Jai nustatyta stuburo kaulų tuberkuliozė. Nors liga neužkrečiama, klaipėdietė bijo giminėms prisipažinti, kad gydosi tuberkuliozės ligoninėje. Moteris jiems sako, kad ilsisi pas dukrą užsienyje.
„Giminaičiai atstums, nenorės bendrauti, jei sužinos, kad sergu tuberkulioze“, - baiminosi greit 70-metį švęsianti Anelė.
90 proc. visų tuberkuliozės atvejų – plaučių susirgimas. Sergantys vaistams atsparia plaučių tuberkulioze aplinkinius gali užkrėsti kosėdami, čiaudėdami ar garsiai juokdamiesi.
Dėl to visuomenėje taip bijomasi tuberkuliozės. Tačiau kai šios bacilos susargdina kitus organus, liga neplinta oru ir nėra pavojinga aplinkiniams.
Kankina nuo jaunystės
Kai Anelei buvo 18 metų, jai ėmė skaudėti riešą. Tada Anelė į tai nelabai kreipė dėmesio. Pirmą vaikelį – dukrą – augino kentėdama.
Netrukus prie riešo sąnario iškilo gumbelis, skausmas stiprėjo. „Norėjau gimdyti antrą vaiką, bet dėl skausmo nebūčiau galėjusi plauti vystyklų. Kreipiausi į gydytojus, jie ėmė tirti, kas man yra“, - senus laikus prisiminė moteris.
Prireikė septynerių metų, kol gydytojai nustatė, kad riešą skauda dėl sąnario tuberkuliozės. Ir daug mačiusiems medikams neįprasta riešą gydyti nuo šios ligos.
Gumbelį medikai išoperavo. Iškilo antras. Išpjovė ir jį. Po to Anelei teko ilgai gerti vaistus. Kelerius metus moteris gydėsi tai ligoninėje, tai namuose.
Gimė antras klaipėdietės vaikas. Keletą metų viskas ėjosi neblogai, kol ir vėl neužklupo skausmas.
Negalėjo vaikščioti
„1990 metais vėl pradėjau jaustis blogai – labai greitai pavargdavau, daug prakaituodavau. Sparčiau paeidavau ir visa nugara varvėdavo. Nuolat norėjosi atsigulti, pagulėti“, - prisiminė moteris.
Skausmas buvo kur kas didesnis nei jaunystėje. Šį kartą skaudėjo ne riešą, bet nugarą. Klaipėdietė gydytojams sakydavo, kad sirgo tuberkulioze, spėliojo, gal liga vėl atsinaujinusi. Medikai peršviesdavo plaučius ir nieko nerasdavo. 2008 metais jai pradėjo taip skaudėti nugarą, kad moteris nebepaėjo.
Rodėsi, kad gydytojai ir medicina yra bejėgiai. Moteris nuo skausmo vadavosi vaistais, vis daugiau laiko praleisdavo namuose – nebebuvo jėgų ką nors daryti. Ir kokių tik diagnozių nebuvo. Iš pradžių Medikai tai vadino menopauze, vėliau kaltino kylantį spaudimą ir išrašydavo vis kitokių medikamentų.
2009 metais moteriai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į stuburą buvo įsukti varžtai. Jie turėjo palaikyti stuburą, palengvinti judėjimą.
Vaistai nepadėjo
Pusę metų po operacijos moteris jautėsi gerai. Paskui ir vėl pablogėjo. „Bijodavau eiti viena, be kitų pagalbos. Žinojau, kad bet kada galiu nuvirsti“, - pasakojo moteris.
Antrą kartą darydami operaciją specialistai atliko iš stuburo slankstelių ištekėjusių skysčių tyrimą. Pagaliau paaiškėjo atsakymas – stuburo tuberkuliozė. Bacila moters organizme buvo apie 30 metų. Kaulas jau buvo pradėjęs pūti.
2012 metais padaryta paskutinė stuburo operacija. Nuo tada moteris 9 mėnesius gulėjo ligoninėje, buvo gydoma nuo tuberkuliozės. Tačiau nesėkmingai.
Gydytojos Joanos Grabauskienės teigimu, liga nepasitraukė, nes vaistų veikimą sumažino į stuburą įsukti varžtai.
Negana to, Anelei parkritus vienas varžtas nulūžo, todėl vėl reikia važiuoti į ligoninę Klaipėdoje. „Gal išims varžtus, o gal ne, nebežinau. Noriu, kad viskas būtų gerai“, - vilties nepraranda senolė.
Pinigai – iš užsienio
Nors likimas nelepino Anelės, ji nesikremta. „Nebegalvoju, kodėl man taip nutiko. Kaip yra, taip yra. Nesuku galvos. Svarbu, kad vaikai šalia, kad palaiko. Verkti, verkšlenti nėra prasmės“, - sakė moteris. Abu jos vaikai dirba užsienyje. Vyresnioji dukra sukūrusi šeimą, jaunesnysis sūnus kas dvi savaites grįžta į Lietuvą ir būna su motina.
Ji nekaltina gydytojų. „Kaulų ir sąnarių tuberkuliozė yra apgaulinga liga. Sunkiai atrandama. Lietuvoje dar gerai gydo. Užsienyje viskas kainuotų daug brangiau“, - save ramino Anelė.
