Nors mūsų šalyje susirgimų tuberkulioze kasmet mažėja, Lietuva išlieka viena iš aštuoniolikos Europos valstybių, kuriose ši liga paplitusi labiausiai. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje didžiausias tuberkuliozės paplitimas buvo užfiksuotas kaimyninėje Estijoje, tačiau ši šalis ne tik sugebėjo sėkmingai sumažinti susirgimų skaičių, bet ir tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip tinkamai pažaboti šią infekciją.
Bendrauti tik per „Skype“
„Nakkusoht!“(išvertus iš est. k. – infekcijos pavojus) – nedidelėje, vos 25 lovas turinčioje Tartu tuberkuliozės ligoninėje estiškai skelbė ryškus raudonas užrašas. Šis užrašas kabėjo vos už kelių žingsnių nuo mažytės, niūriai žalia spalva išdažytos ir vos keliais baldais apstatytos, izoliuotos palatos, primenančios kalėjimo vienutę. Joje pernai beveik keturis mėnesius visiškai atskirta nuo aplinkinio pasaulio gulėjo smulkutė 34 metų buvusi baldų pardavėja Irina Nikolajeva.
Susirgusi beveik visiems vaistams, išskyrus vieną, atsparia tuberkulioze Irina kurį laiką buvo atskirta ir nuo savo šeimos, kad artimųjų neužkrėstų pavojinga liga.
Su savo 1,5 metų dukryte moteris galėdavo pabendrauti tik per „Skype“. „Matydavau savo dukrą, bėgiojančią po namus. Ji man sakydavo: „Labas, mama“, – amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistui pasakojo Irina.
Pirmieji ligos simptomai pasireiškė praėjusių metų birželį. Tada I. Nikolajeva, jauna kūdikį auginanti moteris, kreipėsi į savo gydytoją dėl kelių kosulio priepuolių ir savaitę trunkančio karščiavimo. Daktaras Irinai įtarė plaučių uždegimą ir išrašė antibiotikų. Tačiau moteris ne tik kad nepasijuto geriau, bet ir jos svoris nukrito nuo 52 iki 46 kilogramų.
Rugpjūtį atlikus rentgeno nuotrauką, odos tyrimus ir bronchoskopiją, jai buvo diagnozuota itin sunki ir daugybei vaistų atspari tuberkuliozės forma. Irinos organizmui tiko tik vienas vaistas iš dešimties bandytų.
Laimė, moters vyro ir dukters tyrimų rezultatai buvo neigiami. „Maniau, kad manęs gali neišgydyti ir aš mirsiu“, – prisiminė I. Nikolajeva. Pasak Irinos gydymą prižiūrėjusio daktaro Manfredo Danilovitso, kuris yra vienas iš Estijos kovos su tuberkulioze strategijos kūrėjų, medikai taip pat buvo nusiteikę pesimistiškai. Jeigu liga būna atspari visiems vaistams, kartais daktarams nelieka kito pasirinkimo, kaip tik pacientui visiškai nutraukti jų vartojimą, nes tokioje fazėje beveik nieko daugiau neįmanoma padaryti.
I. Nikolajeva buvo izoliuota Tartu tuberkuliozės ligoninėje. Ši mintis jai nepatiko, tačiau į ligoninę sutiko gultis pati. „Mane labiausiai gąsdino tai, kad grįžusi namo galiu užkrėsti savo vaiką“, – pasakojo Irina.
I. Nikolajeva jautėsi per silpna, kad galėtų skaityti, todėl dažniausiai sėdėdavo prie mažo ligoninės televizoriaus ant palangės. Po šešių savaičių medikai leido, kad Iriną aplankytų jos vyras su dukra. Jie pasivaikščiojo greta esančiame parke.
Per visą gydymosi laiką I. Nikolajeva su savo šeima susitiko vos kelis kartus. Šie susitikimai visada vykdavo lauke – uždarose patalpose būdavo per didelis pavojus perduoti ligą artimiesiems, mat tuberkulioze lengviausiai užsikrečiama įkvepiant ją sukeliančių bakterijų.
