Pernai liepos mėnesį išgirsta pažengusio kiaušidžių vėžio diagnozė Ramunei buvo kaip šaltas dušas – mat ginekologo kabinete ji lankėsi nuolat ir netgi dažniau negu rekomenduojama.
„Balandį gimdoje buvo pastebėtas polipas. Prieš tai jutau nedidelį maudimą pilve. Po mėnesio to polipo jau nebeliko. O dar po mėnesio įtarimų sukėlė kiaušidė. Atlikus kiaušidžių vėžio žymenų tyrimą paaiškėjo, kad šis rodiklis padidėjęs.
Buvau nusiųsta pas onkologus. Jie nuramino, esą nieko tokio – endometriozė. Ir patarė ruoštis operacijai“, – pasakojo vilnietė.
Tačiau įtarimų sukėlė plaučių rentgeno nuotrauka.
Paaiškėjo, jog pleuroje yra skysčių. Jame rasta vėžinių ląstelių.
Gydytojai ėmė ieškoti ligos židinio. Taip paaiškėjo kiaušidžių vėžio diagnozė.
Onkologai pasiūlė gydymo planą: pirmiau – chemoterapija, po to – operacija ir vėl tęsiama chemoterapija.
Vilnietė ėmė ieškoti informacijos, kaip tokią ligą gydo Vakarų šalių medikai. Ji kreipėsi į kelias klinikas, informacijos ieškojo internete.
Paaiškėjo, kad Vokietijoje medikai pirmiau pašalina naviką, o po to skiria chemoterapiją. Toks planas Ramunei patiko labiau, tad ji nutarė nieko nelaukdama pati vykti į vieną Vokietijos klinikų.
Ten atlikta operacija vilnietei atsiėjo maždaug 25 tūkstančius eurų (apie 86 tūkst. litų).
Tuomet ji pirmąkart susidūrė su mūsų sveikatos sistemos trūkumu: kitų šalių piliečiai, išvykę gydytis svetur, atgauna draudimo skiriamas lėšas už tokią pagalbą.
Mūsų šalyje ši tvarka dar negalioja, bet Ramunė ketina kovoti, kad jai būtų kompensuota dalis patirtų išlaidų – tiek, kiek tokia operacija įvertinta Lietuvoje.
Grįžusiai į Lietuvą Ramunei buvo skirta chemoterapija. Moteris pasidomėjo ir galimybe gydytis biologiniais preparatais – taip medikai Vokietijoje gydo pacientes, kurioms nustatyta išplitusi liga. Kad gimtinėje gautų reikiamų vaistų, moteriai teko pakovoti.
Biologinė terapija kiaušidžių vėžiui gydyti pasaulyje atsirado tiktai pernai.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad šis gydymo metodas, skiriamas kartu su chemoterapija, – efektyviausias gydant vėlyvos stadijos kiaušidžių vėžį. Gydymo naujaisiais vaistais kursas – 15 mėnesių arba tol, kol liga atsinaujina.
Chemoterapiją Ramunė ištvėrė nesunkiai ir netrukus grįžo į darbą – dėl ligos ji nedirbo tik du mėnesius. O gydymas biologiniais vaistais tęsiamas.
„Kol kas“, – atsiduso Ramunė. Nors žino, kad biologinės terapijos kursas turi trukti 15 mėnesių, moteris nėra tikra, kad toliau gaus vaistų.
„Šie vaistai Lietuvoje nėra kompensuojami. Jeigu Valstybinė ligonių kasa, gavusi asmens prašymą, priima teigiamą sprendimą, šie vaistai skiriami tik ribotam laikui. Po to vertinamas jų poveikis ir sprendžiama, ar skirti vaistų toliau.
Jei mano rezultatai bus geri, galbūt kas nors nutars, kad man nereikia vaistų. Bet kas pasakys, kas man padėjo labiau – chemoterapija ar biologinė terapija?
