Pirmieji bėrimai ant Lėjos Kornelijos kūno atsirado, kai mergaitei buvo pusmetis – tuomet ji buvo pradėta maitinti įvairiomis košėmis.
Dabar ją beria suvalgius ne tik apelsinų ar saldumynų su riešutais, bet ir pomidorų, o juos mergaitė labai mėgsta.
Vis daugiau vaikų Lietuvoje tampa alergiški ne tik pienui ir kiaušiniams – dažniausiems maisto alergenams, bet ir kiviams, salierams, bulvėms, aguonoms, sezamų sėkloms.
Vaikų ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorė Odilija Rudzevičienė prisimena ne vieną atvejį, kai išbertas nuo galvos iki kojų ir smarkiai pridusęs vaikas į ligoninę buvo atgabentas greitosios pagalbos automobiliu.
– Ar dažna yra alergija maisto produktams?
– Manoma, kad alergija kokiam nors maisto produktui kamuoja apie 2–8 proc. gyventojų. Didžiausia rizika susirgti – nuo gimimo iki dvejų metų.
Apie 6–8 proc. vaikų iki 3 metų yra alergiški kokiam nors maisto produktui. Su amžiumi didėja tolerancija, todėl alergiškų maistui suaugusiųjų tėra 1–3 proc.
– Kuo pasireiškia alergija? Į ką tėvams reikia atkreipti dėmesį?
– Odos bėrimas, niežėjimas, patinusios lūpos, akių vokai – tai ženklas, kad vaiko organizmas galbūt netoleruoja tam tikrų maisto produktų.
Neretai alerginė reakcija prasideda kaip virškinimo sutrikimas, viduriavimas, pilvo diegliai. Kūdikis atpila, vemia, pasikeičia jo išmatos, gali atsirasti gleivių, kraujo.
Būna atvejų, kai dėl alergijos vaikas pradeda sloguoti, kosėti, jo kvėpavimas tampa panašus į švokštimą.
Ypač sunkios alerginės reakcijos gali baigtis anafilaksiniu šoku, dėl kurio vaikas gali net mirti.
– Kokie būtini tyrimai norint išsiaiškinti, kokių maisto produktų vaikas turėtų vengti?
– Pulmonologijos ir alergologijos centre yra atliekami įvairūs tyrimai. Pavyzdžiui, odos dūrio mėginiams yra naudojami įvairiausi maisto alergenai. Iš kraujo serumo taip pat galima nustatyti specifinius antikūnus.
Kitas metodas – odos lopo mėginiai. Šiems mėginiams naudojami pieno, kiaušinių, kruopų, bulvių, morkų alergenai, iš viso – 12.
Mėginiai yra klijuojami vaikui ant nugaros.
Praėjus 48 ir 72 valandoms vertinama odos reakcija, žiūrima, ar nėra paraudimo, spuogelių, pūslelių.
– Kodėl nepakanka šių trijų tyrimų? Ką parodo provokacinis mėginys?
– Provokaciniai mėginiai skiriami tik ligoninėje – iš anksto paruošiami vaistai, kurių gali prireikti prasidėjus alergijai.
Prieš tai tyrimais išsiaiškinama, kam vaikas gali būti alergiškas. Kas 20 minučių jam duodama galimai alergiją sukeliančio maisto ir stebima.
Provokacinius mėginius taikome 12 metų, esame sukaupę daug patirties. Tokie tyrimai atliekami Europos alergologijos centruose, turinčiuose aukščiausią kvalifikaciją.
– Kodėl tiek daug kalbama apie alergiją žemės riešutams?
– Tai vieni stipriausių alergenų. Medicinos literatūroje yra aprašytas atvejis, kai užvalgęs žemės riešutų paauglys pabučiavo savo mylimąją, kuri jiems buvo alergiška.
Vos tik jų lūpos susilietė, mergina pradėjo dusti. Bet ne nuo jaudulio, o nuo alergijos.
– Ar tiesa, kad vaikai mažiausiai alergiški kruopoms?