I. Nikolajeva vartodavo po penkias ar šešias skirtingas vaistų rūšis per dieną. Kai kurie medikamentai buvo leidžiami. Nuo stiprių vaistų moteriai darėsi silpna, pykindavo.
Vienas iš vaistų buvo ypač bjaurus. „Aš pasidėdavau tą tabletę ant stalo ir prieš pasiryždama išgerti žiūrėdavau į ją penkiolika minučių“, – prisiminė Irina.
Padėjo ištverti šoką naujai pacientei
Vieną dieną į gretimą palatą buvo paguldyta nauja pacientė, turinti du vaikus, kurių vienas buvo naujagimis. Šios moters šeima gyveno už 200 kilometrų. „Aš jai padėjau įveikti pirminį šoką dėl izoliacijos. Mes kalbėdavomės apie kūdikių auginimą“, – pasakojo I. Nikolajeva.
Naujoji pacientė išmokė I. Nikolajavą megzti – Irina savo dukrytei numezgė vasarinę kepurytę. „Tik nežinojau dydžio. Vėliau paaiškėjo, kad kepurytė per maža“, – pasakojo Irina.
Pernai lapkritį I. Nikolajeva iš ligoninės buvo išrašyta. Tuberkuliozė buvo beveik išgydyta, medikai nusprendė, kad Irina nebekelia grėsmės aplinkiniams. Ji atgavo šiek tiek prarasto svorio.
Maždaug po trijų mėnesių, jei tik viskas bus gerai, ji galės liautis vartoti vaistus. Kol kas I. Nikolajeva kasdien priversta atvykti į kliniką išgerti savo kasdieninės vaistų nuo tuberkuliozės dozės. Čia ji, stebint slaugytojai, nuryja saują piliulių ir pasirašo žurnale.
Tarp didžiausių žudikų pasaulyje
Europoje tuberkuliozė pastaruoju metu pasireiškia vis agresyvesnėmis formomis. Maždaug pusė tuberkulioze sergančių žmonių taip pat kenčia nuo alkoholizmo, narkotikų priklausomybės ar ŽIV.
Pernai pasaulyje tuberkulioze užsikrėtė 8,7 milijono žmonių, iš jų 1,4 milijono mirė. Dauguma šių ligonių buvo iš neturtingų šalių. Po ŽIV, tuberkuliozė yra antras pagal dydį žudikas pasaulyje, kuris atsiranda dėl vieno infekcijos sukėlėjo.
Tuberkuliozė neturi sienų. Ji peržengia valstybių ribas ir iš žemiausių socialinių sluoksnių persismelkia į visus kitus. Lietuvoje neretai šia liga užsikrečia ir gydytojai, todėl reikalaujama, kad dirbdami su tuberkulioze sergančiais ligoniais jie būtinai dėvėtų medicininę kaukę.
Tuberkuliozė – klastinga liga, pasireiškianti vis naujomis, sunkiau išgydomomis formomis. Vakarų Europoje daugėja vaistams atsparių tuberkuliozės atmainų. Pavyzdžiui, 2011 m. Didžiojoje Britanijoje buvo užfiksuotas 431 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejis (tai 26 proc. daugiau negu 2010 m.). Palyginti, JAV vaistams atsparia tuberkulioze 2011 m. užsikrėtė 124 žmonės.
Teigiama, kad dažnai į Vakarų Europą tuberkuliozė atkeliauja iš Rytų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje 85 proc. visų susirgimų tuberkulioze ir net 96 proc. daugybei vaistų atsparios minėtosios ligos atvejų aptinkama penkiolikoje Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusių šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Taip pat Rumunijoje, Bulgarijoje ir Turkijoje.
