Teigiamas vaistažolių arbatų poveikis žinomas nuo seno, o vaistinių augalų be didesnio vargo galima užsiauginti ir patiems. Tereikia noro ir trupučio žinių.
Patikėkite – sode vaistažolėms skirtas lopinėlis žemės suteiks daugiau naudos nei kokia papildoma morkų lysvė“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Roberta Dubosaitė-Lepeškevičė.
Kenkia drėgmė, dulkės ir šviesa
Užsiaugintus, nuskintus ir sudžiovintus vaistinius augalus patariama iškart susmulkinti.
„Smulkinant vaistažoles svarbu nepersistengti ir nesutrinti iki labai mažų dalelių.
Ruošiant arbatą siūloma dėti 1-2 šaukštelius vaistinės žaliavos ir užplikyti verdančiu vandeniu stikliniame, moliniame arba emaliuotame inde. Užpylus vaistažoles vandeniu indą reikia iškart uždengti dangteliu.
Priklausomai nuo vaistinio augalo rūšies jas reikia plikyti 5-10 minučių.
Laikyti vaistažoles reikėtų atskiruose uždaruose induose, kurie vaistinę žaliavą apsaugotų nuo šviesos, dulkių ir drėgmės. Ant indo patartina užrašyti ir jame laikomų vaistažolių pavadinimą. Jei vaistažolės suberiamos į stiklinius indus, juos reikėtų laikyti tamsioje vietoje.
Vaistinius augalus galima laikyti ir popieriniuose bei drobiniuose maišeliuose, tačiau vaistažolių negalima laikyti plastikiniuose maišeliuose“, - patarė R. Dubosaitė-Lepeškevičė.
Išskyrė kelias vaistažolių rūšis
Pati jau ne pirmus metus vaistažolių žiemai užsiauginanti R. Dubosaitė-Lepeškevičė rekomendavo tai padaryti ir kitiems.
„Vaistažolių arbatą gerti yra sveika, o jei ši arbata yra padaryta iš pačių užsiaugintų ir paruoštų arbatžolių, tai jos gėrimas teikia dar didesnį malonumą“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių universiteto Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Botanikė išskyrė kelias vaistažolių rūšis, iš kurių pagamintą arbatą rekomenduojama gerti žiemą.
R. Dubosaitės-Lepeškevičės teigimu, norint sustiprinti imunitetą žiemą patartina pora savaičių pagerti ežiuolės arbatos, o peršalus, kosėjant ar ėmus karščiuoti gelbsti čiobrelių, raudonėlių, raudonosios monardos, kvapniojo baziliko, mėtų arbatos.
Paprastasis čiobrelis
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) yra natūraliai Lietuvoje augančių vaistažolių rūšis. Čiobrelių arbata gydomos peršalimo ligos, kosulys, bronchitas, angina. Kosulį malšina ir per burną įkvepiami čiobrelių arbatos garai. Ši arbata mažina karščiavimą.
Čiobrelis gerai auga smėlėtoje žemėje, kelkraščiuose, jam netinka pernelyg drėgnos bei sausos dirvos. Nors šis augalas pakenčia dalinį pavėsį, tačiau jį reikėtų sodinti saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Dirvą galima patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Čiobrelis dauginamas sėklomis, gyvašakėmis ir kerelių dalijimu. Sėklų galima įsigyti įvairiose sėklų parduotuvėse.
Čiobrelių sėklos labai mažytės, todėl jas reikėtų pavasarį sėti į indelius. Sėjant žemės paviršiuje jas reikia sudrėkinti ir užberti plonu smėlio sluoksniu. Sėklos dygsta apie tris savaites, kartais sudygsta per dvi.
Vaistažolėms čiobrelių žolė renkama žydėjimo pradžioje (birželio mėn.), o jo lapai - po žydėjimo (rugpjūčio mėn.). Džiovinti šią vaistažolę reikia nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, šiltoje, vėdinamoje patalpoje (džiovinant džiovyklėje temperatūra turi būti ne didesnė nei 40 laipsnių Celsijaus).
