Kaip nustatyti pradinius ląstelių pokyčius ir kuo anksčiau pradėti gydymą? Šis klausimas svarbus ne tik gydytojams onkologams ir specialistams, atliekantiems laboratorinius tyrimus, bet ir moterims, siekiančioms išvengti klastingos piktybinės ligos.
Nėra vėžio be ikivėžinių pakitimų. Tokį požiūrį moterims stengiasi įdiegti šeimos gydytojai ir ginekologai, ragindami pasitikrinti.
Klasikinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra vadinamas PAP testu. Tai pirmasis įrankis nustatant gimdos kaklelio pakitimus. Šį metodą sukūrė graikų gydytojas Georgios Papanikolaou, todėl jo garbei buvo pavadintas šis tyrimas.
Dabar tai vienas svarbiausių vėžio prevencijos metodų, skiriamų 25–60 metų moterims. PAP tepinėlį patariama atlikti ne rečiau kaip kas trejus metus.
Įprastas gimdos kaklelio ląstelių tepinėlis gali būti netinkamas tirti dėl kraujo, leukocitų, gausių gleivių. Tokiu atveju tyrimą būtina kartoti.
Nepatogumų patiria ne tik pacientė – gaištamas laikas, švaistomos lėšos. Yra tam tikra tikimybė, kad liga – ikivėžiniai pakitimai, o gal net piktybinis navikas – nebus nustatyta laiku.
Tokios rizikos nebelieka taikant modernius gimdos kaklelio ląstelių tyrimus „SurePath”, kuriuos yra įdiegusios Lietuvos laboratorijos.
Šie tyrimai pagrįsti šiuolaikine technologija, padedančia kuo anksčiau aptikti ikivėžinius ir vėžinius pakitimus gimdos kaklelyje ir sumažinti netinkamų vertinti tepinėlių skaičių.
Pirmą kartą skystosios terpės citologijos technologija „SurePath” buvo patvirtinta JAV 1996 metais. JAV maisto ir vaistų administracija pripažino, kad tai vienas jautriausių skystosios citologijos tyrimų.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje skystųjų terpių gimdos kaklelio citologiniai tyrimai tapo kasdienybe.
Lietuvoje skystųjų terpių citologijos tyrimas nėra įtrauktas į valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Norinčios atlikti tyrimą šiuo metodu moterys turi susimokėti.
Naujasis PAP tyrimas yra labiau standartizuotas, ginekologui paprasčiau įdėti šepetėlio galvutę į terpę ir siųsti į laboratoriją.
Laboratorijoje yra taikoma automatizuota metodika, todėl išvengiama atsitiktinumų, susijusių su žmogaus veikla.
Dėl šios priežasties iki 10 kartų sumažėja netinkamų tepinėlių skaičius, o kiekvienas netinkamas tirti tepinėlis gali būti praleista galimybė nustatyti gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus ar vėžį.
Dar vienas metodo „SurePath” privalumas – skystojoje terpėje esantis medžiagos likutis gali būti šaldomas ir saugomas neribotą laiką. Vėliau galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus, pavyzdžiui, nustatyti žmogaus papilomos virusą (ŽPV). Maždaug 95 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su šiuo virusu.
ŽPV testą dažniausiai patariama atlikti, kai citologinio tyrimo metu yra randama nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelių.
Taip pat – kai specialistas negali nustatyti diagnozės dėl nepakankamo kiekio pakitusių ląstelių arba dėl kitokių priežasčių.
Taip pat įmanoma iš to paties mėginio terpės nustatyti lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjus.
„Kiekviena moteris turi teisę pasirinkti citologinį tyrimą – klasikinį ar skystųjų terpių. Svarbu, kad tepinėlis būtų kokybiškai paruoštas ir tiksliai įvertintas”, – aiškino gydytojas patologas D.Petroška.
Padeda išvengti klaidų
Astra Vitkauskienė, Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė
„Modernių technologijų taikymas leidžia surasti pradinius ląstelių pokyčius ir pradėti ankstyvą gydymą.
Kauno klinikose naudojamas pažangus skystosios citologijos tyrimas „SurePath”. Prireikus jis leidžia pacientei atlikti ir pakartotinį tyrimą neimant naujo mėginio, taip pat papildomus molekulinius lytiškai plintančių ligų tyrimus.
Jei modernų skystosios citologijos tyrimą papildome ŽPV tyrimu „Hybrid Capture 2” (HC2), įmanoma 100 proc. nustatyti ligos diagnozę. Tai nepavyktų atliekant tyrimus kitais metodais, nes žmogaus papilomos virusų genomas kinta.”
