Visais metų laikais, ne tik žiemą, K. Ivanova kaitinasi pirtyje.
Nuo mažens Kristinai geriausiai pažįstami garinės, vadinamosios rusiškos, pirties, kuri išliko jos motinos tėviškėje netoli Kauno, ritualai.
„Tėvai kiekvieną savaitgalį kurdavo pirtį – eidavome ne tik kaitintis, bet ir maudytis. Nešdavomės pačių susirištas ir sudžiovintas beržines vantas. Išsivanoję, išsiprausę tokioje pirtyje žiemą bėgdavome palakstyti ant puraus sniego ar juo pasimėtyti”, – vaikystę prisimena K. Ivanova.
Dabar Vilniuje gyvenanti dainininkė ir verslininkė dažniau kaitinasi sostinės sporto klubo pirtyse arba su draugais vyksta į kaimo sodybą Širvintų rajone.
Sodybą juosia tvenkinys, kuriame šeimininkai žiemą iškerta eketę. K. Ivanova ir jos bičiuliai drąsiai neria į ledinį vandenį – jie jau užsigrūdino.
Kristina kurį laiką pratinosi prie šalto vandens, nes iškart šokti į eketę būtų ne tik neprotinga, bet ir rizikinga.
O lankydamasi pirčių kompleksuose pasikaitinusi ji įprato apsipilti kubilėliu šalto vandens arba trumpam panirti į vėsų baseiną. Ji įsitikino, kad karščio ir šalčio terapija geriausiai atpalaiduoja kūną ir suteikia energijos antplūdį.
„Į eketę įlendu ir netrukus išlendu. Jeigu išlipusi ant ledo prastovėčiau pusvalandį, greičiausiai sušalčiau ir susirgčiau. Todėl maudynėms eketėje reikia tinkamai pasiruošti ir vadovautis sveiku protu”, – tikino K. Ivanova.
Pirtimi taip pat reikia mokėti naudotis, tuomet ji bus naudinga sveikatai. K. Ivanova su kolegomis ne kartą kvietėsi pirtininkus, kad jie pamokytų savų ritualų.
Sykį viena pirtininkų šeima pramogų pasaulio atstovus pamalonino aromaterapija ir įvyniojimais.
Pirtininkai tąkart į pirtį nešėsi džiovintų žolelių – sudrėkusios nuo garų jos paskleidė puokštę malonių, raminančių kvapų.
Po to šių žolelių nuovire buvo išmirkytos medvilninės paklodės ir į jas įvynioti pirtyje išsikaitinę žmonės.
Į kvapią ir drėgną paklodę įvyniota K. Ivanova juto, kaip atsipalaiduoja kūnas, nurimsta mintys. Po procedūros jos oda tapo švelni lyg šilkas.
Kristina ne sykį išbandė ir kitą ritualą gražiai odai išsaugoti – pasikaitinus pirtyje jai buvo atliktas kūno šveitimas ir ledukų arba medaus su citrina masažas.
„Man pirtis ir eketė – ne tik grūdinimasis, bet ir geras laisvalaikio leidimo būdas. Tuo metu aš galiu pabūti ramioje aplinkoje ir pailsėti”, – džiaugėsi K. Ivanova.
Eketėje užsigrūdinusi moteris nepamena, kada sirgo peršalimo ligomis.
Nors filmavimų metu pasitaikydavo net keletą valandų praleisti lauke spaudžiant šaltukui ar lyjant, K. Ivanovos neužklupdavo net sloga.
„Savo sveikata tikrai nesiskundžiu”, – tvirtino K. Ivanova, kuri sveikos gyvensenos principus perprato dar studijuodama Klaipėdos universitete.
Visuomenės sveikatos specialistė ir sveikatos priežiūros vadybininkė nepamiršta ne tik pati lankytis sporto klube, bet ir sveikai maitintis. Žinoma moteris įsitikino, kad gerai jaustis padeda ir dienos režimo laikymasis – dirbant būtina nepamiršti pietų ir poilsio laiko.
Vasario pradžioje iš popgrupės „ŠarkA” pasitraukusi K. Ivanova džiaugėsi, kad dabar jos dienotvarkė tapo normali. Anksčiau ji turėdavo suderinti net tris veiklos rūšis – darbus nuosavoje grožio studijoje, renginių organizavimo įmonėje ir koncertus.
Dabar K. Ivanova tvarko tiktai nuosavo verslo reikalus ir prisideda rengiant įvairius pramogų projektus. Tad moteriai daugiau laiko lieka pomėgiui – pirtims, baseinui.
Ji nepatingi atsikelti anksti ryte ir susiruošti į baseiną. Moteris pajuto, kad plaukiojimas – žvalaus ryto akcentas. Jai plaukimas suteikia daug energijos, pagerina nuotaiką.
„Plaukiant dirba visi kūno raumenys. Fizinis krūvis toks, kokio reikia”, – sakė verslininkė.
Nors ryte K. Ivanova ir neatsispiria pagundai užsukti į garinę pirtį, po jos moters neapima mieguistumas.
„Reikia mokėti naudotis pirtimi – joje neužsibūti tiek, kad po to užmigtum ar įsiskaudėtų galvą.
Ryte pakanka pasikaitinti vos kelias minutes”, – patarė K. Ivanova.
Stiprinsi savo kraują – sustiprinsi organizmą
Juozas Ruolia
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas
„Imunitetą gali stiprinti įvairūs natūralūs produktai, pavyzdžiui, bičių duonelė, kurioje yra 24 aminorūgštys. Tai žaliava kaulų čiulpams, gaminantiems kraujo ląsteles.
Kita vertus, vien aminorūgštys – be vitaminų, mikro- ir makroelementų – neturės ypatingo poveikio.
Natūralus mikrolementų šaltinis – jūrų kopūstai. Seniai žinoma, kad jie padeda atkurti kraujodarą, nors kaip, nėra iki galo ištirta.
Organizmas negali atsigauti ir be polinesočiųjų riebalų rūgščių. Puikus jų derinys – skumbrėse. Šias jūrų žuvis sveikiausia virti piene. Piene esantis kazeinas ir žuvyse esantys sunkieji metalai sudaro junginius, dėl kurių mažėja toksinų kiekis. Išvirus žuvį pieną reikėtų išpilti.
Ne mažiau svarbus ir šaltalankių aliejus. Šiame aliejuje yra 24 karotinoidai – labai svarbūs kraujodarai. Be jų gali sutrikti blužnies, kaulų čiulpų, užkrūčio liaukos veikla.
Apie 90 proc. žmonių kraujas pagerėja, jeigu jie bent dvi savaites vartoja bičių duonelės, šaltalankių aliejaus, jūrų kopūstų, valgo virtų skumbrių. Jų kraujas vėl tampa normalus, nesvarbu, ar prieš tai buvo sumažėjęs leukocitų ar trombocitų kiekis.
Kartais esu kritikuojamas, kad nepatariu organizmo stiprinti dilgėlėmis. Jose taip pat yra daug naudingų medžiagų, bet dilgėlės didina kraujo krešėjimą, tokiu poveikiu pasižymi ir kraujažolės.
Blogai, kai žmonės būna įsitikinę, kad vaistažolės tiktai teikia naudos – kartais jos gali ir pakenkti.”
