Vienas ar keli gydymo spinduliais seansai, ir auglio nebėra. Operacijos robotais. Vaistai, veikiantys tiesiai vėžio taikinį. Piktybinės ligos gydomos vis taikliau ir paprasčiau.
Apie naujausias technologijas ir ateities gydymo metodus – pokalbis su šias technologijas tiekiančios bendrovės „Interlux” vadovu medicinos mokslų daktaru Audriumi Matuzevičiumi.
– Medikai negaili patarimų, kaip saugotis vėžio. Kokios technologijos padeda jį užtikti anksti?
– Siekiant ligą nustatyti anksti, taikomos patikros programos. Bet kad jos pasiteisintų, programoje turėtų dalyvauti bent 70 proc. tam tikro amžiaus ar lyties gyventojų.
Tai yra silpnoji patikros programų vieta. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio patikros programa nepritraukė nė 50 proc. tikslinės grupės moterų.
Lietuvoje vykdomos keturios patikros programos – krūties (mamografinis tyrimas), gimdos kaklelio vėžio (citologinis tyrimas), prostatos (PSA tyrimas) ir storosios žarnos vėžio (slapto kraujo išmatose tyrimas).
Beje, amerikiečiai prostatos vėžio patikros programą vertina atsargiai, mat PSA tyrimas kartais klaidingai identifikuoja sveikus kaip sergančius, dėl to skiriami kiti tyrimai.
Patikros programų esmė – nustatyti ankstyvosios stadijos vėžį, kai jis dar neišplito, kai ligą lengviau gydyti.
– Kokių naujų tyrimo metodų jau yra atsiradę ir kuriuos jų turi Lietuvos gydytojai?
– Viena didžiausių naujovių – pozitronų emisijos tomografas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose. Juo galima nustatyti ligą, kai dar nėra jokių anatominių pokyčių.
Yra naujovių diagnozuojant prostatos vėžį – atlikus tyrimą aukštos raiškos ultragarsu, jo duomenys yra įvertinami remiantis histopatologiniais algoritmais.
Atlikdamas histologinį skenavimą gydytojas gauna tikslų, išsamų erdvinį vaizdą, kuriame yra nuspalvintos galimai supiktybėjusios prostatos audinių vietos ir jų apimtys.
Tai leidžia tiksliai atlikti biopsiją, parinkti tinkamiausią prostatos vėžio gydymo planą, stebėti gydymo rezultatus, nepaliekant vietos interpretacijoms.
Tačiau tokios aparatūros dar neturi nė viena šalies įstaiga.
Lietuvoje jau įmanoma atlikti papildomus tyrimus dėl gimdos kaklelio vėžio – be valstybės finansuojamo citologinio tyrimo, galima atlikti skystosios citologijos tyrimą, taip pat nustatyti žmogaus papilomos virusus. Abu šie metodai daug patikimiau nustato riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu arba prognozuoja ligos eigą.
– Ar nustačius vėžį yra galimybė taikyti Lietuvoje naujausius gydymo metodus?
– Daug vilčių teikia vadinamoji taikinių terapija. Įprasta chemoterapija veikia plačiai – ir piktybines, ir sveikas ląsteles, o taikinių terapija nukreipta tiesiai į pakitusį baltymą, kuris užveda ir palaiko ligos mechanizmą.
Vieni pirmųjų sukurti tokie vaistai gydo lėtinę mieloleukemiją, kurią nulėmė Filadelfijos chromosoma. Vaistai mutacijos nepašalina, bet blokuoja pakitusį baltymą, todėl žmogus gerai jaučiasi, kol juos vartoja.
Vaistų, kurie nukreipti tiesiai į ligos taikinį, atsiranda vis daugiau. Bet jie skiriami tik tiems, kuriems ligą nulėmė tam tikra genų mutacija.
– Žmonės neretai baiminasi gydymo spinduliais, dar vadinamo radioterapija. Ar šis metodas taip pat žengia į priekį?
– Gydymas spinduliais jau nebesukelia šalutinių reiškinių ir nemalonių pojūčių, jeigu atliekamas naujausia aparatūra.
„CyberKnife” sistema sunaikina naviką vos per vieną ar kelis seansus. O taikant įprastą radioterapiją, prireikia net 20–30 seansų.