Kita vertus, klinikiniai tyrimai patvirtino abiejų gydymo metodų veiksmingumą ir patikimumą, yra žinoma, kiek laiko visa tai taikyti – kodėl nepasikliauti tuo, kas įrodyta?
Pati liga kelia didžiulį stresą. O dar tampi priklausomas nuo kitų malonės, turi nerimauti: paskirs vaistų ar ne?“ – liūdnai kalbėjo moteris, laukianti atsakymo iš Valstybinės ligonių kasos.
Pasak jos, nėra jokių aiškių taisyklių, kuriose būtų nurodyta, kas ir kada gali gauti pažangų gydymą, kas – ne. Ji puikiai supranta, jog ne visi ligoniai ir žino apie tokias galimybes.
Tie, kurie žino ir kovoja už save, – gauna galimybę gydytis pažangiausiais metodais, o tie, kurie apie tai nežino, – ne.
„Nėra aiškios visiems galiojančios tvarkos“, – kalbėjo vilnietė, kuri pasijuto nepalaikoma valstybės.
Ramunei tvirtybės suteikia tiktai gerėjanti sveikata – ji jaučiasi daug geriau nei ligos pradžioje.
„Kita vertus, tokius ligonius kaip aš teigiamai veikia žinojimas, kad gydaisi tuo, kas geriausia“, – patikino Ramunė, išstudijavusi klinikinių tyrimų duomenis ir tikinti tuo, kad biologinė terapija duos jai dar daug metų.
Keturios iš dviejų tūkstančių – tiek moterų per gyvenimą suserga kiaušidžių vėžiu. Šią diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta 400–450 pacienčių. Keturioms iš penkių liga nustatoma tiktai vėlyvos stadijos – trečiosios arba ketvirtosios.
„Kad ši liga neturi pirminių požymių – didžiausia jos klasta“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas ginekologas Vilius Rudaitis.
– Ar medikams nėra žinoma jokių ženklų, kurie išduotų prasidėjusią ar artėjančią ligą?
– Kiaušidžių vėžys nepasireiškia jokiais požymiais. Jeigu kiaušidėje pastebima cista – tai jau šis tas. Tai signalas, kurį reikia stebėti, įvertinti, ar cista turi kokių nors piktybinių požymių, atlikti kiaušidžių vėžio tyrimą.
Daugeliu atvejų moterys arba nieko nejaučia, arba jaučia tiktai nespecifinius simptomus – pilvo pūtimą, tarsi skrandis nevirškintų. Bet šie požymiai dažniausiai nesukelia įtarimų.
Tokius požymius moteris gali jausti visus metus. Tiktai ligai išplitus pilvo ertmėje atsiranda ryškesnių simptomų.
– Ką gydytojai pirmiausia siūlo moteriai?
– Daugeliu atvejų pirmiausia atliekama operacija – pašalinami visi vėžio pažeisti audiniai. Neretai tai būna didelės apimties operacija, nes liga būna pasiekusi žarnyną, pilvaplėvę, kitus pilvo organus.
Po operacijos skiriama chemoterapija, tačiau kartais galimas ir kitas variantas – operacija atliekama po chemoterapijos.
Noriu pabrėžti, kad operacija turi būti atlikta ne bet kur, o specializuotame skyriuje. Įrodyta, kad ilgiausiai gyvena pacientės, kurias gydo onkologai-ginekologai.
Kai tokias moteris gydo pilvo chirurgai arba akušeriai-ginekologai, neturintys onkologijos pagrindų, jų galimybės gyventi ir gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė nei pacienčių, kurios patenka į onkologijos srities specialistų rankas.
Lietuvoje yra kelios ligoninės, kuriose teikiamos specializuotos onkologijos ir ginekologijos paslaugos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
– Kokios yra šiuolaikinės chemoterapijos galimybės? Ar yra kokių nors naujovių šioje srityje?
