Dėl gripo - stiprus galvos skausmas ir pritemusi sąmonė

Apie tai - pokalbis su VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos ligų klinikos vedėju profesoriumi Arvydu Ambrozaičiu.

- Šį sezoną Lietuvoje oficialiai patvirtintos šešios mirtys nuo gripo. Žmonės, išgirdę apie naują gripo auką, neretai sako: „Anksčiau tiek žmonių nuo gripo nemirdavo.“ Ar tai tiesa?

- Ir anksčiau žmonės pakankamai dažnai mirdavo nuo gripo. Puikiai žinoma, kad kiekvienais metais nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų, gretutinių ligų paūmėjimo, ar gripo infekcijos išprovokuotų miokardo infarktų ar insultų miršta žymiai daugiai žmonių nei oficialiai užregistruojama.

Registruojant mirtį gripo diagnozės dažnai nebelieka, ypač tuomet, kai žmogus miršta dėl lėtinių ligų paūmėjimo ar dėl gripo įvykus miokardo infarktui ar insultui.

Visuomenėje iki šiol gajus mitas, kad nuo gripo nemirštama, kad tai nesunki liga. O iš tikrųjų žmonės painioja gripo infekciją su peršalimo ligomis.

Peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Bet jos nesunkios ir joms nebūdingos komplikacijos, jau nekalbant apie mirties grėsmę. Peršalimo ligoms nebūdinga staigi pradžia, didelė kūno temperatūra, raumenų skausmas ir silpnumas, dažnesnė būna sloga.

- Kai dėl gripo komplikacijų miršta žmogus, kaltinami ir medikai, esą jie ne viską padaro. Kiek gydymo sėkmės yra medikų rankose?

- Lietuvoje įprasta beatodairiškai kaltinti gydytojus dėl ligonio mirties. Tačiau ne viskas gydytojų rankose. Sunkiais gripo atvejais - ypač dažnai tai buvo stebima 2009 metais, kai užklupo pandeminis gripas, virusas būdavo tiek „suėdęs“ plaučius, kad gydytojams nelikdavo jokių galimybių išgelbėti pacientą.

Labai daug nulemia ir tai, ar laiku ligoniui buvo paskirtas gydymas virusų veiklą slopinančiais vaistais (oseltamiviru ar zanamiviru), nuo organizmo imuniteto būklės, amžiaus, nuo to, ar asmuo buvo pasiskiepijęs ir kitų veiksnių.

Kartais organizmas, ypač jaunesniame amžiuje, į gripo infekciją reaguoja gamindamas neadekvačiai daug uždegiminių citokinų, kurie savo ruožtu gali sukelti mirtį.

Didžiausia komplikacijų rizika gresia vyresnio amžiaus asmenims, ypač virš 65 metų amžiaus, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, tiems, kuriems po organų ar audinių persodinimo slopinamas imunitetas, taikant chemoterapiją ar spindulinę terapiją, sergant ŽIV infekcija ir kitais atvejais.

- Ką atsakysite į tokį pareiškimą: „Pasiskiepijau, bet sirgau - tai kam tie skiepai“?

- Ne paslaptis, kad pasiskiepiję nuo gripo žmonės kartais suserga gripu. Gripo skiepai nėra tobuli, jų veiksmingumas saugant nuo ligos siekia 60-70 proc.

Bet svarbiausias skiepų tikslas - ne padėti išvengti ligos, o apsaugoti nuo komplikacijų ir mirties.

Pasiskiepiję žmonės serga žymiai lengvesne forma, jie niekada nepatiria komplikacijų (plaučių uždegimo ir kitų), nėra pasitaikę mirties atvejų. Tai įrodyta daugeliu didžiulių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo Europos ir JAV mokslininkai.

Gripo skiepų veiksmingas siekiant užkirsti kelią sunkiai ligos formai, komplikacijoms ir mirčiai - ganėtinai didelis. Pagyvenusių žmonių skiepijimas nuo gripo 50-60 proc. sumažina hospitalizacijos atvejų ir sergamumą plaučių uždegimu, 80 proc. - mirtingumą.

Pravartu būtų prisiminti, kad imunitetas po gripo skiepų susidaro tik po 2 savaičių, kad gripo skiepai neapsaugo nuo peršalimo ligų, o peršalimo ligų simptomai dažnai gali būti panašūs į gripo simptomus.

- Dažnas įsitikinęs, kad neįmanoma iš anksto nuspėti, kokie gripo virusai plis artimiausią sezoną, todėl esą mažai tikimybės, kad vakcina apsaugos. Ar yra istorijoje buvę atvejų, kad vakcinų sudėtis neatitiktų cirkuliuojančių virusų sudėties?

- Kadangi gripo vakcina nėra universali, o kiekvienais metais cirkuliuoja vis kitos gripo viruso padermės, yra įkurtas gripo infekcijos stebėsenos tinklas. Jį sudaro 6 PSO atraminiai gripo infekcijos stebėsenos centrai - Melburne, Tokijuje, Pekine, Londone, Atlantoje ir Memfio mieste JAV.

PSO ekspertai, remdamiesi šių laboratorijų rezultatais, kasmet jau vasario mėnesį pateikia savo rekomendacijas vakcinas gaminančioms farmacijos bendrovėms dėl vakcinos sudėties sekančiam gripo sezonui.

