Kasdienes situacijas kerėpliškomis paverčia liga, nuo kurios kenčia pustrečio milijono žmonių pasaulyje ir beveik 3000 Lietuvoje – išsėtinė sklerozė. Gydytojai kartoja, kad nors liga nepagydoma, ją galima kontroliuoti – tinkamai besigydantis sergantis žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau realybė kitokia – susirgęs dažniausiai paliekamas be darbo, nusisuka ir sutuoktinis.
Nepagydoma, bet suvaldoma
„Pažįstu žmonių, sergančių ir dvidešimt metų, bet to nepastebėsi, nors tai ir nedažnas pavyzdys“, – portalui lrytas.lt pasakoti pradeda Aldona Droseikienė, Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė, penktadienį Seime surengusi konferenciją „Vienos ligos kelio sankryža“.
Gydytoja pasakoja, kad nėra žinoma, kas lemia ligos atsiradimą, tačiau aišku, kokie simptomai signalizuoja apie ligos pradžią – jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškiantys koordinacijos ir kalbos sutrikimai.
Ligos nustatymą apsunkina ir tai, kad nėra vieno tyrimo, galinčio tvirtai nustatyti diagnozę. „Magnetinis rezonansas išsėtinę sklerozę nustato tiksliausiai, bet būna visko – skambinęs vyras sykį džiaugėsi pasveikęs, bet pasirodė, kad tiesiog per silpni spinduliai neparodė ligos židinių“, – pasakoja A. Droseikienė.
Skuba skirtis
Išsėtinė sklerozė du kartus dažniau pakerta silpnosios lyties atstoves. Negana to, liga vadinama jaunų žmonių neganda – susergama vos perkopus dvidešimties metų ribą. Psichologiškai sergančius smukdo tai, kad dėl jaučiamo nuovargio mažėja darbingumas, kas nelieka nepastebėta darbdavio.
„Apklausę darbdavius, išsiaiškinome, kad žmones pastarieji atleidžia dėl kompetencijos trūkumo, bet dažniausiai įmonių vadovai išskyrė nekomunikabilumą, baimę bendrauti“, – dėstė A. Droseikienė. Ji pridėjo, kad problema nėra vienpusė – sergantys išsėtine skleroze pripažįsta jaučiantys gėdą ir dėl to vengiantys bendrauti patys.
Negana to, diagnozė šeimoje signalizuoja apie artėjančias skyrybas - sužinoję apie sutuoktinio diagnozę, dažnas pasirenka paprasčiausią kelią ir tiesiog pabėga. „Tarp sergančiųjų išsėtine skleroze skyrybų procentas aukščiausias“, – duomenimis dalijosi A. Droseikienė.
Gydo ir pasakomis
Be tradicinių vaistų, kurie kol kas nėra kompensuojami visu 100 procentų, praktikai taiko ir neįprastus gydymo būdus.
Gydytoja A. Droseikienė pasakojo apie ir mūsų šalyje pradėtą taikyti pasakų terapiją. „Vaizdai ir spektakliai dažna užsienio praktika, bet džiugu, kad tai pagaliau naudojama ir Lietuvoje“, – sakė gydytoja.
Kadangi liga nepagydoma, A. Droseikienė pripažino, kad tai pastūmėja žmones ieškoti alternatyvių gydymo būdų. „Vienas žmogus bandė gydytis bičių įgėlimais, bet tai privertė jį sėsti į neįgaliojo vežimėlį vos po keleto mėnesių“, – perspėjo A. Droseikienė.
