„Užmiršau išgerti vitaminų.“ Tarsi siaubo apimtas vyriškis sugrabalioja kišenėje buto raktus, nustveria lentynoje „kasdienės energijos teikiančių“ maisto papildų buteliuką ir makteli piliulę.
„Dabar jau galima važiuoti ir į darbą“, – patenkintas išvairuoja automobilį iš kiemo.
Tai ne reklaminio filmo scenarijus. Tai kasdienybė, liudijanti, kad, be įvairiausių priklausomybių, egzistuoja ir psichologinė priklausomybė nuo maisto papildų. Jų apstu dažnuose namuose.
Kloja pinigus už nuodus
Vyrai bijo mirties? Tikriausiai. Mat jų kišenėse vis dažniau traška neva širdies veiklai pagerinti skirtos mažų dozių aspirino pakuotės.
Kasdien po mažytę tabletę, ir skystas kraujas teka kraujagyslėmis niekur neužkliūdamas? Galbūt, jei jo vėl nesutirština riebūs kepsniai, kava ar svaigalai.
Tačiau aspirinas tikrai nėra vaistai nuo visų negalių. Todėl savo moterų nenorintys nuvilti vyrai griebiasi ir kitokių stebuklingų piliulių ar gėrimų, užuot kreipęsi į gydytojus.
Maisto papildų, neva skirtų vyrų lytinei sveikatai stiprinti, pasiūla kasmet auga. Pardavėjų apyvarta – taip pat. Mat klientai šluoja bet ką beveik nesidomėdami.
Pernai gruodį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pamojavo baugoku pranešimu, gautu iš Olandijos. Pasirodo, Lietuvos vyrai internetu prisipirko nuodingų maisto papildų provokuojamu pavadinimu „Libido 7 penis enlargement“.
Olandai visoje Europoje pasėjo žinią, kad juose aptikta daugiau, nei leistina, vadinamųjų pirolizidino alkaloidų. Tai toksinai, kurie sukelia kepenis pažeidžiančią kraujagyslių ligą.
Verslininkai, platinantys šį preparatą internetu, apie tai žinojo. Jie anksčiau nei VMVT gavo tiekėjo iš Olandijos informaciją, kad ši papildų siunta nesaugi. Tačiau tylėjo ir neįspėjo vartotojų.
Pardavėjams svarbiausia – pelnas. Šiuo metu už 60 tablečių „Libido 7 penis enlargement“ pakuotę prašoma 240 litų – vos 20 litų mažiau nei iki skandalo. Kas būtų, jei vyrai sumanytų susigrąžinti pinigus?
Netoli ir iki mirties
Maisto papildai iš interneto svetainių tuština pirkėjų sąskaitas. Elektroninės prekybos tinklalapiuose jų pasiūla tiesiog verčia iš koto.
Maga gauti pliūpsnį energijos? Išsimiegoti? Pagerinti lytinę sveikatą? Potenciją? Sulieknėti? Tereikia pakratyti piniginę.
Tačiau tai, kas brangu, anaiptol ne visuomet būna saugu. Tai liudija dar viena pernai nerimo sukėlusi istorija.
Švedijoje 22 metų vaikiną sporto salėje ištiko širdies smūgis. Laimė, jo gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Tačiau tokio amžiaus žmonėms širdies smūgis – retenybė.
Suskatę ieškoti nelaimės priežasties gydytojai nustatė, kad vaikinas perdozavo cheminės medžiagos dimetilamino (vadinamojo DMMA).
Paaiškėjo, kad jis gėrė JAV gaminamų maisto papildų, į kurių sudėtį įeina DMMA. Žinia apie tai per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) akimirksniu buvo išplatinta visoje ES.
Mat DMMA – centrinę nervų sistemą dirginanti medžiaga. Jos poveikis žmogaus organizmui nėra iki galo ištirtas. Užtat pirmieji tyrimų duomenys liudija, kad nervų sistemą ji veikia maždaug taip pat kaip narkotikas amfetaminas.
Pasijuto kaip narkomanas
Lietuvoje papildai su DMMA „Jack3D“ irgi buvo platinami internetu. Nors VMVT uždraudė jais prekiauti, niša neliko tuščia. „Nėra jokių DMMA“, – skelbia pardavėjai, o už pakuotę „Jack3D“, kurios pakanka maždaug mėnesiui, prašo 140 litų.