Daugiametė patirtis rodo, kad padermės, kurios anksčiau cirkuliavo Pietų pusrutulyje, cirkuliuos ir Šiaurės pusrutulyje. Jau daugelį metų iš eilės PSO ekspertų rekomendacijos dėl vakcinos sudėties visiškai atitinka gripo sezono metu cirkuliuojančias visuomenėje viruso padermes.

Net jei vakcinoje esantys antigenai neatitinka tą sezoną cirkuliuojančio gripo viruso antigenų, gripo vakcina palengvina ligos eigą ir sumažina komplikacijų dažnį.

Be to, pastebėta, kad gripo vakcina turi kaupiamojo poveikio - jeigu žmogus be pertraukos skiepijosi 10 metų, tai kaupiasi antikūnai, treniruojamas imunitetas, žmogaus imuninė sistema „atsimena“ ir vis geriau įgunda kovoti su bet kokia gripo viruso infekcija.

- Šiemet cirkuliuoja skirtingos gripo virusų A (H3N2) ir gripo viruso B padermės nei 2011-2012 m. gripo sezono metu: A/Victoria (H3N2) gripo viruso padermė ir B/Wisconsin viruso padermė.

Dauguma žmonių su šiomis viruso padermėmis nebuvo susidūrę ir todėl neturi imuniteto.

Šiemet ligoninėse turime žymiai daugiau ligonių, sergančių sunkiomis gripo formomis, dažni neurotoksikozės (tai stiprus galvos skausmas, sąmonės pritemimas ir kiti) reiškiniai, daug gripo atvejų komplikuojasi sunkiais plaučių uždegimais.

Kaip rodo laboratoriniai tyrimai, daugumą gripo atvejų šiemet sukelia buvęs pandeminio gripo virusas A (H1N1), kuris yra gana „piktas“.

- Šis virusas kartais dar pavadinamas kiaulių, arba pandeminiu. Ar tai teisinga? Kada virusas tampa sezoniniu?

- Gripo pandemiją lemia trys pagrindiniai veiksniai: naujo anksčiau tarp žmonių neplitusio gripo viruso potipio atsiradimas, jo plitimas tarp žmonių ir didelis jo virulentiškumas (gebėjimas sukelti sunkius susirgimus).

2009 metais prasidėjusi gripo A (H1N1) 2009 viruso sukelta pandemija buvo ypatinga tuo, kad jos sukėlėjas savo sudėtyje turėjo žmonių, paukščių ir kiaulių gripo virusų dalelių. Šis naujasis gripo virusas klaidingai iš pradžių buvo vadinamas kiaulių gripo virusu. Tai buvo žmonių virusas, nes jis sparčiai plito tarp žmonių, jis tiesiog buvo kilęs iš kiaulių gripo viruso.

Kiaulių gripo virusai plinta tik tarp kiaulių, kartais jais gali užsikrėsti asmenys, dirbantys gyvulinkystės ūkiuose, veterinarijos specialistai ir kiti. Tačiau jis neplinta tarp žmonių, o užsikrėtęs neužkrės kito asmens.

Todėl dabar plintantį A (H1N1) tipo gripo virusą vadinti kiaulių, arba pandeminiu, - neteisinga.

Šis virusas niekur neišnyko ir toliau cirkuliuoja, bet jo negalima laikyti pandeminiu - jis tapo sezoninio gripo virusu.

- Ar tie, kurie nesusirgo, bet ir nepasiskiepijo, turi galimybių išvengti gripo?

- Reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais, ypač su karščiuojančiais, vengti didelio žmonių susibūrimo vietų, arba tose vietose dėvėti marlinę kaukę ar respiratorių. Labai efektyvu yra dažnai plauti rankas, pabuvus aplinkoje, kurioje yra ligonis.

Gripo virusas ant kieto paviršiaus - stalo, kėdės, ranktūrių - išsilaiko 24-48 val.

Taip pat nėra vėlu pasiskiepyti nuo gripo, nors tinkamiausias laikas tam jau praėjęs. Pasiskiepijus imunitetas gripui susidaro po dviejų savaičių.

- Daug žmonių klaidingai įsitikinę, kad įvairios natūralios augalinės medžiagos gali taip sustiprinti imuninę sistemą, kad bus nebaisūs jokie virusai, kad tai gali pakeisti skiepus nuo gripo.

Česnakas gali būti naudingas stiprinant imuninę sistemą, nes didina imuninės sistemos ląstelių, vadinamųjų kilerių, aktyvumą.

Tačiau šis augalas turi ir neigiamų savybių. Neigiamas česnako poveikis tam tikrais atvejais pasireiškia tuo, kad ilgiau jo pavartojus, skystėja kraujas. Yra žinoma keletas atvejų, kai dėl česnako vartojimo sudėtingos operacijos metu pacientams nepavyko ar sunkiai pavyko sustabdyti kraujavimą. Taip pat žinoma, kad šis augalas gali turėti neigiamos įtakos kepenų veiklai.

Norėčiau pabrėžti, kad česnako vartojimas nepakeičia skiepų nuo gripo. Žmonės, kurie tiki česnako savybėmis, gali jį saikingai vartoti, bet siūlyčiau kartu pasiskiepyti ir nuo gripo.

Jei česnakas stiprina tik apskritai imuninę sistemą, tai gripo vakcina sukuria specifinį imunitetą nuo gripo.