Ligos simptomai - beveik kaip gripo
Citomegalo virusas (CVM) – žmogaus herpeso viruso šeimos narys. Tai virusinė infekcija, kuria infekuota apie pusė pasaulio gyventojų, tik stipresnį imunitetą turintiems žmonėms dažnai jokie simptomai nepasireiškia. Kartais, kai imunitetas nusilpsta, ši liga pasireiškia lengva forma tarsi peršalimas, gripas ar infekcinė mononukleozė. Kartą užsikrėtus virusu, jis dažnai negydomas išlieka visą gyvenimą.
Kaip ir pūslelinė, Citomegalo virusas gali tūnoti organizme visiškai nejaučiamas. Tik susilpnėjus imunitetui išryškėja štai tokie simptomai: pakyla kūno temperatūra, padidėja limfmazgiai, pila šaltas prakaitas, jaučiamas silpnumas, sąnarių skausmas. Kai kuriems šie simptomai po kurio laiko praeina, bet mažiau atsparūs infekcijoms juos gali jausti net kelis mėnesius. Į šią rizikos grupę taip pat papuola nėščiosios – joms ir jų naujagimiams ši liga ypač pavojinga. Pajutus užsitęsusius simptomus būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti CVM tyrimą, nes ilgainiui gali atsirasti rimtų komplikacijų.
Užkratas per kontaktą
Citomegalo viruso šaltinis – užsikrėtęs žmogus. Jis gali perduoti ligos sukėlėjų per kūno skysčius: seiles, prakaitą, šlapimą, spermą, išmatas, ašaras. Neretai motina perduoda infekciją kūdikiui nėštumo metu ar vėliau maitindama naujagimį pienu. Virusas paplinta ilgai bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi – naudojantis tomis pačiomis higienos priemonėmis (pvz., rankšluosčiu), valgant iš tų pačių indų.
Citomegalo infekcija gali būti ir įgimta
Įgyta CMV infekcija užsikrėtus pasireiškia po 20–60 dienų ir trunka iki pusantro mėnesio. Citomegalo infekcija taip pat dažnai pasitaiko įgimta. Kai vaikas užkrečiamas ankstyvo nėštumo metu, vaisius netgi gali žūti. Jei motina užsikrečia po gimdymo, viruso DNR perduodamas maitinant kūdikį pienu. Jei virusas perduodamas nėštumo metu, iki 25 proc. tikimybė, kad vaikui gali išsivystyti kurtumas, kitos vidaus organų ligos. Taip yra todėl, kad virusas pažeidžia placentą. Ilgai negydoma, infekcija gali sukelti komplikacijų: pažeisti kepenis, plaučius, širdį. Neretai naujagimiui sukeliama gelta, padidėja blužnis, kepenys, gali kilti širdies raumenų, plaučių, sąnarių, smegenų uždegimas. Gana dažnai užsikrėtusios moterys patiria persileidimą, o užkrėstas gimęs kūdikis dėl komplikacijų gali mirti.
Nesinaudokite svetimais daiktais
Viena svarbiausių profilaktinių priemonių neužsikrėsti Citomegalo virusu – laikytis higienos. Nesinaudoti svetimais rankšluosčiais, indais, patalyne. Taip pat svarbu lytiniai santykiai, ypač atsitiktiniai: per gimdos kaklelio išskyras ir spermą plinta infekcija. Tačiau kartais šios ligos išvengti nepavyksta, visgi, sunkesne ar lengvesne forma infekuota apie pusė pasaulio gyventojų. Šiuo atveju svarbu stiprinti imunitetą, kad virusas nepasireikštų. Vis dėlto, įtarus, kad liga sergama, būtina kreiptis į gydytoją. Citomegalo viruso simptomai panašūs į ŽIV, hepatitų B, C, kitų infekcinių ligų, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Pasireiškus aktyviems simptomams paprastai kraujo serume ieškoma antikūnų, o nėščiosioms (net jei ligos simptomų nėra) rekomenduojama išsitirti dėl viruso DNR (t.y. virusas nėra aktyvus, bet organizme esti sukėlėjų, susilpnėjus imunitetui liga gali paūmėti). Pasitvirtinus tyrimams, paprastai skiriami antivirusiniai vaistai, kurie gali išgydyti aktyvią ligos formą, vėliau būtina stiprinti imunitetą, atliekami tyrimai dėl viruso DNR. Infekcijos galima atsikratyti, paprastai persirgę šia liga įgauna atsparumą, bet stipriai susilpnėjus imunitetui vėl iškyla grėsmė susirgti Citomegalo virusu.
Daugiau straipsnių apie sveikatą ir organizmo stiprinimą ieškokite specialioje rubrikoje "Sveikatos gidas".
