Skubėdama į darželį Milda svarstė – ar tai gali būti gripas? Ryte iš namų Marius išėjo guvus ir linksmas, o per kelias valandas temperatūra pakilo beveik iki keturiasdešimties laipsnių!
Parsivedusi sūnų namo moteris sugirdė vaistų nuo temperatūros, ir karštis laikinai atlėgo, tačiau tuoj pat ir vėl pakilo. Keista buvo, kad vaikas net matyti nenorėjo jokių skysčių – jis atsisakė gerti.
Nerimą kėlė neįprastas elgesys – Marius ėmė juoktis iš dalykų, iš kurių paprastai neima juokas, o galiausiai ėmė nebeatpažinti nei motinos, nei tėvo.
Tėvus apėmė panika. Susupę sūnų į storą antklodę, jie išskubėjo tiesiai į Vilniaus universiteto Vaikų ligoninę.
„Gripas”, – įtarimais netruko pasidalinti vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė, infekcinių ligų gydytoja docentė Irena Narkevičiūtė.
Marius šiek tiek kosėjo – tai, kaip paaiškino docentė, gripo pradžiai būdingas kosulys.
Gripą išdavė ir paraudusi ryklė, akys, bloga savijauta.
Gydytojos įtarimus dėl gripo netrukus patvirtino laboratorinis nosies gleivinės tepinėlio tyrimas. Mariui iškart buvo prijungta lašelinė – sergant gripu būtina, kad organizmas gautų pakankamai skysčių.
Be to, gydytoja skyrė vaistų, tramdančių gripo virusus – jie efektyviausi, kai skiriami pirmą antrą ligos parą. Nuo Mariaus ligos pradžios nebuvo praėjusi ir para.
– Berniuko ligos pradžia – labai staigi. Ar dėl to gali kilti komplikacijų? – paklausiau vaikų ligų gydytojos, vaikų pulmonologės, infekcinių ligų gydytojos I.Narkevičiūtės.
– Galiu patikinti: komplikacijų tikimybė labai maža, nes Mariui laiku skirta preparato oseltamiviro. Jis mažina gripo virusų gebėjimą išsilaisvinti iš infekuotų ląstelių ir patekti į sveiką – taip neleidžiama gripui plisti toliau. Dėl to sutrumpėja karščiavimo trukmė, greičiau pagerėja savijauta, sumažėja komplikacijų tikimybė.
Šis preparatas veikia tiktai gripo virusus, bet neveikia kitų kvėpavimo takų virusų, kurių yra apie 200.
Kad šie vaistai efektyvūs, patvirtino ir mūsų ligoninėje atliktas tyrimas. Jame dalyvavo 72 gripu susirgę vaikai. Visų jų diagnozė buvo patvirtinta laboratoriniais tyrimais.
Vieniems buvo skirta oseltamiviro, kitiems – ne. Viena grupė gavo šių vaistų per pirmąsias dvi dienas nuo ligos pradžios, o kiti – vėliau, nes atvyko pavėlavę.
Greičiausiai pasveiko ir komplikacijų iš viso nepatyrė tie vaikai, kurie vaistų nuo gripo virusų gavo per pirmąsias dvi dienas. O tie vaikai, kurie jų gavo vėliau ar visai negavo, sveiko ilgiau, keletui jų liga komplikavosi.
– Jei, be gripo, yra apie 200 virusų, sukeliančių ūmines kvėpavimo takų infekcijas, kaip tėvams atpažinti, dėl ko susirgo vaikas?
– Žmonės linkę visas ūmines kvėpavimo takų ligas – ar vaikas sloguotų, ar kosėtų – vadinti gripu. Tai klaida.
Gripo pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper”, kuris reiškia „griebti”. Taip liga buvo pavadinta dar 1743 metais, ir ne veltui – ji būna ūmi, staiga prigriebia žmogų.
Gripą sukelia tik gripo virusai. A gripo virusas atrastas 1933, B – 1940, o C – 1947 metais. Visi kiti kvėpavimo takų virusai sukelia ne gripą.
