Puerto Riko universiteto biologė Maria Gloria Dominguez-Bello prisimena, kad žmonėms buvo labai juokinga, kai jų buvo paprašyta atnešti savo fekalijų mėginių.
Ledai buvo pralaužti, gyventojų pasitikėjimas – pelnytas: dešimties trobelių gyventojai leido paimti tepinėlius ne tik iš išmatų, bet ir nuo jų rankų, kojų, iš nosies, burnos.
Mikrobų medžioklė turėjo atskleisti, kaip atrodo natūrali, gryna, nepakitusi žmogaus organizmo mikroflora. Vietos gyventojai, šio testo dalyviai, iki šiol neturėjo jokio sąlyčio su civilizacija. Jų bakterijos – beveik natūralus evoliucijos produktas.
Akimi nematomi gyvi mikroorganizmai skaido maisto medžiagas, aprūpina vitaminais, „mankština” imuninę sistemą, gina nuo kenksmingų sukėlėjų.
O kaip sekasi šiems geradariams, jei jų šeimininkas gyvena civilizuotoje visuomenėje?
Norėdami tai suprasti tyrėjai paėmė tepinėlių ne tik iš pirmykščio gyvenimo būdo atstovų – indėnų, bet ir iš žmonių, gyvenančių labiau išsivysčiusiose Amazonės baseino vietose – mažesnėse gyvenvietėse ar du milijonus gyventojų turinčiame mieste.
200 mėginių šiuo metu dar tik tiriami vienoje laboratorijų. Bet pirmieji rezultatai rodo, kad vakarietiškas gyvenimo būdas kenkia bakterijoms. Joms grėsmę kelia ne tik antibiotikų vartojimas, bet ir augantis gimdymų skaičius padarius cezario pjūvį, taip pat perdėta higiena.
„Manome, kad mikrobų įvairovės pokyčiai gali lemti ir kai kurias dažniausiai paplitusias ligas, susijusias su šiuolaikiniu pasauliu”, – sako M.G.Dominguez-Bello.
To baiminasi ir Niujorko universiteto medicinos specialistas Martinas Blaseris, ekspedicijos į Amazonę dalyvis.
„Bakterijos neatsitiktinai įsitaisė ant žmogaus kūno. Jos atlieka tam tikrą misiją. Bet kai kurios šių bakterijų nyksta, o tai pakeičia fiziologiją, kartu ir žmogaus sveikatą”, – sako M.Blaseris.
Anksčiau gydytojai ir biologai mažyčius padarėlius laikė tik ligos sukėlėjais. 0,000000000001 gramo sveriančios bakterijos galėjo bet kurį – net sveriantį 100 kilogramų – žmogų pasiųsti į aną pasaulį.
Ne taip seniai tapo aišku, kokie svarbūs yra tie mikroorganizmai, kurie lydi žmogų kiekvieną dieną. Tik subalansuotas santykis tarp nuolatinių „gyventojų” – bakterijų ir žmogaus – pastarajam suteikia būseną, kuri vadinama sveikata.
„Mes jau seniai aiškinamės, kaip bakterijos veikia mūsų sveikatą” – sako Vageningeno (Olandija) universiteto mikrobiologas Willemas de Vosas.
Dar visai neseniai mokslininkai nežinojo, kas apsigyvena ant žmogaus kūno. Daugelio mikrooganizmų nebuvo galima veisti kultūrinėje terpėje ir dėl to jie liko neatpažinti.
Bet dabar, ištobulėjus tyrimų metodams, mikrobiologai gali aptikti mažiausius DNR pėdsakus ir priskirti skirtingoms bakterijų rūšims.
Europoje, Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai jau sudarė šimto žmonių bakterijų katalogus. Kiekvienas žmogus gyvena atitinkamoje mikrobų kompanijoje.
Be virusų, vienaląsčių organizmų ir grybelių, ant žmogaus odos ir jo viduje įsikūrė šimtai milijardų bakterijų – daugiau nei tūkstantis rūšių. Jos turi per šimtą kartų daugiau genų nei jų didysis šeimininkas.
Visa organizmo mikroorganizmų visuma, vadinamoji mikrobiota, sudaro savarankišką organą. Svoriu, kuris siekia du kilogramus, ji pranoksta galvos smegenis.
