Dabar D. Padbarotkinienei sunku patikėti, bet buvo metas, kai ji ranka galėdavo paliesti ir pajusti pulsuojančias savo galvos smegenis. Jas dengė tik oda.
„Buvau netekusi trečdalio kaukolės kaulo. Vietoje, kur jo nebuvo, kartais iškildavo didžiulis gumbas. Visą laiką bijodavau, kad smegenys gali iškristi”, – neseniai patirtus išgyvenimus prisiminė moteris.
Po insulto jai teko patirti tris galvos operacijas. Trečia buvo atkuriamoji.
Jos metu buvo implantuotas vienoje Lenkijos bendrovėje iš polipropileno ir poliesterio pagamintas implantas. Jis tobulai, iki smulkiausių kontūrų ir išgaubimų atitinka ligonės trūkstamos kaukolės dalies formą.
Išskirtinę operaciją pasiūlė ir atliko Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgai Gediminas Miliūnas ir Virginijus Janušonis. Dalį 5 tūkstančius litų kainavusio implanto išlaidų – maždaug 2 tūkstančius litų – padengė pati ligoninė.
Vienoje Biržų kepykloje konditere dirbanti D. Padbarotkinienė nebūtų galėjusi sumokėti trūkstamos sumos – moteris jau dešimt metų viena augina dvi dukteris. Biržietei šiek tiek padeda kartu gyvenanti motina.
Niekada rimtai nesirgusi D. Padbarotkinienė ligoninėje atsidūrė praėjusių metų vasaros pradžioje. Paskutinę gegužės dieną moterį ištiko insultas.
Tądien ji ruošėsi į darbą – išsivirė kavos, susitepė sumuštinių. Tačiau jų taip ir neparagavo.
Staiga pajutusi galvos skausmą Daiva mamos paprašė nuskausminamųjų. Bet vos prarijusi tabletę moteris pradėjo vemti, paskui prarado sąmonę. Paaiškėjo, kad moterį ištiko insultas – jos galvoje trūko kraujagyslė.
Iš Biržų į Panevėžio ligoninę D. Padbarotkinienė buvo atvežta komos būklės. Skubiai buvo prijungti gyvybę palaikantys aparatai.
Panevėžio neurochirurgai ligonei atvėrė kaukolę ir pašalino susidariusį kraujo krešulį. Tačiau liga nenorėjo trauktis. Po kurio laiko prasidėjo smegenų edema – smegenys ėmė tinti.
Norint išgelbėti ligonės gyvybę reikėjo pašalinti dalį kaukolės ir padaryti vietos tinstančioms smegenims.
Todėl D. Padbarotkinienei buvo atlikta antra galvos operacija. Neurochirurgai išpjovė maždaug trečdalį kaukolės kaulo – apie 180 kvadratinių centimetrų.
„Buvo labai mažai vilties išgelbėti tą moterį. Dauguma ligonių, patyrę tokios sunkios formos insultą, negyvena”, – prisiminė Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas G. Miliūnas.
Po dviejų operacijų Daiva pateko į Biržų slaugos ligoninę. Vienas baisios ligos mėnuo nugrimzdo tamsoje. Moteris neprisiminė, kas jai nutiko.
Daivai teko taikytis su nauja realybe: ji nevaldė kairės pusės rankos ir kojos. Pabandžiusi atsikelti iš lovos ir atsistoti, ji prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant grindų.
Kad galėtų judėti, biržietė gavo neįgaliojo vežimėlį. Dar po mėnesio nusiteikusiai pasveikti D.Padbarotkinienei buvo paskirta masažuotoja.
Pirmųjų masažų metu moteris kentėjo neapsakomus skausmus. Tačiau buvo nusiteikusi pasveikti ir pradėti vaikščioti – ji pati stengėsi kiek galėdama judėti, mankštintis.
Sveikstanti Daiva buvo išvežta į reabilitaciją Likėnų sanatorijoje.
