Odontologiją pakeitęs atradimas

Dantų implantų sėkmės ištakos remiasi genialiu atradimu, kurį praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje padarė švedų mokslininkas profesorius Peras-Ingvaras Branemarkas. Mokslininkas atrado, kad titanas, labai stiprus ir lengvas metalas, įsodintas į kaulą, gali tarnauti kaip pagrindas, keičiant natūralius dantis dirbtiniais. 

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 25, 2013, 5:13 PM, atnaujinta Mar 13, 2018, 6:15 AM

Žmogaus organizmas, paprastai atmetantis bet kokius svetimkūnius, palankiai priima titaną ir šis lengvai adaptuojasi žandikaulyje. Šį procesą mokslininkas pavadino osteointegracija. Pirmuoju pasaulyje pacientu, kuriam 1965 m. profesorius P.I.Branemarkas įsodino implantą, tapo jo tautietis Gosta Larssonas. Taip pasaulį išvydo pirmoji ,,Nobel Biocare“ šypsena.     „Nė vienas žmogus neturėtų mirti su dantimis stiklinėje”, - mano profesorius, pirmiausiai ieškojęs sprendimo, kaip grąžinti dantis ir gyvenimo džiaugsmą jų visiškai netekusiems. Jo tikslas buvo atrasti minimaliai invazinį metodą, kuris atkuriant dantis išsaugotų motinos gamtos kūrinį – žmogaus kūną, nepažeistų ir netraumuotų audinių.  

Mechaniką sujungė su biologija

Profesorius George’as Zarbas iš Kanados taikliai apibūdino  prof. Branemarko atradimą: „Jis nutiesė tiltą tarp mechanikos ir biologijos”. Savo laiku šis atradimas daugeliui buvo neįtikėtinas. Pirmieji bandymai, atlikti su gyvūnais, gerokai papiktino  tuometinius Švedijos sveikatos apsaugos funkcionierius.   Švedijos dantų asociacijos vadovybė išradėją pavadino apsišaukėliu ir net grasino pašalinti jį iš savo gretų. Mokslo bendruomenė pasidalino į dvi stovyklas - už ir prieš  prof. Branemarką.    Buvo labai sunku įtikinti kolegas mokslininkus ir medikus, kad titanas yra kitoks nei kiti metalai, kad jis gali suaugti su kauliniu audiniu. P.I.Branemarkas ir jo pasekėjai susidūrė su rimtais sunkumais.   Pirmieji dantų implantai žmogui buvo įsodinti praėjus tik trylikai metų po atradimo. Profesoriui ir jo bendražygiams teko daug ir ilgai įrodinėti, jog titanas iš tiesų gali suaugti su kaulu.    Apie osteointegraciją paskelbta per 1 200 medicininių studijų ir 110 mokslinių darbų. Ir tik praėjus dar keliolikai metų, 1978 m. Švedijos sveikatos institucijos suteikė leidimą implantavimą naudoti klinikiniams tikslams.   Profesoriaus Per-Ingvaro Branemarko garbei jo išrasta implantavimo sistema, kurią šiandien naudoja „Nobel Biocare“, vadinama Brånemark System. Iki šių dienų ji išliko viena sėkmingiausių iš pasaulyje esančių implantų sistemų.

Iki šiol išlieka lydere

,,Nobel Biocare“ išsivystė iš kompanijos „Nobel Industries”, kurios įkūrėju buvo Alfredas Nobelis. Jos metinė apyvarta šiandien siekia 612,9 mln. Eurų ir jai tenka 35 proc. pasaulio dantų implantų rinkos.  

„Nobel Biocare” patirtis implantavimo srityje siekia beveik 50 metų. Jos pagamintais implantais šiandien džiaugiasi ir juos sėkmingai nešioja keli milijonai žmonių visame pasaulyje.   ,,Nobel Biocare“ - daugiausiai pasaulyje lėšų į naujausius ir pažangiausius mokslinius tyrimus dantų atkūrimo srityje investuojanti kompanija, o tai reiškia, jog šiuos implantus savo darbe naudojantiems odontologams ir jų pacientams siūloma tik tai, kas pasaulinėje implantavimo rinkoje yra geriausia.   Kompanijos vardas tarnauja kaip garantas, kad implantas pritaps burnoje kaip nuosavas dantis, nes net 99 proc. procedūrų su šiais implantai yra sėkmingos. ,,Nobel Biocare” savo implantams suteikia viso gyvenimo garantiją.   Pagrindinė kompanijos būstinė yra Ciuriche, Šveicarijoje. Ji turi šešis gamybos centrus Švedijoje, Japonijoje, Kanadoje ir JAV bei 35 pardavimų padalinius visame pasaulyje. Bendrovėje dirba  apie 2500 darbuotojų.  

Šiandien ,,Nobel Biocare“ implantai parduodami daugiau nei 70 pasaulio šalių. Lietuvoje su šiais dantų implantais dirba ir unikalias dantų implantavimo metodikas taiko virš 20 odontologijos klinikų.

https://nobelsypsena.lt/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.