Žmogaus organizmas vystėsi daugelį milijonų metų, bet su kai kuriais šiuolaikinio pasaulio laimėjimais blogai sutaria. Pavyzdžiui, antibiotikai užmuša ne tik pavojingas, bet ir naudingąsias bakterijas.
Užtenka poros gydymo antibiotiku ciprofloksacinu ciklų, kad mikrobiotai būtų suduotas juntamas smūgis.
Jungtinėse Valstijose kiekvienas vaikas iki 18 metų būna 10–20 kartų gydęsis antibiotikais. Niujorko universiteto medicinos specialistas M.Blaseris skambina pavojaus varpais dėl nykstančios žmogaus mikrobiotos. Apie šį pavojų skelbia ir kiti medikai.
Sumažėjus žarnyno mikroflorai žmonės tampa alerginių ligų, chroniškų lėtinių uždegimų, taip pat žarnyno vėžio, 2-ojo tipo diabeto taikiniu, kenčia dėl antsvorio.
Naujos studijos teigia, kad gerųjų bakterijų trūkumas gali prisidėti net prie tokių ligų kaip Alzheimerio, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir autizmas.
Koks jautrus yra žmogaus organizmas, aiškėja nuo pat jo gyvenimo pradžios. Kai naujagimis slysta gimdymo taku, jis gauna ir motinos vaginoje esančių laktobakterijų – būtent tų, kurios padeda žindomam kūdikiui suvirškinti motinos pieną.
Bet atlikus cezario pjūvį natūraliam bakterijų perkėlimui užkertamas kelias.
Ant kūdikio odos nusėda tiktai atsitiktinės bakterijos – kokios nors gyvenančios ore ar ant operacinės paviršių.
„Bakterijų išnykimas ankstyvame gyvenimo etape kelia ypač didelį susirūpinimą. Gali būti, kad jų pritrūksta tam tikru vaiko vystymosi etapu”, – sako M.Blaseris.
1255 moterų ir vaikų tyrimai Masačusetse byloja apie kūno svorio padidėjimą. Iš natūraliu būdu gimusių trejų metų vaikų nutukę buvo 7,5 procento, iš gimusių po atlikto cezario pjūvio – 16 procentų.
Atlikdamas eksperimentus su gyvūnais M.Blaseris nustatė antibiotikų poveikio bakterijoms pasekmę – antsvorį. Niujorko medikas daugybę savaičių peles šėrė nedidelėmis antibiotikų dozėmis, o paskui tyrinėjo ant jų ir jose apsigyvenusias bakterijas.
Medikamentai pakeitė žarnyno bakterijų sudėtį, o kartu ir medžiagų apykaitą. Antibiotikais „maitinamos” bakterijos priverčia gliukozę virsti riebalais.
Šį fenomeną puikiai žino ūkininkai. Jie į kiaulių, galvijų ir vištų pašarus įmaišo antibiotikų, kad pagreitintų jų augimą – taip gyvuliams ir paukščiams greičiau kaupiasi riebalai.
M.Blaseris įtaria, kad toks pat ir antibiotikų poveikis vaikams.
„Ūkininkai gyvuliams nuolat, bet mažomis dozėmis duoda antibiotikų, o mes savo vaikus jais maitiname trumpą laiką, bet didelėmis dozėmis”, – sako M.Blaseris.
Panašūs rezultatai išryškėjo „Journal of Obesity” atlikus 11 000 vaikų studiją. Tie, kurie per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius buvo gydomi antibiotikais, atitinkamai 22 procentais turėjo didesnę nutukimo iki trejų metų tikimybę.
Ne tik antsvoris, bet ir neatsparumas alergijoms bei žarnyno uždegimams galėtų būti susiję su disbioze – naudingųjų bakterijų praradimu. Imuninei sistemai reikia kontakto su žarnyno bakterijomis, kad ji galėtų atskirti svetimas ląsteles.
Jei bakterijų įvairovė sumažėjusi, imuninė sistema ima klysti: organizmo ląsteles priskiria svetimoms, o tai baigiasi alergine reakcija.
Autizmo ir bakterijų tyrimai – taip pat mokslininkų taikiklyje. Dar niekas tiksliai nežino kodėl, bet akivaizdu, kad autistų žarnyno bakterijų sudėtis kitokia.
