Prieš tai K. Korsakė dirbo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Onkologijos ir chemoterapijos skyriuje, taip pat buvo retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugijos pirmininkė. Gydytojos specializacijos sritimi buvo viena retų ligų – sarkoma. Tačiau onkologijoje medikė nebematė prasmės, todėl pasirinko chirurgiją.
Sarkoma atsiranda iš žmogaus raumenų, riebalų, kraujagyslių, nervų, kremzlių ar kaulų, jungiamojo audinio arba kitokių ląstelių. Sarkomų rūšių gali būti daugiau nei 50.
Persikėlusi gyventi į Vokietiją K. Korsakė turėjo galimybę toliau gydyti sarkoma sergančius ligonius Onkologijos centre, tačiau lietuvė pasirinko visai kitą kelią - chirurgiją. Tokį pasirinkimą nulėmė psichologinis aspektas.
„Gydant chemoterapija jaunus žmones ir matant neretai blogas išeitis nebemačiau savo darbo prasmės ir rezultatų. Ypač, kai gydymas yra tęstinis, kaip onkologijoje, ir ligoniai pas tave ateina iki gydymo (ar gyvenimo) galo. Chirurgijoje gydymo rezultatas matomas iš karto.
Pustrečių metų dirbu chirurgijos rezidentūroje. Jau būdama Vokietijoje stažavausi Berlyno klinikose, Pilvo chirurgijos skyriuje“, - pasakojo gydytoja K. Korsakė.
Nuo šių metų sausio lietuvė tapo Freiburgo universiteto doktorante. Kadangi šį universitetą ir gydytojos namus skiria 700 kilometrų, K. Korsakė moksliniams tyrimams universiteto laboratorijoje aukoja savo atostogas ir savaitgalius.
Nuo 2012-ųjų vasario K. Korsakė dirba greitosios pagalbos stoties gydytoja.
„Vokietijoje šis darbas yra labai gerai apmokamas, o specialybė - gerbiama. Gydytojai greitojoje kaip ir Lietuvoje dirba papildomai. Tam reikalingi papildomi kvalifikaciniai kursai, egzaminai“, - motyvus, kodėl lietuvė pasirinko ir greitosios medicinos pagalbos sritį, nurodė K. Korsakė.
- Kodėl išvykote iš Lietuvos? - paklausiau K. Korsakės.
- Tuo metu atrodė, kad išvažiavimas buvo tarsi išsigelbėjimas nuo didelio krūvio, viltis pagaliau turėti įdomų darbą ir dar įdomesnį laisvalaikį.
Nors, kaip sako sena lietuvių patarlė: kur bėgsi, visur save rasi...
-Ar dar specializuojatės onkologinės ligos - sarkomos - srityje?
- Lietuvoje Onkologijos skyriuje teko dirbti su retais navikais, gydyti jais sergančius jaunus žmones, matyti nemažai blogų išeičių.
Norėdama atkreipti dėmesį į retų vėžio formų diagnostikos ir gydymo problemas įkūriau retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugiją „Rolld“.
Tas pasąmoningas noras padėti, kuris ne vieną gydytoją ir atvedė į mediciną, onkologijoje palieka neigiamas emocijas. Vėžiu serga ir jauni, ir stiprūs, kurių gydymas, kad ir kiek dėtum pastangų, neretai baigiasi nesėkmingai.
Vokietijoje pasirinkau toliau tęsti rezidentūrą, kur gydytojo pagalba labiau apčiuopiama – chirurgijoje ir gilintis į galimybes vėžį pašalinti „peiliu“.
- Be darbo ligoninėje, dirbu ir greitojoje medicinos pagalboje. Lietuvoje šioje srityje dirbti neteko, negaliu palyginti darbo sąlygų šioje srityje.
- Vokietijoje greitosios pagalbos medikai yra pakankamai kvalifikuoti. Kad gautum leidimą juo tapti, tenka išklausyti 80 valandų kursą, atlikti praktines užduotis, į 50 iškvietimų išvažiuoti su patyrusiu kolega, turėti bent 24 mėnesių darbo patirtį ligoninėje, iš kurių bent 6 mėnesiai būtų intensyviosios terapijos skyriuje. Atitikus visus šiuos reikalavimus yra leidžiama laikyti gydytojų sąjungos organizuojamą egzaminą ir gauti greitosios pagalbos gydytojo sertifikatą.
- Kokios patirties įgijote dirbdama greitosios pagalbos stotyje?