– Ištyrėme daugiau nei 100 vaikų, kuriuos vargina atopinis dermatitas ir alergija maistui.
Rečiausiai vaiko organizmą alergizuoja ryžiai, avižos ir kukurūzai, grikiai – šiek tiek daugiau, o dažniausiai alergija vystosi užvalgius kviečių, rugių ir miežių.
Norėčiau atkreipti dėmesį į miežius. Lietuvoje iki šiol vyrauja nuomonė, kad perlinės kruopos mažiausiai pavojingos alergiškiems vaikams. Taip nėra, nes perlinės kruopos gaminamos iš miežių.
Kartą buvo atvejis – kūdikis smarkiai išbertas, klykia, rėkia, o tėvai jį triskart per dieną maitina miežiais. Jie neįtarė, kad miežiai gali būti alergenai.
Kita motina skundėsi, kad jos žindomas kūdikis yra labai neramus. Paaiškėjo, kad jis yra alergiškas rugiams, o jo motina valgo tiktai juodą duoną.
– Yra tėvų, tikinčių stebuklinga ožkų pieno galia. Ar galima vaikui, kuris yra alergiškas karvių pienui, duoti ožkų pieno?
– Jokiu būdu negalima alergiško karvių pienui vaiko girdyti ožkų pienu. Būtina atlikti tyrimus. Yra žinoma atvejų, kai kūdikius pražudė ožkų pienas.
Jei vaikas yra alergiškas karvių pienui, tikimybė, kad jis bus alergiškas ir ožkų pienui, siekia iki 90 proc.
Kita vertus, ožkų piene trūksta folio rūgšties, jo nereikėtų duoti kūdikiams, nes gali išsivystyti mažakraujystė.
– Alergiškas beržų žiedadulkėms vaikas negali valgyti šviežių obuolių, nes jam ima dilgčioti burną. Kodėl?
– Tai būdinga alergijos sindromui, nes išsivysto kryžminės reakcijos tarp žiedadulkių ir kai kurių vaisių bei daržovių alergenų.
Pavyzdžiui, pavasarį, vos sužydi beržai, paauglį pradeda kamuoti šienligė. Rudenį šių žiedadulkių jau nebėra, tačiau valgyti šviežių obuolių jis vis tiek negali.
Jam taip pat gali pradėti dilgčioti, niežėti burnos gleivinę išgėrus šviežių morkų sulčių, užkrimtus lazdynų riešutų, valgant bulves, vyšnias, kriaušes. O termiškai apdorojus daržoves ir vaisius tokių reakcijų nebūna.
Iš daržovių labiausiai alergiją sukelia salierai. Jų nepatariama dėti į pirmąsias košes mažiems vaikams.
– Ar galima tikėtis, kad vaikas pasveiks?
– Gera žinia – maisto alergija gali praeiti savaime, todėl kas pusmetį reikėtų kartoti tyrimus. Būna tėvų, kurie, žinodami, kad vaikas yra alergiškas pienui ar kiaušiniams, neduoda šių maisto produktų 5–10 metų.
Tik provokacinis mėginys gali patvirtinti, ar išliko alergija, ar ne. Kiti tyrimai gali ir neparodyti tiesos, mat tam tikros medžiagos, atsiradusios kraujyje dėl alergijos, gali išlikti ne vienus metus.
Skaičiai ir faktai
Alergijos maisto produktams paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus.
Kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų dažniau yra alergiški karvių pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o moksleiviai – žuvies baltymams, žemės, lazdynų riešutams, vaisiams, daržovėms.
Apie 80–85 proc. mažų vaikų, alergiškų karvių pienui ir kiaušiniams, išauga savo ligą, maždaug 5–10 gyvenimo metais išsivysto klinikinė tolerancija.
Nuo alergijos žemės riešutams pasveiksta apie penktadalį vaikų, o alergija žuvies baltymams neretai išlieka visą gyvenimą.
Ar maisto produktai sukels alergiją, priklauso nuo jų ruošimo būdo. Verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojamąsias savybes.
Tačiau daugelis žuvies, mėsos, vėžiagyvių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui.
