Apie šią klastingą ligą - pokalbis su „Northway“ medicinos centro gydytoja akušere-ginekologe Lina Rudaitiene.
- Ar gerai besijaučianti moteris turėtų lankytis pas ginekologą profilaktiškai ir kodėl?
- Net ir neturinčios jokių skundų moterys turi lankytis pas ginekologą - šis specialistas padės užkirsti kelią ginekologinėms ligoms arba jas nustatys anksti, kai gydymo galimybės - daug geresnės.
Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Iš pradžių vystosi ikivėžinis gimdos kaklelio susirgimas, iš kurio per 10-20 metų išsivysto vėžys. Gimdos kaklelio ikivėžinių susirgimų diagnostika ir laiku pradėtu gydymu yra paremta antrinė vėžio profilaktika. Reguliari profilaktinė patikra yra labai svarbi užkertant kelią gimdos kaklelio vėžiui.
- Ar profilaktinių patikrinimų metu dažnai diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys? Kaip ši liga paplitusi Lietuvoje ir pasaulyje?
- Ši liga kasmet diagnozuojama apie 500 moterų. Štai 2011 metais nustatyti 452 nauji atvejai. O tai - apie 26,2 naujų atvejų 100 tūkstančių moterų.
Nuo šios ligos Lietuvoje miršta 13 iš 100 tūkst. moterų. Lyginant su Suomija, kur sergamumas mažiausias ir 100 tūkst. moterų kasmet tenka 2-4 nauji atvejai - skirtumas išties ženklus.
Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva iš visų ES šalių yra antroje vietoje. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse ir JAV sergamumas šia liga gerokai mažesnis. Pagrindinė to priežastis yra reguliarūs visų moterų patikrinimai dėl gimdos kaklelio vėžio, atliekant PAP citologinį tyrimą. Daugelyje šių šalių patikros programos vykdomos jau daug metų.
Lietuvoje valstybės finansuojama gimdos kaklelio ankstyvos ikivėžinių susirgimų ir vėžio diagnostikos programa pradėta vykdyti 2004 m. Pagal šią programą PAP tepinėlio tyrimas atliekamas reguliariai kas tris metus 25 – 60 metų moterims.
- Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?
- Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis šiandien yra žinoma. 2008 m. vokiečių mokslininkas Haroldas zur Hausenas nustatė, jog pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukelėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Už šį nepaprastai svarbų atradimą mokslininkas buvo apdovanotas Nobelio premija.
Užsikrėsti ŽPV, sukeliančiu gimdos kaklelio vėžį, gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris. Žinoma virš 100 įvairių ŽPV tipų, tačiau ne visi turi savybę sukelti gimdos kaklelio vėžį. Dažniausiai aptinkami onkogeniniai 16 ir 18 viruso tipai. Būtent nuo šių tipų infekcijos sukeliamų gimdos kaklelio pakitimų ir yra taikoma imunoprofilaktika (skiepai) – pirminė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.
- Ar pats organizmas turi galios kovoti su žmogaus papilomos virusu?
- Daugeliu atvejų užsikrėtimas nesukelia simptomų - virusas natūraliai pašalinamas iš organizmo. Statistiškai penkios moterys iš dešimties anksčiau ar vėliau užsikrečia virusu, ir tik nedidelei daliai infekcija sukelia ikivėžinius pakitimus.
Yra žinoma, kad pirmąkart užsikrėtus ŽPV beveik 80 proc. moterų organizmas pašalina jį per metus, bet maždaug 20 proc. užsikrėtusių moterų virusas išlieka organizme daug metų.
- Kas didina gimdos kaklelio vėžio riziką?
- Gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvi lytiniai santykiai (iki 16 metų), didelis lytinių partnerių skaičius, lytiniu būdu plintančios ligos, dažnas gimdymas, rūkymas, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (pastarasis rizikos veiksnys yra susijęs su barjerinių priemonių – prezervatyvų - nenaudojimu lytinių santykių metu, kurios apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tarp jų ir ŽPV ).
- Kokie yra gimdos kaklelio vėžio požymiai?
- Ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys gali neturėti jokių požymių. Vėliau atsiranda kraujavimai po lytinio akto, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties, dubens, inkstų srities skausmai. Atsiradus kraujavimui tarp mėnesinių, po lytinių santykių, su menstruacijomis nesusijusiems dubens skausmams, neįprastoms išskyroms, padažnėjus šlapinimuisi ar šlapinantis esant skausmui, būtina kreiptis į gydytoją.
- Kokie tyrimai padeda diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį?
- Pirmiausia atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis (PAP) tyrimas. Tiriamosios medžiagos – gimdos kaklelio epitelio ląstelių – paėmimas yra neskausminga procedūra. Vėliau šios ląstelės tiriamos mikroskopu ir rasti pakitimai įvertinami. Nustačius pakitimų onkocitologiniame tyrime, atliekama gimdos kaklelio biopsija - paimama audinių iš gimdos kaklelio. Juos ištyrus nustatoma liga. Vėliau yra atliekami instrumentiniai-laboratoriniai tyrimai, kurie leidžia nustatyti klinikinę gimdos kaklelio vėžio stadiją. Dažniausiai liga nustatoma 40-49 metų moterims.
- Kaip ši liga gydoma?
- Gimdos kaklelio vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvosiose stadijose dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, vėliau spindulinė terapija arba chemoterapija ir spindulinis gydymas. Paprastai pacientę gydo onkologijos srityje dirbantis ginekologas ir onkologas radioterapeutas, chemoterapeutas.
- Koks yra gimdos kaklelio gydymo perspektyvos ir moters galimybė gyventi?
- Tai priklauso nuo gimdos kaklelio vėžio stadijos. Ankstyvos stadijos vėžys gali būti išgydytas. Diagnozavus vėlyvųjų stadijų vėžį, situacija sudėtingesnė. Penkerius metus gyvena apie 88 proc. pacienčių, kurioms nustatyta pirmos, 60-65 proc. – antros, 40–45 proc. – trečios, 18–28 proc. ketvirtos stadijos vėžys.
- Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio?
- Lietuvoje mes turime visas priemones taikomas visame pasaulyje, padedančias sumažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo jo, anksti aptikti ikivėžines gimdos kaklelio ligas ar ankstyvą vėžį ir taikyti gydymą. Šias priemones užtikrina valstybės lėšomis finansuojama prevencijos programa, pagal kurią moterims nuo 25 iki 60 metų, draustoms privalomuoju sveikatos draudimu, vieną kartą per 3 metus nemokamai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas).
Deja, ne visos moterys tai žino, todėl šio vėžio prevencijoje labai svarbus gydytojų vaidmuo - jie turi informuoti pacientes apie būtinybę reguliariai išsitirti.
Kita svarbi priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, - skiepai nuo ŽPV. Pasiskiepijusios mergaitės ir moterys įgyja imunitetą dažniausiai aptinkamoms žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainoms. Tačiau šie skiepai neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį, todėl ir pasiskiepijusi moteris turėtų nepamiršti tikrintis dėl šios ligos, ypač jeigu jau sulaukė 25 metų.
Reguliari gimdos kaklelio patikra yra pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Tad noriu paraginti visas moteris laiku pasirūpinti savo sveikata.
