew su sutuoktine susilaukė dukters Lydios, kuriai dabar 19 metų. Ši jau pati turi atžalą.
Be abejonės, vyras nebegali atlikti nei tėvo, nei senelio pareigų.
Tėvai privalėjo sugrįžti
Reikalai ėmė žymiai prastėti maždaug prieš septynerius metus, kai Christine su vyru nutarė anksti išeiti į pensiją. Jie pardavė namą Jungtinėje Karalystėje ir įsigijo būstą Ispanijoje, tikėdamiesi senatvę praleisti saulėtoje šalyje.
Pora manė, kad sūnūs juos aplankys kada tik galės. Tačiau netrukus sutuoktiniai ėmė nerimauti dėl to, kad suaugę vyrai neatsiliepia į jų skambučius telefonu.
Regis, poros išvykimas sutapo su prastėti pradėjusia sūnų sveikata. Vyrai ilgainiui nebegalėjo savimi pasirūpinti, apsigyveno kartu purviname bute ir ėmė gyventi iš pašalpų.
Vėliau jie ėmė ginčytis lyg vaikai ir nebepajėgė gyventi kartu.
Tad Michaelis išsikraustė į nakvynės namus, kurių darbuotojai pasistengė, jog medikai patikrintų vyro sveikatą.
Šie supratę, kad panašių elgesio problemų turi ir Michaelio brolis, vyrams atliko genetinius tyrimus. Pastarieji parodė, kad abu broliai kenčia retą neurologinę ligą - leukodistrofiją.
Tai reiškia, kad jų smegenys nyksta. Vyrai protiškai ir emociškai grįžta į kūdikystę.
Ch. ir A. Clarkai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik 2012-ųjų sausį grįžti gyventi iš Ispanijos į Jungtinę Karalystę ir rūpintis sūnumis.
Tenka keltis naktimis
Abu vyrai atrodo tokio amžiaus, kokio ir yra, nors jų veiduose jau galima pastebėti nuginkluojantį vaikiškumą. Tiesa, jie neteko kojų ir krūtinės plaukų.
Anot Ch. Clark, Michaelis elgiasi vaikiškiau nei brolis, yra irzlesnis. Vyro nebegalima palikti vieno.
Tuo tarpu Matthew nuolat kalba ir pasako viską, kas tik jam šauna į galvą.
„Jie gali būti labai meilūs, ypač vienas su kitu. Jie dažnai apsikabina ir Michaelis sako: „Jis yra mano mažasis brolis.“ Tačiau kaip ir maži vaikai, jie dažnai atsibunda naktį – praėjusią naktį kėliausi septynis kartus. Kaip ir vaikai, jie neigia ir tai, kad yra pavargę, net jeigu matai krentančius jų akių vokus“, - pasakojo Ch. Clark.
„Kiekvieną naktį gulime su Christine ant sofos ir mums teka ašaros. Mūsų didžiausia baimė, kad jie gyvens ilgiau nei mes. Kas tada juos prižiūrės?“ - dar praėjusį pavasarį kalbėdamasis su britų žiniasklaida guodėsi A. Clarkas.
Praėjusią gegužę šeimos namuose apsilankiusi „Daily Mail“ žurnalistė aprašė čia pamatytus sunkiai suvokiamus vaizdus. Kambario kampe moteris išvydo žaislinį traukinį, su kuriuo valandų valandas žaidžia Matthew.
Kambaryje taip pat buvo didelė krūva DVD įrašų, tarp kurių buvo vaikų pamėgtų filmų.
Nors vyrai kuteno ir erzino vienas kitą, didžiąją laiko dalį buvo abejingi. Prie tėvų ypač prikibęs buvo Matthew, kuriam reikėjo nuolatinių pamylavimų ir padrąsinimų.
Parengė Jurgita Žilinskaitė