Kai kurie Lietuvos pirkėjai jau spėjo jais nusivilti. „Gėriau juos maždaug 5 mėnesius. Parsisiunčiau iš JAV didesnį kiekį sau ir keliems draugams“, – viename interneto forumų pasakojo sporto salėse prakaitą liejantis vyras.
Jo teigimu, „Jack3D“ suteikdavo tiek energijos, kad su jokiais anksčiau vartotais preparatais neverta nė lyginti. Raumenys pradėjo pūstis. Netrukus vyras priaugo apie 4 kilogramus svorio.
„Atsirado itin daug energijos, dirbdavau sporto salėje kaip žvėris. Tačiau netrukus išlindo ir šalutinis poveikis“, – pasakojo sportininkas.
Išgėrus šių papildų dažnai pilve žarnos taip apsiversdavo, kad prieš treniruotę pirmiausia tekdavo ilgam užsidaryti tualete. Po treniruočių būdavo sunku užmigti, nemiga ėmė kamuoti ir rytais, todėl netrukus vyras pajuto nesibaigiantį nuovargį. „Suvokiau, kad prie šio produkto galima lengvai įprasti. Kartais jo išgerdavau tiesiog nuotaikai pakelti.
Būdavo, gurkšnis dar nepasiekia skrandžio, bet jau jaučiu, kaip akys ant kaktos iššoka ir tampu lyg stalo teniso kamuoliukas“, – tokia patirtimi pasidalijo sportininkas.
Neva stebuklingi augalai
Ne paslaptis, kad daug sportuojantiems ir papildus vartojantiems vyrams kartais sutrinka erekcija. Ko griebtis? Žinoma, kitokių preparatų.
Nelygu pakuotės dydis, už potenciją neva gerinančius papildus tenka pakloti 50, 100 ar dar daugiau litų, nors neretai juose esanti veiklioji medžiaga – kai kurių augalų ekstraktas ar milteliai.
„Pažiūrėkite į mūsų gyslotį”, – šypsosi žolininkės. Juk jo, kaip ir dilgėlių sėklų, nuoviras atseit sugrąžina vyriškas galias.
Gulsčiosios serenojos, plačiosios turneros, moliūgų sėklų aliejus, pajūrinių pušų sėklos – visa tai atsiduria vyrų lytinėms jėgoms didinti ar moterų šaltumui naikinti skirtuose maisto papilduose.
Nesvarbu, ar tie augalai išties padeda, užsienio gamintojai ir platintojai vis pučia jų kainą.
Vyrų neskriaudžia ir mūsų šalies farmacijos įmonės. „Litfarma” specialiai jiems gamina papildus iš Meksikos įlankoje augančių palmių. Perkant internetu 30 piliulių pakuotė kainuoja apie 30 litų.
Už „Valentis” gaminamų maisto papildų vyrams 60 tablečių pakuotę internete prašoma 207 litų. „Aconitum” neva šildo vyrų ir moterų santykius, nes papilduose yra ženšenių ir daržinių ciberžolių. Tokių papildų pakuotės kaina sukasi apie 30 litų.
Gena siekis sulieknėti
Moterys atsigriebia kitaip. Jos švaisto pinigus neva lieknėti padedantiems maisto papildams. Tačiau nuolat užlipa ant to paties grėblio – internetu prisiperka nekokybiškų, užterštų, brangių produktų.
Aptikus daugiau nei 10 kartų leistiną kiekį viršijančią švino koncentraciją, pernai iš Lietuvos ir kitų ES šalių buvo išginta pora iš Indijos importuotų maisto papildų: afrodiziakai „Lovemax” ir geležies stygiui kompensuoti skirti „Herboiron”.
Pernai balandį VMVT kirto vienai interneto svetainei – uždraudė prekiauti neva liekninamaisiais kiniškais maisto papildais „Green Coffee 800”. Patikrinus jų sudėtį įvairių ES šalių laboratorijose, buvo rasta medikamentų sibutramino bei fenolftaleino.