Daugelis naujų susirgimų – sunkūs
Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“, apie 30 proc. visų naujų tuberkuliozės atvejų Rytų Europoje yra atsparūs pagrindiniams vaistams. Tuo tarpu Kinijoje pagrindiniams vaistams atsparūs vos 6 proc., o Indijoje – tik 2,1 proc. atvejų. Tiesa, Kinijos ir Indijos skaičiai gali būti nepakankamai įvertinti, atsižvelgiant į gerokai didesnę šių šalių gyventojų populiaciją.
Mario Raviglione, beveik dešimtmetį vadovavęs PSO tuberkuliozės programai, mano, kad šiuo metu situacija dėl daugybei vaistų atsparios tuberkuliozės Rytų Europoje yra itin bloga. Dėl to gali kilti grėsmė bet kokioms globalioms pastangoms užkirsti kelią ligos plitimui.
PSO patarėjas tuberkuliozės klausimais Europoje Masoudas Dara mano, kad kovą su tuberkulioze apsunkina tai, jog keliose regiono šalyse trūksta pinigų griežtesnėms gydymo programoms taikyti.
Lietuvoje sunkesnių tuberkuliozės atvejų, kurie gydomi apie dvejus metus, laimė, nuolat mažėja. 2005 m. mūsų šalyje užregistruoti 338 dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai, 2009 m. – 322, 2012 m. – 310, 2011 m. – 296, 2012 m. – 226 atvejai.
Santariškių klinikos Programų ir tuberkuliozės registro skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Edita Dovidavičienė džiaugėsi, kad mūsų šalyje pastaruosius kelerius metus apskritai mažėja sergamumas tuberkulioze.
2012 m. Lietuvoje užfiksuota 1358 naujų susirgimų, arba 42,1 susirgimo šimtui tūkstančių gyventojų. T. y., kone 180 atvejų iš viso, arba 5 atvejais šimtui tūkstančių gyventojų mažiau nei ankstesniais metais. Tokio mažėjimo, panašu, nesitikėjo ir patys su tuberkulioze kovojantys medikai. Juolab, kad pasaulį pastaruosius metus buvo apėmusi ekonominė krizė.
„Manėme, kad susirgimų padaugės, tačiau statistika rodo, kad jų nuolat mažėja“, – sakė gydytoja E. Dovidavičienė. Didžiausi nuopelnai dėl tokio pagerėjimo, žinoma, tenka gydytojams.
„Be abejo, atsiliekame nuo ES šalių – Vokietijos, Prancūzijos, taip pat – Norvegijos. Pavyzdžiui, 2011 m. Norvegijoje buvo tik apie 300 naujų tuberkuliozės atvejų“, – pastebėjo gydytoja.
Sukūrė virtualią duomenų bazę
Šiuo metu sėkmingiausiai kovoti su tuberkulioze sekasi kaimyninei Estijai. Tad netolimos šalys, taip pat Serbija, Kosovas, Juodkalnija ir kai kurios labiausiai ligos paveiktos Rusijos sritys paprašė estų patarimų.
Estų pavyzdžiu bando sekti ir britai. Įkvėpta Estijos ekspertų, grupė britų specialistų sukūrė nuo pašalinių apsaugotą virtualią duomenų bazę, prie kurios prieigą turi tik kai kurie medikai. Šiame interneto puslapyje renkami duomenys apie naujausius ligos atvejus.
Tokių kovos priemonių imtasi susirūpinus dėl padažnėjusių ligos atvejų Didžiojoje Britanijoje. Deja, sistema kol kas nepripažinta Didžiosios Britanijos Sveikatos ir klinikinių pasižymėjimų nacionalinio instituto. Todėl, anot Liverpulio Širdies ir krūtinės ląstos ligoninės gydytojo ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės komiteto įkūrėjo Peterio Davieso, minėtoje duomenų bazėje surinkta informacija leidžia susipažinti maždaug tik su puse šalyje aptiktų daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų.