Jiems trūksta vienos rūšies naudingųjų bakterijų. Užtat labai paplitusios kenksmingos bakterijos, mano Niujorke įsikūrusio Kolumbijos universiteto medikai.
Ištyrus 23 autizmu sergančių vaikų žarnyno florą, 12 mėginių aptikta bakterijų, kurių ten neturėtų būti.
Nesvarbu, ar tai būtų Alzheimerio liga, arterijų siaurėjimas, depresija, reumatas – daugiau nei 25 įvairios ligos ir sindromai dabar siejami su sutrikdyta mikroflora.
Į tai dėmesį atkreipė ir maisto produktų pramonė. Gamintojai jau dabar siūlo vadinamuosius probiotinius gėrimus ir jogurtus, papildytus laktobakterijomis.
Bet yra nepriklausomų tyrimų, kurie rodo, kad kartu su maistu pasisavinamos bakterijos dažniausiai nepajėgia apsigyventi žarnyne.
Geresnių rezultatų galima tikėtis iš sveiko žmogaus išmatų paėmus bakterijų ir įterpus ligoniui. Ši „fekalinių bakterijų terapija” buvo išmėginta su parazitais, kaip antai kaspinuočiais, kurie buvo sumaišyti su druskos tirpalu ir įterpti per žarnelę ar klizmą.
Šis metodas jau rekomenduojamas gydant lėtinį viduriavimą. Jis turi pagelbėti ir ateityje gydant nutukimą bei diabetą.
Vageningeno universiteto mikrobiologas W.de Vosas neseniai atliko tyrimus su 18 vyrų, kurie buvo nutukę ir turėjo sutrikusią angliavandenių apykaitą. Pusei pacientų į žarnyną buvo įterpta lieknų, sveikų donorų fekalijų, kitiems – mėginiai iš jų pačių išmatų.
Po 6 savaičių svetimos medžiagos gavę storuliai galėjo pasigirti įvairesne žarnyno flora. Greitai išvešėjo 16 bakterijų padermių, atitinkamai normalizavosi angliavandenių apykaita.
Tuo metu kitos tyrimų grupės asmenų žarnyne viskas liko po senovei.
Dabar W.de Vosas ieško tokių gydomųjų bakterijų padermių, iš kurių būtų galima sukurti naują mikroorganizmų transplantatą.
Jis gali būti sukurtas iš daugiau nei 5000 mėginių fondo. Bet jie surinkti iš Vokietijos, Suomijos ir JAV gyventojų. Galbūt jie jau seniai sugadinti vakarietiško gyvenimo stiliaus?
Mikrobų medžiotoja, biologė M.G.Dominguez-Bello ir M.Blaseris greičiausiai atrado tinkamą vietą. Jie mano, kad geriausia fekalijų terapijos formulė atkeliaus iš džiunglių.
Antibiotikai – tarsi bomba žarnynui
•Daugelis klysta manydami, esą maistą virškina skrandžio sultys, o bakterijos – tai priešas, kurį reikėtų naikinti.
•Kiekvieno mūsų žarnyne gyvena galybė bakterijų – virškina maistą, sintetina vitaminus ir kitas naudingąsias medžiagas, neutralizuoja nuodus. Tai – žmogaus organizmo mikroflora.
•Normali mikroflora treniruoja imuninę sistemą, saugo nuo alergijos, kitų ligų. Kodėl steriliomis sąlygomis augantys vaikai yra ne tokie atsparūs civilizacijos ligomis vadinamai alergijai, astmai, o kaime šiomis ligomis sergama daug rečiau. Manoma, kad įtakos gali turėti ir žarnyno bakterijos, tiksliau, jų kiekis.
•Kai kurie mokslininkai tikina radę įrodymų, kad gerųjų bakterijų trūkumas skatina persivalgymą, o kartu nutukimą. Tad jeigu pavyks sukurti bakterijų persodinimo metodą, galbūt tai išgelbės ir iš nutukimo epidemijos gniaužtų.
•Vienas didžiausių žarnyno bakterijų priešų – antibiotikai, žudantys ir bloguosius, ir geruosius mikroorganizmus. Po jų kurso organizmas dar ilgai neatkuria normalaus jų kiekio.
•Kitas gerųjų bakterijų priešas – netinkama mityba, kurioje vis daugiau perdirbto, rafinuoto, konservuoto maisto.
Parengė Ona Kacėnaitė
