Ligos ištakos
Tikriausiai visi vaikystėje esame skaitę fantastinių istorijų apie keliautoją baroną Miunhauzeną. Šie pasakojimai išsiskiria tuo, kad pagrindinio veikėjo kelionę lydi neįtikėtini nuotykiai bei personažai, paradoksalūs, mistiniai ir kontroversiški nutikimai, kuriais sunku patikėti. Kaip literatūra šis kūrinys įėjo į istoriją, bet jis taip pat suteikė vardą ir ūmiai psichinei ligai.
Sergantieji Miunhauzeno sindromu pasižymi panašiomis asmeninėmis savybėmis, kaip ir literatūrinis herojus: gali papasakoti daugybę neįtikėtinų istorijų, mėgsta fantazuoti, išsigalvoti dalykus. Tai – vieni svarbiausių ligos požymių. Dažniausiai tokie pacientai yra gydyti įvairiais būdais ir puikiai įsidėmi, kokie simptomai būdingi atitinkamoms ligoms. Būna tokių, kurie papildomai ieško informacijos ir pradeda simuliuoti ligos simptomus ir įsivaizduoti, kad jomis serga. Paprastai šis apsimetinėjimas paties ligonio suvokiamas kaip realus dalykas – t. y. jis įtiki sergąs arba mano, kad serga kiti.
Įtikėjimas – gali būti mirtinas
Atrodytų, įtikėti į ligą – vien psichikos sutrikimas, kuris gerokai apkartina tiek sergančiojo, tiek aplinkinių gyvenimą, bet fizinės sveikatos neturėtų paveikti. Anaiptol! Miunhauzeno sindromu sergantys žmonės neretai lankosi skirtingose gydymo įstaigose, todėl atsekti, kad yra šios ligos požymių – itin sunku. Ypač pavojinga tai, kad dėl įsivaizduojamų simptomų juos imama gydyti vaistais, įvairiomis procedūromis, kurių fiziškai sveikam organizmui nereikia. Dėl to ilgainiui organizmas apnuodijamas, kyla pavojus sveikatai. Būna taip, kad pradeda vystytis kitos, rimtesnės ligos, kurios dėl įtikėtų ar išgalvotų simptomų laiku nebūna išaiškintos arba visiškai nepastebėtos, o tai gali baigtis netgi mirtimi. Dėl ko liga išsivysto?
Šio sveikatos sutrikimo priežasčių gali būti įvairių. Dažniausiai Miunhauzeno sindromą sukelia psichinė trauma ar didžiulis noras sulaukti aplinkinių dėmesio bei užuojautos. Įrodyta, kad šis sutrikimas labiau būdingas vyrams nei moterims, be to, pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonėms. Dažnai Miunhauzeno sindromas siejamas su vaikais, kurie sugalvoja ligos simptomus ir apsimeta sergą, kad sulauktų dėmesio ir rūpesčio, ir neretai būdingas motinoms, kurios perdėtai rūpinasi savo atžalomis ir dėl kiekvieno tariamo ligos simptomo kreipiasi į gydytojus. Taip pat manoma, kad dėmesio trūkumas, nepriežiūra vaikystėje gali būti viena priežasčių, kodėl vėliau ši liga paūmėja. Dažni atvejai, kai Miunhauzeno sindromas išaiškinamas buvusiems medicinos darbuotojams – šie turi pakankamai žinių apie ligas, paniškai jų bijo ir nejučiomis pradeda įsivaizduoti, kad jomis serga.
Simptomai
Norint išsiaiškinti, ar tikrai sergama Miunhauzeno sindromu, reikia atlikti daugybę tyrimų, kurie atskirtų šį sutrikimą nuo kitų somatinių (psichinių) ligų. Tačiau yra keli simptomai, dėl kurių vertėtų susirūpinti.
• Žmogus lankosi skirtingose gydymo įstaigose, kurios negauna arba neperduoda viena kitai duomenų apie ligonius. Kaskart kreipiamasi dėl panašių ligos simptomų, dažniausiai tai – tariamas dusulys, alergija, vėmimas, viduriavimas, širdies priepuolis, ūmus skausmas. Jei gydytojams vis dėlto pavyksta gauti buvusios gydymo įstaigos ligos istoriją, ligonis pakeičia simptomus – sugalvoja kitokių arba naujų.
• Sergantieji mėgsta fantazuoti – pasakoja nebūtas istorijas, įvardija save kaip žymius, šaliai nusipelniusius asmenis, didvyrius, mano esantys nuskriausti ir ieško pritarimo, užuojautos.
• Įtartinai geros medicinos žinios – būdingos Miunhauzeno sindromu sergantiems žmonėms. Jie tarsi iš enciklopedijos išvardija visus sumeluotai ligai būdingus simptomus.
• Ligoniai neretai iš gydytojų reikalauja išrašyti ne visai reikalingų vaistų, dažniausiai – nuskausminamųjų.
• Kai atliekami visi tariamos ligos tyrimai, bet sveikatos sutrikimas nepasitvirtina, ligonis ima jausti nepasitenkinimą ligoninės ar poliklinikos personalu, esą jie prastai atlieka savo darbą. Vėliau prasideda tariamos „komplikacijos“ – išgalvota liga paūmėja, vėl kreipiamasi į gydytojus.
Gera žinia ta, kad sloga ar gripas įsikalbami retai - tiesiog tai menkos ligos. O bloga ta, kad nuo keturių iki septynių procentų gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, anksčiau ar vėliau patiria Miunhauzeno simptomus. Tad belieka saugotis, kad elementarus rūpinimasis sveikata nevirstų psichine liga.
Daugiau straipsnių apie sveikatą ir organizmo stiprinimą ieškokite specialioje rubrikoje "Sveikatos gidas".