P. Daviesas sakė, kad pripažinti sistemą būtų labai naudinga. Tai turėtų įvykti per artimiausius pora metų. Jungtinės Karalystės Sveikatos departamento atstovas priežastį, kodėl kol kas neskubama pripažinti naujosios sistemos, paaiškino taip: „Nepaisant daugėjančių susirgimų, vaistams atsparios tuberkuliozės atmainos Jungtinėje Karalystėje vis dar yra gana retos.“
Užsikrečia ne tik asocialūs
Tuo tarpu Vakarų Europos pakraščiuose tuberkuliozė plinta ir tarp žemos rizikos žmonių, tokių kaip minėtoji I. Nikolajeva, kuri gyveno tvarkingai, neturėjo žalingų įpročių, nebuvo asociali.
Tarkime, Estijoje apie 40 proc. tuberkulioze užsikrėtusių žmonių, kaip ir Irina, iki tol buvo akivaizdžiai sveiki. Reaguojant į susiklosčiusią situaciją, Estijoje pradėta itin agresyvi kova su vaistams atsparia tuberkulioze. Nors kova pradėta dar visai neseniai, tačiau yra ganėtinai sėkminga.
Ekspertų nuomone, ši nedidelė šalis, sėkmingai mažinanti sunkiausių susirgimų tuberkulioze skaičių, kitiems galėtų būti pavyzdžiu. Žinoma, tam, kad pavyktų visiškai nugalėti infekciją, prireiks ne vienerių metų ir kai kurių brangių gydymo būdų.
Iki 1998 m. Estija pagal sergamumą tuberkulioze buvo viena iš pirmaujančių šalių. Šalyje, kurioje gyvena vos 1,3 mln. gyventojų, tais metais buvo užregistruota 824 visų tuberkuliozės tipų atvejų.
2012 m. šalis buvo išsikėlusi tikslą sumažinti bendrą tuberkuliozės susirgimų skaičių iki ne daugiau kaip 300, o daugeliui vaistų atsparių formų nuo maždaug 100 atvejų, aptiktų 1998 m., iki 45.
Dėl to dabar Estija priartėjo prie ribos, kai pagal PSO nustatytus kriterijus galės vadintis šalimi, kurioje ligos paplitimas yra mažas. Tai pasiekti padėjo šalies sprendimas kovą su liga padaryti prioritetine.
Išgąsdino turtingas kaimynes Šiaurėje
Kol Estija ir kitos regiono šalys buvo Sovietų imperijos priespaudoje, tuberkuliozė buvo palyginti reta liga. Bet po Sovietų Sąjungos iširimo žlugo ir sveikatos sistema, daugybė pacientų liovėsi laikytis tinkamo tuberkuliozės vaistų vartojimo režimo. Dėl to išplito mutavusios atsparios vaistams ligos formos.
Per kelerius metus Estijoje visuomenės sveikatos padėtis pasidarė pavojinga. Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje kaimyninės Estijos šalys, tarp jų – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija ir Islandija, išsigandusios, kad epidemija išplis ir jų teritorijose, pasiūlė pagalbą. Estija ir pati ėmėsi ryškesnių vietinių iniciatyvų.
Kontroliuoti ligą Estijoje padeda 2003 m. išleistas įstatymas, pagal kurį daktarams leidžiama priverstinai hospitalizuoti tuberkulioze užsikrėtusius žmones. Pernai tokių priemonių imtasi apie dešimt kartų. Neįprastai griežti metodai ir intensyvus ligonių gydymas padėjo Estijoje gerokai sumažinti tiek įprastos, tiek ir vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų.
Ypatingas dėmesys Estijoje skiriamas kovai su vaistams atsparioms tuberkuliozės formoms. Šalies vaistinėms buvo uždrausta pardavinėti vaistus nuo tuberkuliozės – taip pacientus siekta apsaugoti nuo piktnaudžiavimo jais, nes dėl to gali padidėti atsparumas medikamentams. Visi vaistai nuo tuberkuliozės ir gydymas ligoninėse dabar yra finansuojami vyriausybės. Tokią pačią strategiją kovoje su tuberkulioze ketina pritaikyti ir Indija.