– Yra keli kiaušidžių vėžį veikiantys chemoterapijos preparatai, svarbiausi jų – platinos preparatai ir taksanų grupės vaistai.
Mūsų ligoninėje taikomas ir gydymo metodas, kuriuo stengiamasi gydyti beveik kiekvieną pacientę JAV.
Tai intraperitoninė chemoterapija. Jos esmė – po operacijos taikomos chemoterapijos metu preparatai leidžiami ir į veną, ir į pilvo ertmę – tiesiai ten, kur ligos paveiktų audinių buvo daugiausia.
Tai labai sudėtingas metodas – jo metu gali atsirasti įvairių sutrikimų pilvo srityje, žarnų nepraeinamumas, skausmų.
Šis metodas Lietuvoje taikomas tik Santariškių klinikose. Čia veikiančio Chemoterapijos skyriaus specialistai turi sukaupę daug patirties ir pripratę prie labai sudėtingų, agresyvių gydymo chemoterapija schemų.
Intraperitoninę chemoterapiją mūsų specialistai jau pritaikė 14 pacienčių. Visos jos gyvena.
Šiandien tai efektyviausias gydymo metodas, bet jis tinka ne visoms pacientėms – tik toms, kurios yra pakankamai geros fizinės būklės, kurioms po operacijos pilvo ertmėje nebeliko vėžio židinių.
Toms, kurių liga yra vėlyvosios stadijos, ši chemoterapija netinka.
– Nejaugi tenka nuleisti rankas? Ką galite pasiūlyti toms moterims, kurioms piktybinė liga yra labiau įsisenėjusi?
– Neseniai pradėta taikyti biologinė taikinių terapija, kurios, skiriamos kartu su chemoterapija, efektyvumo lygis aukščiausias.
Šie vaistai skiriami tiktai didelės rizikos pacientėms, kurioms nebuvo galima pašalinti visų ligos židinių operacijos metu, taip pat toms, kurios serga ketvirtosios stadijos vėžiu, kai liga gali greitai atsinaujinti.
Trys dideli ilgalaikiai klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai pacienčių, įrodė, kad gydant kiaušidžių vėžį – tiek pirminį, tiek atsinaujinusį, tiek atsparų platinos preparatams – biologinė terapija, skiriama kartu su chemoterapija, buvo efektyvesnė nei vien chemoterapija.
Kol kas tai vienintelis būdas, galintis pailginti gyvenimo trukmę pacientėms, kurioms nepadeda kiti gydymo metodai.
Biologinė terapija ilgina gyvenimo trukmę
Skaistė Tulytė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja
„Vienoms kiaušidžių vėžiu susirgusių ligonių taikoma vien operacija, kitoms – operacija ir chemoterapija. Šių metodų pakanka, kad liga ilgam atsitrauktų.
Dar kitoms pacientėms labai svarbu kartu su chemoterapija taikyti ir gydymą naujais biologiniais vaistais. Tai moterys, kurios serga labai sunkios formos vėžiu arba kai liga yra išplitusi į kitus organus.
Šie vaistai veikia vėžį maitinančias kraujagysles – siaurina jų spindį, dėl to auglys netenka kraujotakos ir mitybos.
Pirmoji biologinė terapija kiaušidžių vėžiui gydyti atsirado pernai – tais pačiais vaistais nuo 2006-ųjų gydomas storosios žarnos vėžys.
Tačiau Lietuvoje šie vaistai kol kas kompensuojami tiktai storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams, o kiaušidžių vėžiu susirgusios moterys jų negauna.
Toms, kurioms liga yra labai pažengusi, biologinė terapija gerokai sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę. Pacientės šiais laikais yra apsiskaičiusios, žino apie tokią galimybę ir klausinėja gydytojų, bet mes joms negalime padėti.
Kiaušidžių vėžys kasmet diagnozuojamas maždaug 400 moterų. Biologinė terapija būtų reikalinga maždaug šimtui.“
