Raseiniškis K.Čepas jaučiasi tarsi antrą kartą gimęs.
Už tai jis dėkingas savo miesto gydytojams, kurie sugebėjo greitai diagnozuoti prasidedantį insultą ir pacientą laiku atvežė į Kauno klinikas.
Tokia pagalba – trombolizė – galima tiktai per tris pirmąsias valandas nuo insulto pradžios.
K.Čepas atrodo žvalus, žvitrių akių ir aštraus proto. Kalbėdamas jis palengva renka žodžius, protarpiais susimąsto, ar teisingai pasakė, tačiau šypteli ir atsiprašo.
„Nuo lemtingos rugsėjo 17-osios praėjo dar nedaug laiko. Kai kuriuos žodžius tenka prisiminti iš naujo”, – pasiteisina vyras.
Sveiką, beveik 40 metų vairuotoju dirbusį raseiniškį insultas ištiko savo sode renkantį obuolius ir slyvas.
Kazimieras – jau dešimt metų našlys, tačiau nėra vienišas. „Draugę turiu – jai ir skyniau tas slyvas bei obuolius”, – šelmiškai šypteli.
Renkant rudens gėrybes jam ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, dešinė ranka nusviro tarsi negyva.
Kazimieras dar spėjo nueiti iki kambario, pradėjo trinti, gniaužyti ranką, tačiau pasijuto bejėgis. Pirštai nebeklausė, surinkti bendrosios pagalbos telefono numerio irgi nepavyko.
Kaip tik tuo metu į namus užsuko vyriškio draugė – tai jį ir išgelbėjo.
Atvykę greitosios pagalbos medikai iškart įtarė insultą. Raseinių ligoninės Priėmimo skyriuje K.Čepui buvo atlikti pradiniai tyrimai, o į Kauno klinikas jis buvo vežamas jau telefonu su gydytojais suderinus, kad jie tirpdys krešulį – bus atliekama trombolizė.
Klinikų specialistai tiesiog į veną sušvirkštė vaistų.
„Patekau į laimingųjų sąrašą. Kaip vėliau man paaiškino – taip pasiseka tik vienam iš šimto”, – džiaugėsi rugsėjo pradžioje 82-ąjį rudenį pasitikęs raseiniškis.
K.Čepas – vienas vyriausių dviračių maratonų dalyvių. Pensininkas turi net tris dviračius, tačiau Kauno klinikų medikai kol kas jį įspėjo nesivažinėti dviračiu.
Bet guvus vyriškis klinikose ant lovos nesėdėjo ir dideliu ligoniu neapsimetinėjo.
Jis kasdien vaikštinėjo ligoninės koridoriais, o fotografuotis pasisiūlė ne palatoje, o Neurologijos klinikos kieme – prie pušų.
„Labai norisi judėti. Anksčiau mėgdavau pritūpimus daryti, kol kas man to neleidžia medikai, tačiau mankštos tikrai neatsisakysiu”, – tikino K.Čepas.
Dabar jis jau ištrūko iš Kauno medikų globos – šiuo metu sveikatą stiprina Druskininkų sanatorijoje.
Kazimierą gydžiusi Kauno klinikų neurologė Audronė Juosponytė pasakojo, kad jos pacientas patyrė išeminį insultą.
„Užsikimšo kraujagyslė, maitinanti tam tikrą galvos smegenų dalį.
Dėl to sutriko funkcijos, už kurias ta smegenų vieta atsakinga: nusilpo dešinioji kūno pusė, sutriko kalba”, – apibūdino gydytoja.
Medikai insultus skirto į dvi grupes: trombui užkimšus kraujagyslę įvyksta išeminis insultas, o plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis – hemoraginis.
Išeminis insultas – keturis kartus dažnesnis nei hemoraginis.
Trombolizės procedūros – tokia buvo atlikta K.Čepui – metu galvos smegenų kraujagyslę užkimšęs trombas tirpdomas vaistais, kurie švirkščiami į veną.
Toks gydymas tinka tik išeminio insulto atveju.
Prieš tai įvertinama ligonio būklė, išmatuojamas kraujospūdis, atliekami laboratoriniai tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir nutariama, ar šis gydymo būdas tinka.
Žmogus, kuriam įtariamas insultas, turi kuo greičiau patekti į specializuotą centrą, kuriame visą parą atliekamas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas ir taikomas specifinis gydymas – trombolizė.
Insultą išduoda ir veidas
Jeigu įtariate, kad žmogus patyrė insultą, paprašykite jo padaryti tris dalykus:
•nusišypsoti – jei šypsena nesimetriška (perkreipia veidą), vadinasi, yra veido raumenų paralyžius;
•ištiesti į priekį abi rankas – jei viena ranka nusilpusi, ji nusvyra žemyn;
•pasakyti paprastą sakinį, pavyzdžiui, „Mano vardas...”. Jei sutriko kalba, žmogus negalės aiškiai ištarti net savo vardo.
Trys auksinės valandos
•Insulto ištiktą žmogų reikia pradėti gydyti per tris valandas nuo simptomų atsiradimo. Kuo greičiau bus atkurta kraujotaka, tuo mažiau nukentės smegenys.
•Kasmet Lietuvoje insultą patiria apie 2 tūkst. žmonių. Jo pasekmės – didesnis ar mažesnis neįgalumas ar net mirtis.
•Pernai Kauno klinikose trombolizė taikyta 32 insulto ištiktiems ligoniams. Tiek pat procedūrų atlikta per pirmuosius tris šių metų ketvirčius.
•Gydymo sėkmę lemia ir tai, ar greitai artimieji atpažįsta insulto požymius, iškviečia greitąją pagalbą. Svarbiausia – pagalba turi būti suteikta per tris pirmąsias valandas.
•Rizika patirti insultą didėja žmogui senstant, bet didesnis pavojus kyla nutukusiems, rūkantiems, taip pat tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, kurie serga cukriniu diabetu ir kurių cholesterolio koncentracija kraujyje viršija normą.
Ligą gali prišaukti ir psichologinis šokas
Vanda Pumputienė (Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja):
„Insultas – ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Šios ligos priežasčių gali būti įvairių, pavyzdžiui, negydytas aukštas kraujospūdis, kraujagysles pažeidusi aterosklerozė, įgimti galvos smegenų kraujagyslių defektai.
Hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis, dažniau ištinka dieną, pavyzdžiui, susijaudinus, patyrus psichologinį šoką ar po sunkaus fizinio darbo. Būna, kad insultas užklumpa ir po sunkių išgertuvių.
Apie 40 proc. visų išeminio insulto atvejų, kai užsikemša smegenų kraujagyslė, įvyksta miegant. Neretai būna, kad rytą norėdamas nusiskusti vyras pastebi negalįs pakelti rankos, jo veidas būna persikreipęs – nutįsęs vienas lūpų kamputis.
Artėjant insultui gali pradėti ūžti ir skaudėti galvą. Žmogus jaučia silpnumą, pykinimą, jį kamuoja vėmimas, išrausta veidas.
Ypač pavojinga, kai žmogus pradeda skųstis, kad blogai mato viena akimi, kai jam nutirpsta vienos kūno pusės galūnės arba jis nesugeba ištarti žodžių, jam pinasi liežuvis.
Šie negalavimai rodo, kad yra sutrikusi galvos smegenų kraujotaka. Dėl šios priežasties žmogaus gyvybei gresia rimtas pavojus. Jį gali užklupti koma.
Ištikus insultui ligonį reikia paguldyti į lovą, galvūgalį pakelti kiek aukščiau. Būtina ramybė. Reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.“