Lietuvoje vaistai tuberkuliozei gydyti ligoniams taip pat nekainuoja. Mūsų šalis PSO rekomenduojamus vaistus perka centralizuotai. Tai, anot E. Dovidavičienės, padėjo išspręsti anksčiau iškildavusią problemą, kai ligoniai patys nutraukdavo gydymą motyvuodami tuo, kad neturi pinigų vaistams įsigyti.
Estijai įsigyti reikalingų vaistų pagal sutartį padeda PSO, bet vis tiek dvejus metus gydyti daugybei vaistų atsparia forma sergančius ligonius kainuoja apie 5 tūkst. JAV dolerių (apie 13 tūkst. 200 litų). Šalyse, kurios neturi panašių susitarimų su PSO, toks vieno paciento gydymas gali kainuoti ir 10 tūkst. JAV dolerių ar net daugiau.
Lietuvoje vieno žmogaus 6–8 mėnesių gydymas, kuris apie dvejus mėnesius taikomas ligoninėje, o vėliau – namuose, kainuoja apie 400 litų. Vaistams iš šios sumos skiriama 100–200 litų.
Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas, trunkantis dvejus metus, mūsų valstybei kainuoja 25 tūkst. litų.
Už režimo paisymą – pinigai
Kovojant su tuberkulioze Estijoje vykdomas ir PSO remiamas planas, pagal kurį pacientai patys skatinami ateiti į klinikas tam, kad, stebint sveikatos apsaugos darbuotojui, išgertų savo kasdieninę vaistų nuo tuberkuliozės dozę. Taip siekiama užtikrinti, kad ligoniai laikytųsi jiems paskirto režimo, nes praleidus vos kelis gydymo seansus liga gali tapti atspari vaistams.
Pacientai, kurie nustatyto režimo laikosi visą savaitę, gauna 10 eurų čekį, už kurį gali įsigyti įvairių prekių, išskyrus alkoholį.
Lietuvoje taip pat stengiamasi, kad susirgimų vaistams atsparia tuberkulioze, kurios gydymas kainuoja nepigiai, būtų mažiau. Todėl net ir lengvesnes tuberkuliozės formas stengiamasi kruopščiai išgydyti.
Kiekvienam ligoniui būtina baigti gydymo kursą. Baigus gydymą atliekami bakteriologiniai tyrimai, kurie parodo, ar žmogus sveikas. Jei tyrimai neatliekami, gydytojai konstatuoja, kad gydymas baigtas, bet nebūtinai sėkmingai.
Vienas iš didžiausių Estijos iššūkių yra gydyti sunkiai sergančius pacientus, kurie arba nežino, kad yra užsikrėtę, arba tiesiog nesilaiko vaistų vartojimo režimo. Apie 45 proc. tuberkulioze sergančių žmonių šioje šalyje turi problemų dėl alkoholio ar narkotikų.
Dėl to dabar, kai žmonės ateina gydytis priklausomybės ligų, automatiškai ištiriama ir tai, ar jie neserga tuberkulioze. Tokiu būdu diagnozuoti ligą siekiama kaip įmanoma anksčiau.
Tyrimas per dvi valandas
Estija taip pat pakeitė pasenusią savo laboratorijų įrangą moderniausiais prietaisais. „The Wall Street Journal“ žurnalistas Gautamas Naikas apsilankė vienoje pagrindinių tuberkuliozės laboratorijų Tartu universitetinėje ligoninėje ir aprašė, kaip čia vyksta tyrimai.
Minėtoji laboratorija didžiuojasi brangiu prietaisu „GeneXpert“, leidžiančiu vos per dvi valandas diagnozuoti tuberkuliozę ir identifikuoti, kokiems vaistams ji atspari. Su senesne įranga tokie tyrimai būtų užtrukę ne vieną dieną.