Čiobrelio vaistinė žaliava yra aromatinga, šiek tiek kartoka. Renkant vaistinę žaliavą reikėtų žirklėmis nukarpyti čiobrelio kraštus ir ilgesnius stiebus iš krūmelio vidurio, o sumedėjusią stiebo dalį palikti.
Ruošiant arbatą reikėtų 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 10 minučių.
Čiobrelių arbata nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kepenų ir inkstų ligomis, bei nėščioms moterims.
Paprastasis raudonėlis
Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) yra visoje Lietuvoje paplitusi vaistažolių rūšis. Raudonėlių arbata geriama peršalus, ji mažina galvos skausmą, gerina žarnyno veiklą, virškinimą, pasižymi ir uždegimą mažinančiu poveikiu.
Raudonėliams auginti labiau tinka karbotaniai, šarminiai priesmėlio, priemolio dirvožemiai. Sodinti raudonėlius reikėtų saulėtoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Raudonėliai dauginami sėklomis, kurios sudygsta per dvi savaites. Sėklos labai smulkios, todėl jas reikėtų sėti taip kaip ir čiobrelius.
Vaistažolėms raudonėlių žolę reikėtų rinkti žydėjimo metu (birželio pabaigoje). Pirmam augalai pjaunami rugpjūčio pabaigoje.
Antramečiai ir senesni augalai pjaunami du kartus: birželio antroje pusėje ir rugpjūčio pabaigoje.
Nuskinti raudonėliai džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, šiltoje, vėdinamoje patalpoje (džiovinant džiovyklėje temperatūra neturi viršyti 40 laipsnių Celsijaus). Ruošiant raudonėlių arbatą reikėtų 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 10 minučių. Svarbu žinoti, kad dažnas raudonėlių arbatos gėrimas vyrams gali sumažinti potenciją. Ši arbata nerekomenduojama ir kepenų ligomis sergantiems žmonėms bei nėščioms moterims.
Raudonoji monarda
Iš Šiaurės Amerikos kilusi raudonoji monarda (Monarda didyma L.) Lietuvoje auginama darželiuose. Monardos arbata geriama esant slogai, bronchitui, kosuliui. Šis augalas mėgsta drėgnesnę dirvą ir nuo vidurdienio saulės pridengtą vietą. Monarda dauginama sėklomis ar dalijant kerą. Patartina daigus užsiauginti šiltnamiuose. Sėklos sėjamos 1-2 cm gylyje, o pasėjus reikia reguliariai palaistyti.
Monardos sėklos sudygsta greičiau nei per dvi savaites. Žydėti šis augalas pradeda antraisiais metais ir žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Pavasarį patariama patręšti kompostu. Žiemai augalas nupjaunamas iki pat pagrindo. Labai gerai kas antrus metus monardą atjauninti dalijant.
Kaip vaistinė žaliava vartojami švieži monardos lapai ar atžalų viršutinės dalys su lapais ir žiedais (žolė).
Arbatą geriausia ruošti iš prieš pat žydėjimą nurinktos žolės. Džiovinami nuo saulės tiesioginių spindulių apsaugotoje, šiltoje, vėdinamoje patalpoje (džiovinant džiovyklėje temperatūra turi būti mažesnė nei 40 laipsnių Celsijaus).
Ruošiant arbatą reikėtų 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 5-10 minučių.
Rausvažiedė ežiuolė
Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench) taip pat yra kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ežiuolės arbata stiprina imuninę sistemą. Tai - puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų. Ežiuolė gerai auga sausesnėse, lengvesnėse, puvenomis turtingose, silpnai rūgščiose (pH ~ 6,0) dirvose. Šį augalą geriausia sodinti saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje.
Ežiuolė dauginama sėklomis ir dalijant kerus. Sėklas reikėtų įterpti į dirvą 2 cm gylyje. Jos sudygsta per 3-4 savaites. Jei sėklos nesudygsta, galima pamėginti jas apie 2-4 savaites palaikyti šaltai +4° C.
