Lietuva - šalis, kur saule galima pasilepinti nebent vasarą. Didžiąją metų dalį esame paskendę ūkanose, debesyse, todėl tipiniam lietuviui būdinga tapo melancholija.
Nidoje gyvenančios moterys - vienintelės Lietuvoje, kurių vidutinė gyvenimo trukmė siekia 82 metus, o Kuršių nerija - vienintelė šalyje vietovė, kur daugiausia saulėtų dienų. Ar tai atsitiktinumas?
Vitaminas D ne veltui vadinamas saulės dalele. Dalį reikalingo vitamino pasigamina organizmas, bet tik tuo atveju, jei daug laiko praleidžiama gryname ore ir nevengiama tiesioginių saulės spindulių. Mat vitaminas pradeda gamintis odoje, kai jos netepame kremais, saugančiais nuo ultravioletinių saulės spindulių.
Dalį vitamino D gauname su maistu, valgydami daug riebios žuvies, kiaušinių, galvijų kepenų. Nors netinkami mitybos įpročiai ir nejudrus gyvenimo būdas yra vitamino D priešai, mokslininkai optimistiškai tvirtina, kad žmogaus organizmas turi daug vidinių galimybių nesusidėvėti.
- Vitaminas D mūsų organizmui yra kur kas svarbesnis nei mes įsivaizduojame. Kokie tyrimai tai rodo? - paklausiau Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės gydytojos Eglės Marciuškienės.
- Ne paslaptis, kad būtina papildomai vartoti vitamino D. Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kur šis vitaminas - deficitas. Neatsitiktinai vyresniosios kartos gydytojai patardavo bent triskart per savaitę po 15 minučių pasilepinti saulėkaitoje.
Atlikus daugiau nei 1000 kraujo mėginių bendrojo vitamino D tyrimų analizę, paaiškėjo, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų trūksta šio vitamino.
- Ar dėl to gali pablogėti savijauta?
- Vitamino D trūkumas yra susijęs su įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, smegenų, raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemos, kasos ligomis, cukriniu diabetu. Jis turi įtakos imuninei sistemai, taip pat vėžio atsiradimui.
Ilgai buvo manyta, jog vitaminas D būtinas kaulų statybai, todėl rekomenduojamas tik mažiems vaikams, kad apsaugotų juos nuo rachito.
Dabar požiūris į vitamino D svarbą pasikeitė. Šio vitamino trūkumas siejamas su osteoporoze, arterine hipertenzija, autoimuninėmis ligomis.
Pastaraisiais metais mokslininkai atrado ryšį tarp mažo vitamino D kiekio organizme ir depresijos, intelektualinių gebėjimų bei pažinimo sutrikimų.
Vitaminas D pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Šio vitamino receptorių yra randama 37 audiniuose - beveik visame organizme, netgi kraujagyslių raumenyse.
Pagaliau vitaminas D yra svarbus ir tuo, kad veikia endokrininę sistemą.
- Su maistu mes galime gauti ne daugiau kaip 10 proc. rekomenduojamos vitamino D paros dozės. Priešingu atveju reikėtų kasdien suvalgyti po 40 kiaušinių. Ką daryti? Ar kaitintis saulėje?
- Su amžiumi silpnėja organizmo galimybės pasigaminti vitamino D. Yra žinoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms šis procesas sumažėja 50 proc., vadinasi, buvimas saulėje jiems nėra tiek naudingas.
Manau, reikėtų vadovautis Skandinavijos šalių patirtimi, t.y. daug dėmesio skirti mitybai.
Pavyzdžiui, Šiaurės šalių gydytojai pasiūlė vitaminu D papildyti kasdien vartojamus maisto produktus.
Didžiausias Suomijos pieno produktų gamintojas „Valio“ vienas pirmųjų pasiūlė Skandinavijos gyventojams pieną ir jo produktus, kuriuose yra vitamino D.
Lietuvos prekybos centruose taip pat galima įsigyti vitaminu D papildyto „Valio Gefilus“ jogurto su įvairiomis uogomis ir vaisiais.
Straipsnis yra užsakyta reklama.
