Kaip virusas paplinta tarp vaikų
Gripą sukelia trijų tipų virusai: A, B (jie lemia kasmetines gripo epidemijas) ir C – atsitiktinė silpna infekcija. A tipo virusas toliau skirstomas į skirtingus potipius pagal cheminę viruso sudėtį ir yra labai gyvybingas, ypač kai žmonės būna nedidelėje patalpoje – kaip vaikai mokyklos ar darželio klasėje. Gripas paplinta tarp vaikų, kai šie įkvepia smulkių virusu užsikrėtusio žmogaus kūno skysčių lašelių ir (ar) artimai kontaktuoja su sergančiuoju. Kūno skysčiai – tai seilės, prakaitas, šlapimas, ašaros, palanki terpė virusui išgyventi, iki jis papuls į kitą – sveiką – organizmą ir ims jame daugintis.
Užsikrėsti vaikai gali besidalydami tuo pačiu pieštuku, rašikliu, žaisdami kompiuterinį žaidimą ir liesdami tą pačią pelę ar besinaudodami ta pačia šakute ar šaukštu. Taip pat gripo virusui plisti palankus rankų kontaktas – virusas platinamas per prakaitą, ir, aišku, nusičiaudėjus. Į organizmą jis patenka, jei vaikas įsikiša pirštą į burna, pasitrina akis. Užsikrėtus dažniausiai prasideda inkubacinis laikotarpis, kuris gali trukti 5–7 dienas. Jeigu vaiko imuninė sistema stipri – ji atsispiria virusui, jeigu ne – mažylis suserga.
Vaikų gripo simptomai
Vaikų gripo simptomai yra beveik tie patys, kaip ir peršalimo. 2–3 dienas atžala prastai jaučiasi, greitai pavargsta, dingsta apetitas. Bet yra išskirtinių požymių, kuriais vertėtų susirūpinti:
- aukšta temperatūra (iki 38–40 laipsnių);
- karščiuojant išpila šaltas prakaitas;
- galvos ir kūno raumenų skausmas;
- gerklės skausmas;
- vėmimas ir pilvo skausmas.
Šie simptomai patys savaime nėra pavojingi, tačiau negydomi gali sukelti komplikacijų.
Pavojingos gripo komplikacijos
Gripas ypač pavojingas vaikams iki 5 metų: gali išsivystyti chroniškos ligos, tokios kaip astma, įvairios plaučių ligos, širdies nepakankamumas ar diabetas. Pačios dažniausios gripo komplikacijos – plaučių uždegimas ir bronchitas, vienos pavojingesnių – meningitas, sinusitas, radikulitas, encefalitas, kuris gali sukelti negrįžtamus smegenų pokyčius. Sergantiems širdies ligomis (ypač turintiems įgimtų ydų) gripas itin pavojingas – jis gali pažeisti širdies vožtuvus ir netgi sukelti širdies smūgį.
Kaip geriausia gydyti?
Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad gripas negydomas antibiotikais: gripo viruso jie neveikia ir yra skirti tik bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jeigu kūno temperatūra neviršija 38 laipsnių, karščiavimą malšinančių vaistų nereikėtų vartoti. Ligos eigą galima lengvinti „naminėmis“ priemonėmis: įvairiomis arbatomis (liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, čiobrelių), sultimis, prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska, trinti pėdas spiritu, gerti virintą pieną su česnakais. Bet nereikia pamiršti, kad šios priemonės tėra pagalbinės. Kartais susirgus gripu be vaistų neapsieinama.
Leiskite vaikui daug ilsėtis, būtina gerti daug skysčių. Gydyti lengvesnei gripo formai, karščiavimui ir skausmui malšinti geriausiai tinka vartoti ibuprofeną. Aspirino vaikams ir paaugliams neduokite, nes šis gali sukelti inkstų ir smegenų pažeidimą. Jei jūsų vaikas dar mažas, slogos išskyroms pašalinti naudokite specialią pompą-pipetę, galite įlašinti kelis lašus nosies purškalo nuo slogos. Rimtesnei gripo infekcijai gydyti vartojamas rimantadinas, adamantano darinys. Jis veiksmingiausiai gydo A tipo virusą, tačiau B tipo viruso neveikia, bet yra manoma, kad jis sumažina gripo sukeltą intoksikaciją ir pagerina ligonio savijautą.
Dėl kurių simptomų reikėtų vaiką vežti į ligoninę?
Nedelsdami į ligoninę važiuokite ar netgi kvieskite greitąją pagalbą, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- vaikui sunku kvėpuoti, jis dūsta;
- kūno odos spalva tampa blyški arba pilka;
- bendra vaiko būklė labai suprastėjo, jis nereaguoja į įprastus dirgiklius (pavyzdžiui, jei prieš tai verkė, staigiai nustojo), nepalaiko akių kontaktų, tapo apatiškas;
- atsirado dehidratacijos požymių (jei vaikas ilgai vemia ar viduriuoja): išsausėja gleivinė, džiūsta burna, šlapimo tebūna vos keli lašai;
- prasideda priepuolis.
