Dabar jau žinoma, kad gimdos kaklelio vėžį lemia ilgalaikė didelę riziką kelianti žmogaus papilomos viruso infekcija – ja užsikrėsti rizikuoja visos lytinį gyvenimą gyvenančios moterys. Su šiuo virusu per gyvenimą nesusiduria tik nedidelė dalis moterų.
Tai dažniausiai lytiškai plintanti infekcija, labiausiai paplitusi tarp jaunų, ką tik lytinį gyvenimą pradėjusių merginų.
„Gimdos kaklelio vėžiu suserga vis jaunesnės moterys, kurios dar galėtų ir norėtų pagimdyti vaikų, tačiau pažengusi liga to padaryti nebeleidžia”, – pažymėjo Kauno klinikų gydytoja.
Jau keleri metai, kai galima apsisaugoti nuo dviejų pačių pavojingiausių ir labiausiai paplitusių vėžį sukeliančių žmogaus papilomos virusų. Apie tai – pokalbis su gydytoja K.Jariene.
– Kas yra žmogaus papilomos virusai?
– Yra žinoma daugiau nei 120 žmogaus papilomos virusų (ŽPV) tipų, bet pavojingi kiek daugiau nei 40 tipų.
Vieni virusai kelia mažą riziką – dėl jų atsiranda karpų, o vėžio, turimais duomenimis, jie neturėtų nulemti.
Kiti virusai kelia didelę riziką – šiuo metu žinoma, kad 15–18 virusų tipų gali sukelti vėžinių pokyčių. Kitų virusų galimybė nulemti vėžį dar tiriama, tad vėžio sukėlėjų dar gali padaugėti.
Dažniausiai aptinkami 16 ir 18 ŽPV tipai – jie nustatomi daugiau nei 70 procentų moterų, kurioms diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys.
– Kaip jie plinta?
– Svarbiausias šių virusų plitimo kelias – lytinis. Nesvarbu, ar tai įprastiniai lytiniai santykiai, ar oraliniai, ar analiniai. Vis dažniau kalbama, kad virusai patenka nuo pirštų, tad galima pridėti dar ir petingą. Bet pastaruoju atveju gimdos kaklelio vėžys neišsivystys.
Kad išsivystytų ši liga, virusas turi patekti į gimdos kaklelio epitelį – taip atsitinka lytinių santykių įsiskverbiant metu.
Galimas ir nelytinis virusų perdavimo kelias, kai gimdymo metu motina perduoda virusą naujagimiui. Jei mažą riziką keliantis virusas patenka vaikui į gerklas, jose gali atsirasti karpų.
– Ar visiems užsikrėtusiems gresia vėžys?
– Jei užsikrėtėte didelę riziką keliančiu virusu, dar nereiškia, kad tikrai sirgsite vėžiu. Tikėtina, kad po poros metų organizme šio viruso jau nebeaptiksime, – taip nutinka net 90 proc. moterų. Norėtume manyti, jog virusai išnyksta, nors gali būti ir taip, kad jų tiesiog nebeaptinkama dėl labai mažo jų kiekio.
Viskas būtų puiku, jei neliktų galimybės vėl užsikrėsti. Per gyvenimą moterys ne vieną kartą užsikrečia tuo pačiu ar kitų tipų virusais.
– Ar kartą užsikrėtus neįgyjamas imunitetas šiai infekcijai?
– Bėda ta, kad žmogaus papilomos virusai dažniausiai nepatenka į kraują, todėl organizmas nepagamina antikūnų, kurie vėliau atpažintų virusus kaip priešus. Jei antikūnai vis dėlto susidaro, jų dažnai nepakanka, kad organizmas būtų apsaugotas nuo viruso. Moterys, kurių organizme virusai išlieka, rizikuoja susirgti vėžiu.
– Per kiek laiko virusai pridaro žalos organizmui?
– Jeigu virusas neišnyksta, liga gali atsirasti ir per dešimt metų, ir per metus.
Gimdos kaklelio vėžys užklumpa vis jaunesnes. Pranešti tokią diagnozę sunku kiekvienai moteriai, tačiau ypač skaudu pasakyti, tarkime, 24 metų merginai, kad ji serga gimdos kaklelio vėžiu ir jai būtina pašalinti gimdą.
Net 30 proc. penkiolikamečių merginų Lietuvoje jau yra turėjusios lytinių santykių ir dauguma jų – nesaugūs. Merginų manymu, apsaugos priemones naudoti nepatogu, jų įsigyti gėda, tad partneriu pasitikima labiau nei kita galima apsauga.