Paaugintus daigus reikia sodinti į nuolatinę vietą pavasarį, kai pasibaigia šalnos (galima ir birželio mėnesį).
Jei neturite laiko ir galimybių persodinti, galite ežiuolę sėti į nuolatinę vietą gegužės mėnesio viduryje.
Pirmaisiais metais užauga tik antžeminė ežiuolės lapų rozetė. Auginant šiltnamiuose gali ir pražysti.
Arbatai naudojama ežiuolės žolė (stiebo dalys su lapais ir žiedais). Ežiuolių žolė renkama žydėjimo pradžioje (liepos mėn). Žolė džiovinama ne saulėtoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-45° C.
Ruošiant arbatą reikėtų 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 10 minučių.
Ežiuolių arbatos negalima gerti ilgiau nei 2-3 savaites. Taip pat nepatartina šios arbatos gerti dideliais kiekiais, nes galimas ir priešingas poveikis. Be to, nuolat geriant šią arbatą jos efektyvumas sumažėja.
Ežiuolių arbatos nerekomenduojama gerti nėščioms moteris, sergant tuberkulioze, leukoze. Ši arbata netinka ir astrinių šeimos augalams alergiškiems žmonėms bei tiems, kuri kenčia nuo autoimuninių ligų.
Kvapusis bazilikas
Kvapusis bazilikas (Ocinum basilicum L.) yra vienmetis žolinis augalas. Baziliko arbatą rekomenduojama gerti stipriai kosėjant, praradus apetitą, sergant šlapimo takų ligomis.
Bazilikas puikiai auga saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, gerai įdirbtame, lengvame dirvožemyje, kurį galima patręšti perpuvusiu mėšlu bei mineralinėmis trąšomis.
Bazilikas dauginamas sėklomis. Sėklos namuose ar šildomame šiltnamyje balandžio mėnesį sėjamos į dėžutes 1 cm gylyje. Sudygsta per dvi savaites. Daigai į nuolatinę vietą sodinami, kai jau nebesitikima sulaukti šalnų.
Bazilikus pavasarį, vasarą galima auginti ir ant palangės arba balkone. Arbatai naudojama bazilikų žolė. Ji nupjaunama žydėjimo pradžioje (birželio pabaigoje-liepos pradžioje). Nuskinta bazilikų žolė džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje, kurioje palaikoma 30-35°C temperatūra. Išdžiovinus šias vaistažoles reikia pašalinti stambius stiebus. Ruošiant arbatą rekomenduojama 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti apie 10 minučių. Baziliko arbatos nerekomenduojama gerti nėščioms moterims.
Garbiniuotoji mėta
Garbiniuotoji mėta (Mentha spicata L.) soduose auginamas kaip kultūrinis augalas. Mėta gerai auga drėgnesnėje humusingoje priesmėlio ar priemolio dirvoje. Šis augalas labiau mėgsta pavėsį, tačiau pakenčia ir saulėtas vietas.
Mėtų arbata ramina, gerina virškinimą, mažina dujų kaupimąsi, padeda nuo peršalimo ligų.
Mėtos dauginamos dalijant kerą bei žaliaisiais auginiais. Auginiams ankstyvą vasarą (birželio pradžioje) nupjaunamos viršūnės ir susmaigstomos į šiltą žemę įsišaknyti. Į šią žemę reikia įmaišyti smėlio ir durpių, tačiau jos nepatartina stipriai laistyti.
Šviežius mėtų lapelius galima skinti visą vasarą. Džiovinimui antrametės mėtos stiebai su lapais nupjaunami kiek aukščiau žemės paviršiaus prieš pat žydėjimą (birželio pabaigoje). Jie džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje palaikant 35°C temperatūrą.
Sudžiovintų mėtų spalva turi išlikti žalia. Stambesnius stiebus reikia pašalinti.
Ruošiant mėtų arbatą reikėtų 1 šaukštelį vaistinės žaliavos užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti apie10 minučių. Mėtų arbatos nepatariama gerti nuo skrandžio opos kenčiantiems žmonėms bei nėščioms moterims.
