Žurnalistė B. Bukotaitė: „Jau užmiršau, kad ir mano regėjimas kažkada buvo blogas“

Jau užmiršau, ką reiškia blogai matyti. Apie tai neseniai priminė tik blogas sapnas. Sapnavau, kad niekaip neįžiūriu, ką rodo laikrodis ant sienos ir sapne suėmė panika. Nubudau ir iš to siaubo pašokau - apsimiegojusi iš tiesų negalėjau gerai įžiūrėti skaičių. Tačiau viskas gerai. Aš matau puikiai! Po mano regos korekcijos praėjo jau dveji metai ir tikrai pamirštu, kad ir aš kažkada nešiojau kontaktinius lęšius, o atsargai po ranka visada turėjau akinius.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 6, 2013, 11:13 AM, atnaujinta Mar 10, 2018, 12:51 PM

Anksčiau. Kontaktinius lęšius (-3 dioptrijos) nešiojau nuo mokyklos laikų. Prie akinių nepripratau, nes esu judrus žmogus: sportuoju, šoku, važinėju dviračiu, plaukioju baidarėmis. Lęšius akys toleravo puikiai ir tik kartą kilo akių uždegimas, kai išsimaudžiau ežere ir pasigavau kažkokią akių infekciją. Tačiau visi su lęšiais susiję nepatogumai neleisdavo pamiršti trumparegystės. Dėl lęšių taip ir neišbandžiau čiuožyklų vandens parkuose ir visada vengdavau smagaus pasitaškymo ežeruose.

Žinoma, be pramogų galima apsieiti. Bet blogiausia, kad lęšiai nepilnai pakoreguodavo mano regėjimą, kurį iškreipdavo ne tik trumparegystė, bet ir astigmatizmas, itin prastai matydavau vakarais po ilgo darbo kompiuteriu.

Kodėl ryžausi operacijai? Todėl, kad noriu gerai matyti dabar. Todėl, kad man netinka akiniai. Todėl, kad pavargau būti trumparege ir rytą vakarą krapštytis su kontaktiniais lęšiais. Todėl, kad medicina į priekį žengia milžiniškais žingsniais ir profesionalių gydytojų rankomis daro stebuklus, kurie keičia žmonių gyvenimus. Todėl, kad ilgai kalbėjau su gydytoja Lina Socevičiene, netgi stebėjau jos darbą ir supratau, kad šiuo žmogumi visiškai pasitikiu.

Operacija. Nejautros lašai į akis, 15 minučių operacinėje ir jokio skausmo – tiesiog fejerverkų šou žiūrint į mirguliuojančias švieseles. Iš karto po operacijos LASEK metodu mačiau kur kas geriau nei iki tol, tik vaizdas šiek tiek liejosi ir akys buvo jautrios.

Nors gydytoja įspėjo, kad po operacijos praėjus keletui valandų prasidės gausus ašarojimas ir gali perštėti, nieko panašaus nenutiko. Grįžusi iš klinikos, tvarkiausi namuose, gaminau pietus ir sprendžiau darbo reikalus telefonu. Tiesa, net ir kambaryje buvau su tamsiais akiniais. Akys bijojo šviesos.

Dienos po operacijos. Na, jei neskaudėjo operacijos dieną, tai įsivažiuos vėliau. Tokių minčių buvau skaičiusi internete, todėl kitos dienos laukiau su nerimu. Nubudau ir supratau, kad nenoriu atsimerkti – vokai tarsi suaugę. Tačiau neištvėriau. Išvykdama atostogų sesuo atvežė pagloboti katiną, o šis tuoj pat ėmė dūkti su mano augintiniu. Katinai linksmai lakstė, šokinėjo versdamiesi kūlio – kaip gi nepažiūrėsi? Va, ir atsimerkiau. Nieko blogo nepajutau, tik visą laiką norėjosi būti su tamsiais akiniais.

Pojūčiai ir rega. Negaliu tvirtinti, kad tomis dienomis po operacijos visiškai nebuvo jokių nemalonių pojūčių – akys buvo jautrios, bijojo šviesos, kartais pabusdavau naktimis nuo netikėto sudilgsėjimo. Tačiau skausmo, apie kurį dažnai su baime kalbama, nepajutau, tad neprireikė ir vaistų nuo skausmo. Tie, kurie „draugauja“ su migrena arba yra patyrę danties skausmą, kankinasi 100 kartų labiau!

Prisipažinsiu, tris dienas po operacijos mane kamavo ne ypatingas skausmas ar akių jautrumas, bet nuobodulys. Negalėjau išeiti iš namų, skaityti, prisėsti prie kompiuterio ar žiūrėti televizoriaus, nes vaizdas truputį liejosi. Tad klausiausi muzikos, audioknygų, žaidžiau su katinu ir padėdavau namiškiams ruošti maistą. Trečiosios dienos po operacijos vakarą išdrožiau prasiblaškyti į parduotuvę. Tačiau net ir eidama tamsoje užsidėjau saulės akinius – akino gatvės žibintai ir pravažiuojančių automobilių šviesos. Tiesa, naktinis jautrumas šviesoms labai greitai pradingo.

Prie vairo sėdau penktąją dieną po operacijos. Regėjimas gerėjo pamažu, tad nepajutau didelio lūžio, kad štai – netikėtai matau labai gerai. Tačiau, kai supratau, kad vairuodama įžiūriu net tolimiausius kelio ženklus, o stovėdama kolegai už nugaros laisvai matau net smulkiausią tekstą jo kompiuterio ekrane, supratau, kad matau tikrai puikiai!

Rytojus. Be galo žaviuosi medicina. Mokslo pažanga sugriauna visus bauginimus - o kas bus rytoj po operacijos? Tikiu, kad bus gerai ir net dar geriau. Manau, kad regos korekcija vieną dieną taps toks pat įprastas dalykas kaip apsilankymas pas odontologą.

Neįmanoma išmatuoti medicinos progreso nuo tada, kai buvo išrasti optiniai lęšiai ir antibiotikai, nes medicinos pasaulyje kasdien pristatomi nauji neįtikėtini atradimai. Manau, kad regos korekcija – vienas iš jų. Džiaugiuosi, kad man jau nebereikia laukti rytojaus, kad matyčiau gerai.

Žurnalistei regėjimo korekcijos operacija atlikta Akių klinikoje "Lirema", operavo gyd. Lina Socevičienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.