Gėda ir nemalonu. Tokius pasiteisinimus girdi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų proktologas docentas Paulius Žeromskas, kai pacientų paklausia, kodėl taip ilgai kentė skausmą ir nemalonius pojūčius.
„Kažkodėl žmonėms atrodo, kad prisipažinti apie kamuojančią išangės problemą – tai tas pat, kas prisipažinti, esą sergi kokia nors užkrečiama palaido gyvenimo būdo liga”, – stebisi chirurgas.
Jo teigimu, dažniausios išangės ir vidurių problemos nesunkiai įveikiamos, svarbu tiksliai nustatyti, kodėl jos užklupo.
Vidurių užkietėjimas. Tai viena dažniausių bėdų. Daugumai žmonių viduriai užkietėja dėl netinkamos mitybos, per menko fizinio aktyvumo. Jiems gali padėti tinkama dieta.
Daliai žmonių tuštinimasis sutrinka dėl psichologinių priežasčių, pavyzdžiui, išvykus iš namų, atsidūrus svetimoje aplinkoje. Tokiu atveju gali padėti laisvinamieji.
Bet yra žmonių, kuriems gali padėti tik skalpelis – jiems vidurių užkietėjimą lemia įgimta priežastis – nepakankamas nervinių ląstelių kiekis tam tikroje storosios žarnos dalyje. Dažniausiai ši bėda kamuoja jaunas moteris.
Sužinoti, ar vidurių užkietėjimą lemia žarnyno ypatumai, padeda nesudėtingas tyrimas. Jį galima atlikti bet kurioje gydymo įstaigoje, turinčioje rentgeno aparatą.
Pacientui duodama išgerti rentgeno kontrastinių žymenų – į kruopas panašių dalelių, kurios išryškėja peršvietus rentgeno spinduliais. Pirmą ir ketvirtą dieną po to daromos pilvo rentgeno nuotraukos. Taip gydytojui tampa aišku, kurioje vietoje sutrinka žarnyno turinio slinkimas.
„Tokius tyrimus galėtų paskirti ir įvertinti šeimos gydytojai. Jeigu žarnyno turinio slinkimas sutrikęs, pacientą reikėtų siųsti į specialisto konsultaciją. Tačiau šiandien toks tyrimas daromas tiktai Santariškių klinikose”, – apgailestavo P.Žeromskas.
Yra ir dar viena priežastis, kodėl į vidurių užkietėjimą nereikėtų numoti ranka, – tai gali būti ir ligos, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio, simptomas. Dažniausiai jis užklumpa vyresnio amžiaus žmones.
Hemorojus. Neretai hemorojus siejamas su vidurių užkietėjimu, nors iš tikrųjų jis atsiranda ne dėl to.
Hemorojus – išangės kraujagyslių liga. Jos išsiplečia, susidaro hemorojiniai mazgai, tuštinantis kraujuojama, mazgai iškrinta lauk.
Hemorojus nesudėtingai ir greitai išgydomas be skausmo. Kuo mažiau liga užleista, tuo lengviau ji įveikiama, tuo mažiau žmogus atitraukiamas nuo įprasto gyvenimo.
Yra keletas chirurginių ambulatorinių procedūrų, galinčių išvaduoti nuo hemorojaus. Nereikia net gultis į ligoninę – procedūrą galima atlikti poliklinikoje, ir žmogus iškart po jos išleidžiamas namo.
Hemorojiniai mazgai dažniausiai susiformuoja darbingo amžiaus žmonėms – ši bėda vargina ir aštuoniolikamečius, ir šešiasdešimtmečius.
Išmatų nelaikymas. Tai dar viena problema, dėl kurios gėdijamasi kreiptis į gydytojus.
Dažniausiai ši bėda kamuoja moteris, kurioms gimdymo metu plyšo tarpvietė. „Tuo metu plyšta ne tiktai makšties žiočių raumenys, bet neretai ir išangę uždarantis raumuo”, – paaiškino gydytojas.
Tokiu atveju be proktologo pagalbos išmatų nelaikymas gali varginti visą gyvenimą. P.Žeromskui teko sutikti moterį, kuri, iki patekdama pas specialistus, kankinosi 46 metus.
Ji, kaip ir daugybė šios bėdos varginamų moterų, naudojosi įklotais ir ilgai niekam nedrįso prasitarti apie suvaržytą savo gyvenimą.
Bet užteko nesudėtingos operacijos, ir moteris pasijuto kaip antrą kartą gimusi.
Visos šios problemos įveikiamos Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose, kur įkurtas Dubens organų funkcijos sutrikimų diagnostikos ir chirurginio gydymo centras.
Šio centro specializacija – padėti pacientams, kuriems kyla problemų tuštinantis, šlapinantis, kurie patiria lytinės funkcijos sutrikimų.
„Dažnai pakanka nesudėtingos chirurginės procedūros, ir tokių pacientų gyvenimo kokybė ryškiai pagerėja. Pirmiausia, įveikiamas fizinis negalavimas. Antra, pacientai atgauna pasitikėjimą savimi, atsikrato psichologinio diskomforto, o svarbiausia – gėdos. Susitvarko net lytinis gyvenimas”, – patikino P.Žeromskas.
