Z. Closs prisimena, kad jai ėmė nenumaldomai niežtėti visą kūną, kai ji buvo nėščia 20 savaičių.
„Iš pradžių man atrodė, kad kažkas šliaužia per mano odą, o paskui šis jausmas tapo nebepakeliamas. Mano oda pasidengė tamsiai raudonais spuogeliais, panašiais į vėjaraupius. Pėdos labiausiai nukentėjo nuo šio bėrimo. Aš taip stipriai jas nusikasiau, kad oda ėmė luptis lyg apelsino žievelė“, – pasakojo jauna moteris.
Po to, kai antibiotikai ir tepalai nuo nudegimų nesumažino niežulio pojūčio, gydytojai klaidingai diagnozavo moteriai sunkio formos niežus ir išrašė jai preparatų nuo šios ligos. Gydymas visiškai nepadėjo.
„Man niežėjo visą kūną, aš draskiausi odą net miegodama. Išsekau ir nebežinojau, ką daryti. Prisimenu, kaip sėdėjau ligoninės laukiamajame ašarodama. Prašiau gydytojo padėti, tačiau jis manė, kad išgyvenu dėl nėštumo, sukėlusio hormonų sutrikimą, ir aš paprasčiausiai sutirštinu spalvas. Man iš tikrųjų buvo labai blogai“, – tikino Z. Closs.
Jos vaikinas, 23 metų Nathanas Darbyshire'as, dirbantis ligoninėje slaugytoju, buvo priverstas išeiti atostogų, nes nenorėjo užkrėsti savo kolegų ir pacientų.
38 nėštumo savaitę moteriai prasidėjo sąrėmiai. Pagimdžiusi sūnų Zuleika bijojo imti jį ant rankų.
„Pirmasis motinos kontaktas su naujagimiu labai svarbus, bet aš labai bijojau užkrėsti savo vaikelį“, – sakė ji.
Po to, kai Emmanuelis gimė, išbėrimas ant moters kūno kiek sumažėjo, bet po kelių dienų pliūptelėjo su nauja jėga. Šį kartą vienas iš gydytojų pateikė versiją, kad dėl visko gali būti kaltas autoimuninis negalavimas, sukeltas nėštumo ir išrašė moteriai stiprių preparatų.
„Aš negalėjau patikėti, kai gydytojas man tai pasakė. Paaiškėjo, kad turėjau alergiją nėštumui. Man tai buvo labai keista“, – sakė moteris.
Praėjus keturiems mėnesiams po gimdymo, išbėrimų ėmė mažėti, tačiau randai ant moters kūno liks visam gyvenimui. Gydytojų tvirtinimu, jaunai moteriai buvo diagnozuota itin reta liga, dėl kurios kenčia viso labo viena nėščioji iš dviejų milijonų pasaulyje ir, tikėtina, situacija bus dar sunkesnė kito nėštumo metu.
Nors Zuleika kol kas negalvoja apie antrą vaikelį. Anot jos, vien mintis apie kitą nėštumą ją ne juokais gąsdina.
„Taip, nėštumas buvo ypatingai sunkus, tačiau norėčiau, kad Emmanuelis turėtų brolį arba seserį. Žiūrėdama į savo vaikelį suprantu, kad visas tas skausmas, kurį man teko patirti, turi prasmę“, – sakė laiminga mama.
Parengė Sniegė Pilypienė