Pirmasis dėl galimos insulto rizikos 2010-aisiais uždraustas vartoti ES ir kitose pasaulio šalyse. O fenolftaleinas turi ne tik vidurius laisvinančių savybių, bet ir sukelia vėžį bei kenkia genams.
Nors pernai interneto svetainės greencoffee800.lt šeimininkams ir buvo uždrausta platinti šiuos papildus, kitose svetainėse jų ir šiuo metu galima nusipirkti: už pakuotę prašoma 50 litų.
Tokia kaina pasiryžusiems lieknėti – menkniekis. Juk internete prekiaujama ir tokiais svorį neva kaipmat mažinančiais papildais, kurių 12 dienų kursas kainuoja net 1600 litų.
Apyvarta kasmet didėja
Maisto papildų apyvarta Lietuvoje vis dar auga. 2012-ųjų sausį–rugsėjį rinka ūgtelėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu užpraeitų metų laikotarpiu.
2010-aisiais papildų mūsų šalyje parduota už 161,7 mln., užpernai – už 171,2 mln. litų, pernai apyvarta turėjo siekti apie 185 mln. litų. Tačiau tai tik vaistinėse platinamiems preparatams išleisti pinigai.
„Pernai netrūko skandalų, susijusių su prekyba nekokybiškais maisto papildais, pagamintais trečiosiose šalyse. Įsigaliojo ir sugriežtinta ženklinimo tvarka.
Bet tai lietuviškų produktų apyvartai neturėjo neigiamos įtakos. Ji didėjo”, – aiškino Lietuvos farmacijos bendrovės „Aconitum” projektų vadovas Laimis Akramas.
Jis neneigė, kad vaistų maisto papildai negali pakeisti, nes neturi gydomųjų savybių. Jei į jų sudėtį įeina ir medžiagų, darančių teigiamą poveikį sveikatai, tai galima teigti tik turint tyrimų išvadas.
Platintojai labiausiai neršia žiemą
Maisto papildai dažnai platinami nelegaliai. VMVT duomenimis, tai daroma per keletą interneto svetainių, iš kurių pagrindinės – www.topcaralluma.com/lt2 ir https://sln.weightlossc.com.
Gana agresyvi šių papildų reklama nuolat kartojama ir populiariausiuose interneto puslapiuose.
Tokiose svetainėse paprastai nurodomi tik užsienio šalių gamintojų adresai, o platintojai, kurie turėtų atsakyti už pažeidimus, lieka nežinomi.
VMVT specialistų teigimu, baudos už Reklamos įstatymo pažeidimus nesustabdo maisto papildų platintojų, skleidžiančių klaidinančią ir nekorektišką reklamą apie gydomąjį ar profilaktinį maisto papildų poveikį sveikatai.
Dažniausiai vartotojai klaidinami reklamuojant maisto papildus, kuriems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, maisto papildų reklama suintensyvėja žiemą. Vartotojams peršama nuomonė, kad šie preparatai gali sugrąžinti ar sustiprinti tam tikras organizmo funkcijas.
„Brangiai – 100–200 litų – kainuojantys maisto papildai dažniausiai reklamuojami kaip panacėja, sauganti nuo visų pavojingų ligų. Tačiau tikrai neverta tikėti teiginiais, kad maisto papildai gali sugrąžinti, koreguoti žmogaus fiziologines funkcijas, profilaktiškai stiprinti organizmą, padėti išvengti ligų”, – sakė A.Išarienė.
Negaili nei vaistams, nei papildams
Vaistų, skirtų erekcijos sutrikimams gydyti, pasirinkimas nemenkas. Šiuo metu legendiniam produktui viagrai, sukurtam maždaug prieš 25 metus, Lietuvoje tenka atremti dar dvylikos preparatų konkurenciją.
2011-aisiais vaistams, skirtiems erekcijos sutrikimams gydyti, vyrai išleido 6,5 mln. litų. Dar apie 0,5 mln. litų jie iššvaistė maisto papildams, neva skirtiems lytiniam potraukiui padidinti.
Pernai per 11 mėnesių vyrai vien tik vaistinėse potencijai pakutenti skirtiems maisti papildams paklojo per 1,38 mln. litų.
