Česnakus uostantis 85-erių vilnietis nesirgo gripu 50 metų

Buvęs fizikas neslėpė, kad ėmė eksperimentuoti su savimi, stengdamasis atsiginti ligų. Vyras tikino, kad česnakai saugo jį nuo gripo beveik 50 metų. Tačiau česnakų jis neragauja, o tik uosto.

Gydomąja česnakų galia vilnietis susidomėjo dar 1964-siais, būdamas Maskvoje, kur vyko pedagogų tobulinimosi kursai. Šių kursų dalyviai buvo smarkiai persišaldę, o kitą rytą turėjo vykti varžybos.

Tąsyk lietuvis stebėjosi, kaip jo kolegos gydėsi česnakais, todėl varžybų dieną gerai jautėsi.

Kasmet sužinojęs, kad artinasi gripo epidemija, A.Niaura stengiasi kvėpuoti česnakų garais, būtinai per nosį ir ne mažiau kaip 10 minučių.

Tokią česnakų terapiją yra nesunku kiekvienam pasidaryti.

Vieną ar dvi česnako skilteles A.Niaura supjausto išilgai, sudeda į plastikinį maišelį, o jo kampelį subado yla ir pridaro daug skylučių.

Tą maišelį jis prideda prie nosies ir kvėpuoja. Dažniausiai tai daro vakare, ruošdamasis eiti miegoti.

Kartais česnako gabalėlių pensininkas suvynioja į tualetinį popierių, įsideda jų į šnerves ir kvėpuoja. Vyras įspėja, kad česnakas labai dirgina gleivinę, todėl jo nereikėtų prisigrūsti į nosį. Tai gali sukelti stiprų čiaudėjimą.

A.Niaura įsitikinęs, kad valgant česnakus būna mažiau naudos, nes skrandžio sultys, kuriose yra daug druskos rūgšties, mažina jų savybes naikinti ligų sukėlėjus. „Yra svarbu, kad česnakai veiktų kvėpavimo takų gleivinę, kol dar gripo virusas nespėjo įsiskverbti į organizmą.

Per penkiasdešimt metų nė karto nebuvau rimtai susirgęs gripu. Manau, tik česnakų dėka“, - kalbėjo A.Niaura.

Kita vertus, česnakai - aštrus prieskonis, skatinantis tulžies sulčių išsiskyrimą. Medikai nepataria valgyti česnakų žmonėms, kenčiantiems nuo akmenligės, taip pat turintiems virškinimo sutrikimų.

Garbingo amžiaus senoliui dažnai padeda eksperimentai su savimi, kurie didina imunitetą. A.Niaura prisipažino, kad sulaukęs 85-erių serga kur kas mažiau nei jaunystėje, nes išmoko stiprinti organizmo atsparumą.

Vyras mano, kad jo patirtis kovojant su ligomis, gali būti įdomi taip pat daugeliui žmonių. „Anksčiau buvau imlus ligonis. Ir kuo tik nesirgau: sinusitu, kiaulyte, herpeso virusu, sukeliančiu pūslelinę, kai išberia juosmenį, inkstų akmenlige, sąnarių liga, prostatos vėžiu“, - lenkdamas pirštus skaičiavo persirgtas ligas pašnekovas.

Dar būdamas vaikas jis mėgo žaisti „karą“. „Priešai“ jį paimdavo į nelaisvę ir suvyniodavo į sniego ritinį.

Kartą toks žaidimas baigėsi sinusitu. Galva plyšo, nepadėdavo nei tabletės, nei lašai.

Tai A.Niaurą paskatino aiškintis susirgimo priežastis ir ieškoti būdų, kaip pačiam nugalėti ligą.

Ligos - dažni A.Niauros palydovai. Sykį susirgęs inkstų akmenlige vyras vos ištvėrė skausmą. „Nors lipk ant sienų, koks skausmas. Atsidūriau ligoninėje, šiek tiek palengvėjo“, - prisiminė savo negalavimą A.Niaura.

Susidomėjęs medicinine literatūra vyras išsiaiškino, kad kai kurie maisto produktai gali paskatinti akmenų sankaupas inkstuose, todėl jų reikėtų vengti. „Yra maiste tokių mineralų, kurie keičia organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą pH. Pradėjau reguliuoti maistą, todėl akmenligės priepuoliai nepasikartojo“, - pasakojo vilnietis.

O susirgęs pūsleline, nuo kurios išbėrė juosmenį, A.Niaura manė, kad artinasi galas.

Kadangi jo motina neseniai buvo mirusi nuo vėžio, jis kreipėsi tiesiai į Onkologijos institutą. Atėjęs į šią gydymo įstaigą vyras nusiminusiu balsu prasitarė onkologui: „Man jau vėžio žnyplės išlindo“.

Tai išgirdęs gydytojas nusikvatojo, o ligonis nejuokais įsižeidė:„Jūs šaipotės, o man ašaros byra“.

Gydytojas puolė raminti A.Niaurą: „Čia dar ne vėžys, bet herpeso virusas, jis nė kiek negeresnis, nes gali nukeliauti į smegenis. Greičiau gulkis į ligoninę“.

Išėjęs į pensiją A.Niaura patyrė dar vieną smūgį, kai ėmė dilti kelio sąnario kremzlė. Kuo toliau, tuo sunkiau jam buvo judėti, rytais vos galėdavo paeiti.

O kartą keldamasis iš lovos jis susmuko be sąmonės. Chirurgas jam paaiškino, kad dėl to kalta stuburo išvarža, o kelio sąnarį gali tekti keisti dirbtiniu.

Gerdamas daug vandens vyras vis dar atidėlioja šią operaciją, nes mano, kad dirbtinis sąnaris yra svetimkūnis, kuriam priešinsis organizmas.

Dar viena rimta liga A.Niaurai buvo nustatyta prieš 9 metus. Tai buvo prostatos vėžys, tačiau šios diagnozės pensininkas nelabai išsigando. Jis tikėjo, kad suras kokį nors būdą išprašyti ir šią ligą. „Daug bendradarbiavau su onkologais, gydžiausi, kas kelis mėnesius kartodavau kraujo tyrimą, rodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį. Ir vėl man pasisekė - vėžys atsitraukė“, - džiaugėsi maisto produktų derinimu susidomėjęs pensininkas A.Niaura.