– Vokietijoje veikia vadinama „Stay and Play“ greitosios pagalbos sistema. Ligonis įvykio vietoje stabilizuojamas ir gabenamas į tikslinę ligoninę.
Neretai įtariant širdies infarktą intervencinės kardiologijos centras ar esant smegenų sukrėtimui, įtariant kraujavimą į smegenis reikiamas neurochirurgijos skyrius yra už geros valandos ar daugiau kelio. Tenka lauke atlikti narkozę, leisti dideles dozes kraują skystinančių vaistų, sukeliant vadinamą „lizę“. Ypač daug streso kelia vaikų ūmios būklės.
Žinoma, didelė dalis iškvietimų yra įprasti „oro trūkumai“, cukraus kiekio kraujyje pokyčiai ar kraujo spaudimo pakilimas.
Pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, kai skambinantys žmonės puikiai išmano, kaip apibūdinti nesamus skundus, ar „užaštrinti“ juos, kad atvyktų gydytojas ir išvežtų į ligoninę. Paprastai didžioji dalis ligonių tirti gabenami į klinikas. Tik žinomi ligoniai, sergantys medikamentais kontroliuojamomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip epilepsija ar cukraligė, stabilizavus būklę gali būti paliekami namuose. Ūmiomis ligomis sergančių ligonių tyrimas klinikoje svarbus ir teisiniu aspektu - dėl neteisingo gydymo ar įvairių komplikacijų ligoniai Vokietijoje taip pat neretai teisybės ir kompensacijų ieško teismuose.
Greitosios pagalbos budėjimai paprastai geriau apmokami palyginti su budėjimais ligoninėje, tačiau ir šios specialybės gydytojų Vokietijoje labai trūksta.
- Ar tenkina gydytojo uždarbis?
- Uždarbis man niekada nebuvo tikslas. Kam tai svarbiausia, tas, manau, dirba kitose srityse, ne medicinoje. Vokietijoje iš gydytojo atlyginimo galima puikiai pragyventi, keliauti ir pamiršti kasdieninius finansinius rūpesčius. Nors ir palyginti geras darbo sąlygas turintys Vokietijos gydytojai patys tuo nėra visiškai patenkinti ir grasina streikais, ypač privačiame sektoriuje dirbantys medikai. Skundžiamasi ne tiek vis dar per mažomis pajamomis, kiek dideliu darbo krūviu, 50 ir daugiau valandų darbo savaite, naktiniais budėjimais.
- Ar vykstate į stažuotes kitose šalyse?
- Vokietijoje gausu mokymų, konferencijų ir kongresų visomis medicinos temomis. Gydymo rekomendacijas vokiečiai taip pat turi savas, kuriomis paprastai ir vadovaujamasi, kasdieninėje praktikoje nesigilinama į Europos ar JAV gydymo gaires.
Nesenai teko pabuvoti Vokietijos pietuose Regensburge stažuotėje, kurios metu mokiausi, kaip atliekamos peritonektomijos (pilvaplėvės išpjovimas) ir intraperitoninė chemoterapija sergantiems išplitusiu pilvo ertmės vėžiu ar jo metastazėmis.
- Kur matote daugiau karjeros galimybių - Lietuvoje ar Vokietijoje?
- Karjeros galimybės priklauso nuo paties žmogaus. Vokietijoje, jei esi pakankamai kvalifikuotas, niekas nestos tau skersai kelio vien dėl tavo tautybės.
- Kokios galimybės užsiimti moksline veikla?
- Mokslinė veikla Vokietijoje paprasta, jei dirbi universitetinėje ligoninėje. Didžioji dalis norinčių rašyti disertaciją Vokietijoje tai padaro dar studijų laikais.
Vėliau tai nėra sudėtinga dirbantiems universitetinėje ligoninėje. Dirbantiems privačiose, periferinėse ligoninėse tai padaryti daug sudėtingiau. Man pasisekė, kad mano darbo vadovas, pats kadaise emigravęs iš Juodkalnijos, patikėjo mano pasiryžimu ir noru. Ieškant doktorantūros vietos teko išgirsti ir nemažai neigiamų atsakymų.
- Užsienio ligoninės lietuvius vilioja ne tik geru uždarbiu, bet ir pasiūlo gyvenamą plotą. Kur jūs apsistojote su vyru ir dviem mažamečiais vaikais?
- Nors ligoninė siūlėsi aprūpinti butu, tačiau mes dėl patogumo nuomojamės namą. Būstus (butus arba kambarius pačioje ligoninėje) gydytojams siūlo dauguma ligoninių. Už tai reikia minimaliai mokėti.