Kai santykiai prasideda anksti, yra nesaugūs, o partnerių daug, nenuostabu, kad ir vėžys užklumpa vis jaunesnes moteris. Dėl to kai kuriose šalyse gimdos kaklelio vėžio patikros programos atliekamos nuo 20–21 metų.
– Ar yra kokių nors išorinių požymių, rodančių, kad žmogus užsikrėtė papilomos virusu?
– Dėl mažą riziką keliančių virusų atsiranda karpų, kurias galima pamatyti, jei jos yra ant odos. Nors apie 15 proc. merginų ar moterų, atėjusių pasitikrinti, net neįtaria, kad turi odos karpų lyties organų srityje, taip pat išangėje, kirkšnyse, ant šlaunų.
Kartais dėl karpų niežti, kraujuoja, nors dažniau lyties organų karpos nesukelia jokių požymių.
Kartais moteris kreipiasi dėl kraujavimo po lytinių santykių ar ne mėnesinių metu, o tai vienas ikivėžinių gimdos kaklelio ligų ar gimdos kaklelio vėžio simptomų, bet esant ankstyvai ikivėžinei ligos stadijai šito gali ir nebūti.
– Kokie tyrimai pasufleruoja apie vėžio užtaisą organizme? Kada ir kam juos būtina atlikti?
– Lietuvoje yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Jos tikslas – nustatyti ikivėžines gimdos kaklelio ligas.
25–60 metų moterims kas trejus metus, o jei specialistas rekomenduoja, ir dažniau atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
Ši patikros programa nėra tobula, tačiau ji veikia ir padeda diagnozuoti ankstyvos stadijos vėžį. Gaila, kad pagal šią programą patikrinama tiktai apie pusę moterų, kurioms tai reikalinga.
Tačiau susiduriame su problema – šis tyrimas ne visuomet padeda laiku aptikti ligą, todėl apmaudu, kad pasaulyje kas antra moteris, susirgusi gimdos kaklelio vėžiu, buvo reguliariai tikrinama ginekologo.
Atliekamas ir didelę riziką keliančių ŽPV tyrimas. Jis padeda aptikti arba visą grupę tokių virusų tipų, arba nustatyti kiekvieną viruso tipą atskirai.
Diagnozuojant ikivėžines gimdos kaklelio ligas šis tyrimas yra jautresnis nei citologinis, tačiau Lietuvoje jis nėra kompensuojamas ir kainuoja iki 200 litų. Norėtume, kad pirminė gimdos kaklelio vėžio patikra apimtų abu šiuos tyrimus, jie būtų atliekami nemokamai.
– Ar įmanoma išvengti žmogaus papilomos virusų infekcijos? Ar padeda prezervatyvai?
– Prezervatyvas gali padėti, bet ne visada – juk galima virusą perduoti ir nuo neapsaugoto odos ploto.
Žinoma, būtų galima sakyti – griežtai laikykitės monogamijos arba išvis nesantykiaukite, tada būsite saugūs. Bet juk realiame pasaulyje taip nėra.
Kita galimybė – skiepai. Jais galima apsisaugoti bent jau nuo dviejų labiausiai paplitusių didelės rizikos žmogaus papilomos virusų – 16 bei 18 tipų ir nuo dviejų labiausiai paplitusių mažos rizikos ŽPV tipų – 6 ir 11, dėl kurių atsiranda karpos.
Jau minėjau, kad 16 ir 18 ŽPV tipai randami daugiau nei 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų. Likusius 30 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia kiti didelę riziką keliantys žmogaus papilomos virusai, kurių yra daugiau.
Šiuo metu turime dvi vakcinas.
Pabrėžiu – jų sudėtyje nėra nei gyvo, nei užmušto viruso, o tik viruso dalelė. Turimais duomenimis, abi vakcinos yra efektyvios.
Tyrimais įrodyta, kad pasiskiepijus galima papildoma kryžminė vakcinos apsauga nuo dar kelių didelę riziką keliančių ŽPV tipų, kurių vakcinos sudėtyje nėra. Greičiausiai dėl to, kad šie virusai yra artimi vakcinoje esančių virusų tipams.
Kuria vakcina skiepytis, renkasi pati moteris, o gydytojo misija – paaiškinti abiejų vakcinų privalumus.
– Kam vertėtų pasiskiepyti? Ar gali skiepytis ir vyresnio amžiaus moterys? Ar verta tai daryti moteriai, turinčiai nuolatinį lytinį partnerį?
– Be abejo, vakcina efektyviausia, kai skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios lytinių santykių. Optimalu paskiepyti 12–13 metų paaugles. Skiepijant jaunas mergaites dėl vakcinos susiformuoja stiprus imunitetas. Vyresnių moterų imuninis atsakas kiek silpnesnis.