Kvėpavimo takų infekcijomis vaikai serga keletą kartų per metus. Kartais jos dar vadinamos peršalimo ligomis, tačiau tai taip pat neteisinga, nes jų priežastis ne peršalimas, o virusai.
Kadangi gripas painiojamas su ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, atsiranda įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, žmogus geria vaistų, slopinančių gripo virusų dauginimąsi, bet nusivilia, nes jie nepadeda. Todėl, kad žmogus sirgo ne gripu.
Taip pat ir dėl skiepų. Juk dažnai girdime: pasiskiepijau nuo gripo, bet vis tiek susirgau. Žmogus dažnai ir nesužino, kas jį pakirto – gripo ar vienas kuris iš 200 kvėpavimo takų virusų.
– Ar gydytojas gali plika akimi atpažinti gripą?
– Ne visada. Esame darę tyrimą ir pagal tam tikrus ligos požymius dar iki ligos priežastį patvirtinančių laboratorinių tyrimų bandę atspėti, kuo serga vaikas – gripu ar kita ūmine kvėpavimo takų infekcija.
Gripas dažniausiai prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda sausas kosulys, kuris intensyvėja, užgula nosį, tačiau ji nebėga, gali skaudėti ryklę, raumenis, sąnarius ar akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali vemti, jiems gali skaudėti pilvą.
Tai nėra specifiniai gripo požymiai – taip pasireikšti gali ir kitų virusų sukeltos ligos.
Remdamiesi šiais kriterijais gripą atspėjome tik 50 proc. ligos atvejų. Beje, gripo diagnozei dar svarbu, ar ligonis turėjo sąlyčio su žmogumi, kuriam gripo diagnozė buvo patvirtinta.
Štai vienas mūsų šešiametis pacientas į ligoninę pateko praėjus porai dienų po to, kai gripu susirgo jo tėvas. Susirgus vaikui, po poros dienų gripas pakirto jo jaunesnę seserį ir motiną. Šiam virusui būdingas vienos dviejų dienų inkubacinis laikotarpis.
– Kodėl karščiuodamas Marius ėmė nebepažinti tėvų? Ar tai įprastas gripo požymis?
– Kliedesiai ar kūno traukuliai nėra dažna reakcija, tačiau pasitaiko.
– Kaip liga vystytųsi toliau, jei vaikas nebūtų gydomas?
– Organizmas ginasi pats, bet jeigu jam nepadedama, vaikas sveiksta ilgiau – keliomis dienomis ilgiau tęsiasi karščiavimas ir bloga savijauta, padidėja komplikacijų tikimybė.
Gripo sukėlėjai dažniau nei kiti kvėpavimo takų virusai lemia plaučių, sinusų, ausų uždegimą, širdies, nervų sistemos pažeidimą, dėl jų paūmėja lėtinės ligos.
Jauną ir neretai sveiką žmogų, susirgusį gripu, ankstyvuoju ligos periodu gali ištikti mirtis dėl pernelyg stipraus organizmo imuninio atsako į ligos sukėlėją.
Mes, gydytojai, jau turime patikimą, tyrimais patikrintą ir patvirtintą gydymo priemonę, kurią reikia skirti pirmą ar antrą ligos dieną.
Beje, JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino, kad oseltamivirą galima skirti net kūdikiams nuo dviejų savaičių – tai rodo šio preparato efektyvumą ir patikimumą.
Bet šių vaistų galima griebtis tik tada, kai jų paskiria gydytojas – kad nepiktnaudžiautų jais tie, kuriuos užklupo ne gripas, o ūminė kvėpavimo takų infekcija. Tuomet jie nepadės.
Neteisūs tėvai, kurie mano, jog reikia griebtis antibiotikų – šie vaistai skiriami tik tuomet, kai išsivysto bakterinės komplikacijos, o gripo virusų jie neveikia.
