Mokslininkai tyrė 14 žmonių, kurie nutraukė gydymą, tačiau nėra jokių požymių, kad virusas atsinaujintų.
Anksčiau buvo pranešta apie mergaitę iš JAV, kuri buvo efektyviai išgydyta, anksti pradėjus gydymą.
Visa bėda, kad dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽIV, to nežino, kol virusas visiškai neapima organizmo.
Pacientų grupei, žinomai kaip Visconti kohorta, gydymas buvo pradėtas per 10 savaičių nuo užsikrėtimo.
Jie trejus metus gėrė antiretrovirusinius vaistus, o tada kursas buvo nutrauktas.
Vaistai tik pristabdo viruso veikimą, jie negali jo išnaikinti iš imuninės sistemos vidaus.
Paprastai, kai nustojama gerti vaistus, virusas atsinaujina.
Tačiau Visconti grupės pacientams taip nenutiko. Keletas iš jų jau dešimtmetį sugeba suvaldyti savo ŽIV lygį.
Medikas Asier Saez-Cirionas iš Paryžiaus Pasteur instituto sakė: „Dauguma asmenų, kurie gydomi taip pat, infekcijos nesuvaldys, bet kai kurie iš jų gali“.
Pasak jo, 5-15 proc. pacientų gali būti funkciškai išgydyti – tai reiškia, kad jiems nebereikia gerti vaistų. Svarbu, kad virusui būtų pasipriešinta iškart po užsikrėtimo.
„Jie tebeturi ŽIV, tai nėra ŽIV sunaikinimas, o tam tikra infekcijos remisija“, - sako mokslininkas.
Žurnale „PLoS Pathogens“ patektas naujausias tyrimas, kuriame analizuojama, kas vyksta pacientų imuninėje sistemoje.
Ankstyvas gydymas gali apriboti besiformuojančių nepasiekiamų ŽIV „slėptuvių“ kiekį. Tačiau mokslininkams neaišku, kodėl funkcinis išgijimas įvyksta tiktai daliai pacientų.
Andrew Freedmanas iš Didžiosios Britanijos Kardifo universiteto medicinos mokyklos sakė, kad prancūzų mokslininkų atradimas be galo įdomus.
„Daroma prielaida, kad jeigu pradėsime gydymą labai anksti, virusas neišsiplės į tiek daug ilgalaikių židinių, todėl tai veiksminga. Nesvarbu, ar infekcija suvaldoma visam laikui, ar daugeliui metų, po kurių virusas vėl pasirodys“, - sakė jis.
Tačiau mokslininkas apgailestavo, kad daugeliui pacientų infekcija diagnozuojama kur kas vėliau, nei tyrime aprašytiems pacientams.
Parengė Jurgita Noreikienė