Bet skiepytis verta ir vyresnėms moterims, net ir turinčioms nuolatinį partnerį, – juk nežinome, ar jis nebuvo užsikrėtęs virusu praeityje ir šiuo metu jo organizme galbūt tūno virusas, nežinome, ar esame vienintelės jo partnerės, ar jis ir išliks tas vienas vienintelis visą likusį gyvenimą. Be to, ir moterys juk ne visada būna ištikimos.
– Ką daryti, jeigu moteris žino, kad yra užsikrėtusi? Ar yra priemonių, galinčių sustabdyti virusų darbą?
– Pabrėžiu, kad mūsų turimos vakcinos yra profilaktinės, o ne gydomosios. Gydomoji vakcina vis dar yra tyrimų stadijos.
Nėra jokių vaistų, kurie sunaikintų žmogaus papilomos virusą. Jeigu aptinkama ikivėžinių pokyčių ar nustatomas vėžys, atliekama operacija. Yra tikimybė, kad jos metu su viruso pakenktomis ląstelėmis bus pašalintas ir virusas, bet jei jis lieka, savo juodą darbą dirba toliau.
Skiepytis verta net tuomet, kai moteris žino esanti užkrėsta kuriuo nors virusu, – taip galima apsisaugoti nuo kito viruso tipo.
Be to, skiepai saugos nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tikimybė užsikrėsti išlieka visą gyvenimą, juolab kad skyrybų daugėja, lytinis gyvenimas tampa ne toks suvaržytas.
– Tačiau skiepai nuo žmogaus papilomos viruso vis dar nelabai populiarūs Lietuvoje. Ar tik todėl, kad už juos moterims tenka susimokėti? O gal koją kiša ir prieš vakcinas nukreiptas judėjimas?
– Europoje liko ne tiek daug šalių, kuriose, kaip Lietuvoje, už šiuos skiepus reikia susimokėti. Net Rumunija ir Bulgarija, esančios panašioje sergamumo ir mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio duobėje, kaip ir Lietuva, šioje srityje pasiekė daugiau nei mes.
Kita vertus, Lietuvoje iš tiesų susiduriame su labai aršia ir nemotyvuota vakcinų kritika.
Kuriamas įspūdis, esą blogis yra viskas – vakcinos, vaistai, farmacijos kompanijos, gydytojai, kuriuos tos farmacijos kompanijos esą nupirko. Dažnai skelbiama nepatikrinta, klaidinga ir – pabrėžiu – labai žalinga informacija.
Ypač mėgstama teigti, esą vakcinos žudo, pateikiami neva neginčijami įrodymai.
Visų vakcinų kokybės kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys.
Visi šalutiniai vakcinų sukeliami reiškiniai privalo būti registruojami, o mirties atvejai, kuriuos esą galėjo nulemti vakcina, analizuojami ypač nuodugniai, aptariami tarptautinėse konferencijose.
Iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad kuri nors mirtis įvyko dėl vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio. Tik po to kažkodėl neskubama paneigti skelbtos klaidingos informacijos.
Net ir tarp gydytojų yra tokių, kurie neįsiklauso į mokslu įrodytą vakcinų naudą ir skleidžia netinkamą informaciją.
Asmeniniame gyvenime kiekvienas mūsų galime turėti savo nuomonę apie skiepus, tačiau medikai yra atsakingi už pacientų sveikatą ir profesionalioje veikloje privalo vadovautis įrodymais pagrįstos medicinos principais.
Medikų teisę į asmeninę nuomonę riboja medicinos faktai ir įrodymai, o nepagrįstas medikų skeptiškumas riboja jų pacientų galimybes gauti geriausią sveikatos priežiūrą.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos nuostata apie vakcinas nuo gimdos kaklelio vėžio yra tvirta – skiepai gali padėti išvengti šios ligos.
Manome, kad XXI amžiuje žmonės neturėtų mirti nuo ligų, kurių galima išvengti tiesiog paskiepijus vaikus.
ŽPV tampa ne tik gimdos kaklelio vėžio priežastimi
Moterims žmogaus papilomos virusai gali lemti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir išorinių lyties organų (vulvos), makšties piktybinę ligą.
Vyrams virusai kelia varpos galvutės, kartais ir priešinės liaukos vėžį.
Tiek vyrams, tiek moterims šis virusas gali sukelti išangės, burnos ertmės, ryklės, gerklų vėžį.
Beje, vyrams, sergantiems minėtų organų vėžiu, ši infekcija aptinkama rečiau, nors užsikrėtusių šiuo virusu vyrų yra kur kas daugiau nei moterų.