Medikų prižiūrima D. Padbarotkinienė pamažu pradėjo vaikščioti, po truputį judinti ranką. „Kai kartą paklausiau daktaro G. Miliūno, ar galėsiu grįžti į darbą, jis tik nusišypsojo”, – prisiminė biržietė.
Sunkų insultą patyrusi moteris kentė dėl to, kad dalies jos galvos nedengė kaukolės kaulas.
„Negalėjau gulėti ant dešinio šono, nes pagalvė spaudė galvos smegenis, labai skaudėjo. Negalėjau susišukuoti. O išsitrinkti galvą būdavo tiesiog tikras vargas”, – prisiminė Daiva.
Yra keli tokio kaukolės defekto gydymo būdai.
Jeigu išsaugoma operacijos metu išpjauta kaulo dalis, ji sveikstančiam ligoniui vėl implantuojama.
Šiuo metu populiariausias nedidelių kaukolės defektų gydymo būdas – trūkstamą dalį užlieti specialia medicinine derva. Kietėdama ji susiformuoja pagal žmogaus kaukolės formą.
Tačiau D. Padbarotkinienei nebuvo galima pritaikyti nė vieno iš šių metodų. Jos pačios kaukolės dalis nebuvo išsaugota – beveik nebuvo vilčių, kad moteris liks gyva ir atsistos ant kojų.
Dervos metodas irgi netiko, nes ligonei trūko pernelyg didelės kaukolės dalies.
Virš dešinės ausies buvo pašalintas maždaug 18 ilgio ir 10 centimetrų aukščio plotas. Liejant ant tokio ploto dervą būtų kilęs pavojus pažeisti smegenis.
„Ieškojome būdų, kaip D. Padbarotkinienei padėti. Sužinojome, kad Lenkijoje yra kompanija, kuri gamina kai kuriuos chirurginius protezus.
Gavę ligoninės administracijos pritarimą, kreipėmės į tą kompaniją”, – prisiminė G. Miliūnas.
Ligonės nereikėjo gabenti į Lenkiją. Pakako nusiųsti jos galvos kompiuterinės tomografijos nuotrauką. Pagal ją milimetrų tikslumu pagamintas trūkstamos kaukolės dalies užpildas.
Po dviejų savaičių steriliai įpakuotas implantas buvo atsiųstas į Panevėžio ligoninę.
Trečioji, atkuriamoji, biržietės kaukolės operacija truko daugiau nei keturias valandas. Trisdešimt metų neurochirurgu dirbantis G. Miliūnas tvirtina, kad šis pažangus kaukolės atkūrimo metodas turėtų greitai paplisti Lietuvoje.
Panevėžio ligoninėje yra dar vienas pacientas, kuriam gali prireikti tokios pagalbos – Reanimacijos skyriuje gulintis 31 metų vyras.
Vasario mėnesį jis netyčia iššovė iš savigynai turėto ginklo.
Išlėkusi kulka perskrodė vyrui galvą virš smilkinio ir išlėkė kitoje galvos pusėje.
Nelaimė įvyko Rokiškyje. Ten tądien vyko automobilių lenktynės ant ledo. Joms pasibaigus būrelis draugų sugužėjo pas vieną iš jų į svečius.
Susėdę prie stalo draugai vaišinosi valgiais ir gėrimais. Vienas jų prie stalo parodė su savimi nešiojamą savigynai skirtą ginklą. Visi pradėjo aptarinėti neįprastą pistoleto konstrukciją.
Staiga pasigirdo šūvis. Ginklo savininkas netikėtai ėmė smukti ir nuvirto nuo kėdės. Neatsargus jauno vyro elgesys atsisuko prieš jį patį.
Šiuo metu sužaloto šaulio sveikatos būklė apibūdinama kaip sunki, tačiau stabili.
Dėl smegenų tinimo vyrui teko pašalinti beveik pusę kaukolės. Ligonis yra komos būklės.
Jeigu jaunas vyras atsigaus ir paaiškės, kad jam nereikės likusį gyvenimą praleisti lovoje, Panevėžio neurochirurgų laukia dar viena naujoviška kaukolės rekonstrukcijos operacija.