Iš viso patarčiau nepraktikuoti savigydos – tegu specialistai parenka tinkamą gydymo priemonę.
– Ar karščiuojant visada reikia malšinti temperatūrą?
– Gaji niekam tikusi nuomonė, esą temperatūra – tik žala. Iš tikrųjų karščiavimas – tai požymis, kad yra suaktyvėję visi gynybos nuo virusų ar bakterijų mechanizmai. Vaikas karščiuoja tol, kol serga, ir nustoja karščiuoti pasveikęs.
Anksčiau manyta, kad temperatūrą reikia malšinti, kai ji pasiekia 38,5 laipsnio.
Dabar manoma, jog ne visada reikia malšinti ir aukštesnę temperatūrą – yra žinoma, kad smegenis pažeidžia tik 41,7 laipsnio temperatūra.
Svarbu, kaip vaikas elgiasi, kokia jo savijauta. Jei vaikas vangus, mieguistas arba labai irzlus, jo rankos ir kojos vėsios, oda – blyški, jis rečiau šlapinasi, jam reikia padėti.
O jeigu jis valgo, normaliai reaguoja į aplinką, šypsosi, jo odos spalva normali – nereikia organizmui trukdyti kovoti su infekcija.
Visais atvejais labai svarbu, kad vaikas gertų daug skysčių – kai organizmas jų gauna pakankamai, sveikata taisosi kuo puikiausiai.
– Ar šiemet cirkuliuojantys gripo virusai yra pavojingesni nei anksčiau?
– Šį sezoną pasaulyje ir Lietuvoje cirkuliuoja A H1N1, A H3N2 ir B tipo gripo virusai.
Visi jie įėjo į šio sezono skiepų nuo gripo sudėtį.
Kuris virusas dominuos Lietuvoje – nežinia, nes gripo sezonas dar tik prasideda. Bet nė vienas jų nėra pavojingesnis už kitą.
Infekcijos auka – dvylikametė
Šimtus žmonių į ligos patalą guldantis gripas jau pasiglemžė pirmą auką – dvylikametę kaunietę. Jos gyvybė užgeso dėl gripo kilus įvairioms komplikacijoms.
Mergaitės liga prasidėjo kosuliu, nedideliu karščiavimu, tačiau netrukus temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Tėvai, išsigandę prasidėjusio dusulio, kreipėsi į medikus. Pacientė buvo paguldyta į Kauno klinikas, tačiau sutramdyti virusą buvo jau per vėlu.
Vienu metu žaibiškai išsivystė plaučių uždegimas, inkstų ir kepenų nepakankamumas, sutriko kraujo krešėjimas. Pacientei buvo prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas, kraują valė dirbtinis inkstas.
„Labai stengėmės išgelbėti mergaitę – tam naudojome visas medicinos priemones”, – pripažino Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Jo teigimu, kai ligoniams ima trūkti oro, jaučiami kiti grėsmingi gripo požymiai, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Kaip plinta ligos užkratas?
Kasmet gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų.
Gripo virusas nuo žmogaus žmogui gali būti perduotas oro lašeliniu būdu, tiesioginio ir netiesioginio sąlyčio metu.
Šis virusas iš ligonio išskiriamas 8–9 dienas nuo simptomų pradžios.
Gripo virusai kambario dulkėse išlieka gyvybingi daugiau kaip dvi savaites, šaltame vandenyje – keletą savaičių, ant banknotų išgyvena net dvi savaites.
Kam skirti vaistų, stabdančių gripo virusus?
Preparatai, kurie stabdo gripo virusų dauginimąsi, rekomenduojami tiems, kuriems kyla didesnė komplikacijų rizika:
vaikams iki dvejų metų;
vyresniems nei 65 metų asmenims;
nėščiosioms ir ką tik pagimdžiusioms moterims;
žmonėms, kurių imunitetas dėl tam tikrų priežasčių yra slopinamas;
asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies kraujagyslių sistemos, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