Naujoji sistema didelę spinduliuotės dozę nukreipia tiksliai į taikinį ir nepažeidžia sveikų aplinkinių audinių. Ši sistema sugeba nustatyti paciento judesius ir naviko poslinkius ir tiksliai reaguoti į juos seanso metu.
Šis gydymo metodas padeda išnaikinti ankstyvos stadijos navikus, bet Lietuvos pacientams jis dar neprieinamas. Medikai sutinka, jog šis metodas yra reikalingas, bet kol kas tokia aparatūra jiems neįperkama.
– Teko girdėti, kad Lietuvos medikai pavydi kitų šalių kolegoms, kurie operuoja pasitelkę robotus. Kokia tai sistema?
– Daug Europos klinikų turi chirurginių robotų sistemą „da Vinci”, kuri iš pradžių buvo skirta prostatos vėžiui, dabar – ir kitiems navikams gydyti.
Kaip ir įprastai, operaciją atlieka gydytojas, bet jis sėdi patogiai, stebi trimatį operacijos vaizdą ekrane ir manipuliuoja endoskopiniais instrumentais. Taip operuojant rezultatai kur kas geresni nei atliekant įprastą operaciją.
– Kokių naujų gydymo metodų dar laukiama?
– Perspektyvi sritis – vakcinos, gaminamos iš vadinamųjų dendritinių ląstelių, nuo vėžio.
Šios vakcinos kuriamos kiekvienam ligoniui individualiai, paėmus jo vėžinių ir imuninės sistemos ląstelių. Laboratorijoje ląstelės išmokomos atpažinti vėžį, padauginamos ir suleidžiamos ligoniui tikintis, kad jos kovos su piktybinėmis ląstelėmis.
Kol kas užfiksuotas tiktai vienas kitas atvejis, kai taip buvo įveikta melanoma.
Kitų ligų atvejais šis metodas vėžio neišnaikina, bet akivaizdžiai pailgina gyvenimo trukmę. Tikimasi, kad ateityje, ištobulinus metodą, bus galima visiškai pasveikti.
Kitas metodas, kuris dar nėra patvirtintas ir dėl to kol kas plačiai netaikomas – nekoduojančios nukleorūgštys (siRNR), kurios sugeba prisijungti prie vėžį sukeliančio geno ir jį išjungti. Tai panašu į taikinių terapiją, tačiau šiuo atveju veikiamas nebe pakitęs baltymas, o pati ligos priežastis.
Šioje srityje dabar atliekama daug tyrimų, gali būti, kad po kelerių metų mes būsime tikro perversmo gydant vėžį liudininkai.
Kamieninių ląstelių taikymas atveria kelius ne vėžiui gydyti, o šios ligos sunaikintiems organams atkurti.
Palanki ateitis žadama ir genų inžinerijos srityje – bus išskiriamos susirgusios ląstelės ir jose susirgęs genas bus pakeičiamas sveiku. Tačiau kol kas šios technologijos dar neištobulintos.
– Visi ateities metodai nusitaikę pakirsti vėžio šaknis – jį sukeliančius genus. Jeigu tai pasiteisins, gal gydant vėžį net skalpelio nereikės?
– Chirurgija neišnyks. Galima tikėtis, kad daugiau operacijų bus atliekama robotais per mažą pjūvį. Tačiau pašalinti trečiosios, ketvirtosios stadijos vėžio be skalpelio neįmanoma.
– O kaip sužinoti, ar liga neatsinaujino tiems, kuriems pasisekė išsivaduoti iš vėžio gniaužtų?
– Stebint, ar vėžys neatsinaujino, taikomi vadinamieji minimalios liekamosios ligos paieškos metodai, kurie leidžia aptikti pakitusią ląstelę, kol jų dar nėra daug – vieną tarp 100 tūkstančių sveikų.
Pirmesni metodai nebuvo tokie jautrūs. Jais pakitusios ląstelės aptinkamos tik tada, kai jų atsiranda tūkstantį kartų daugiau. O nauji metodai padeda daug anksčiau aptikti atsinaujinusią ligą.
Šie tyrimai jau atliekami ir Lietuvoje, dažniausiai – sergantiems kraujo vėžiu.