Estija šiuo atveju lenkia daugelį šalių. Pavyzdžiui, JAV tokio prietaiso tirti tuberkuliozei dar negalima naudoti, nes jis neįteisintas. „GeneXpert“ prietaisus dabar pradeda įsirengti Indija.
Lietuvoje taip pat jau pradėta naudoti molekulinė ligos diagnostika, leidžianti tuberkuliozę identifikuoti per 2 valandas. Tačiau toks tyrimas brangus. Vieną pacientą ištirti kainuoja daugiau nei 200 litų.
Estijos medikai stengiasi atkreipti dėmesį į kiekvieną ligos atvejį. Todėl kartą per mėnesį pustuzinis tuberkuliozę gydančių medikų iš visos šalies susirenka aptarti savo pacientus.
Neseniai Tartu susirinkusi medikų grupė aptarė 35 ligos atvejus. Vienas iš jų buvo 51 metų vyro, užsikrėtusio vaistams atsparia tuberkuliozės forma. Jam įgriso būti izoliuotam, tad žmogus pabėgo iš ligoninės gydymui nepasibaigus. Daktaro M. Danilovits turimoje šio žmogaus plaučių rentgeno nuotraukoje vis dar matomi apie ligą bylojantys ženklai.
Vėliau vyras vėl buvo paguldytas į ligoninę, bet, pasak gydytojo, kol kas situacija nėra gera.
Liga – didelė stigma
Tuberkuliozė nėra liga, į kurią visuomenė žiūrėtų palankiai, ypač Lietuvoje. „Anksčiau tuberkuliozė buvo didelė stigma. Jei serga, reiškia, atstumtasis. Ir dabar dar taip yra“, – apgailestavo portalo lrytas.lt žurnalistės kalbinta E. Dovidavičienė.
Kad bent kiek sušvelnėtų požiūris į šią ligą, reikėtų pakeisti ne tik aplinkinių, bet ir medicinos personalo požiūrį. Juk anksčiau užsikrėtęs tuberkulioze žmogus ja sirgdavo visą gyvenimą, taigi, būdavo lyg pasmerktasis.
Tuberkuliozė – ne tik plaučių liga. Gali būti ir kaulų, inkstų, genitalijų tuberkuliozė. Net širdies apvalkalų ar smegenų tuberkuliozė. Tiesa, plaučių tuberkuliozė dominuoja. Ji sudaro 90 proc. visų ligos atvejų.
Plaučių tuberkuliozė yra pati pavojingiausia, nes kosėdamas, spjaudydamas ar garsiai juokdamasis žmogus užkrečia aplinkinius, dažniausiai šeimos narius, kolegas. Tad aptikus ligą tikrinami ir žmonės, su kuriais sergantysis dažniausiai kontaktuoja.
Šeimos gydytojai, patikrinę kosėjantį asmenį, profilaktiniais tikslais pasiteirauja ir apie tai, ar jis neturi kontakto su žmogumi, sergančiu tuberkulioze. Tiesa, plaučių tuberkuliozė kelia grėsmę tik tada, kai yra aktyvi.
„Tarp mūsų gali būti žmonių, kurie infekuoti tuberkulioze, tačiau ja neserga ir neperduoda ligos kitiems. Per gyvenimą iš infekuotų suserga tik apie 10 proc. žmonių. Daugiausia dėl silpnos imuninės sistemos“, – aiškino E. Dovidavičienė.
Prioritetas – vaikų gydymas
Šiuo metu Lietuvoje ypatingas dėmesys kreipiamas į tuberkulioze užsikrėtusių vaikų gydymą. Medikai neretai išgirsta kaltinimų, kad tuberkulioze serga labai daug vaikų, tačiau statistika rodo, kad situacija mūsų šalyje pamažu gerėja.
2009 m. buvo užfiksuotas 101 naujas tuberkulioze susirgusių vaikų iki 18 metų atvejis. Po metų skaičius šoktelėjo iki 120. 2011 m. naujų vaikų tuberkuliozės atvejų buvo 110, o pernai – 68.
