Plačiau apie venų varikozę, šios ligos keliamus pavojus bei jos gydymą pasakoja „Northway“ medicinos centro kraujagyslių chirurgas med. dr. doc. Gintaris Vilkevičius.
- Kodėl išsivysto venų varikozė ir kuo ji pavojinga?
- Venos - tai kraujagyslės, kuriomis kraujas turi tekėti aukštyn, link širdies. Vožtuvėliai „pasirūpina“, kad kraujas tekėtų tinkama kryptimi ir negrįžtų atgal. Venų varikozė išsivysto sutrikus venų vožtuvėlių darbui, kai aukštyn išstumiamas ne visas kraujas, ir dalis jo grįžta.
Šiam kraujui nespėjus iškeliauti venomis, širdis toliau tiekia kraują galūnėms. Venose padidėja spaudimas, dėl kurio dar labiau pažeidžiami vožtuvėliai. Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir anksčiau nepažeisti vožtuvai.
Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka - atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės - užsikimšimo - rizika.
Padidintas veninio kraujo slėgis sutrikdo kraujotaką smulkiose kraujagyslėse, todėl ilgainiui sutrinka audinių mityba, atsiranda trofinės opos - negyjančios žaizdos blauzdose.
- Kas turi įtakos varikozės atsiradimui?
- Moterims venos išsiplečia keliskart dažniau nei vyrams. Moterų kojų venos ypač nukenčia nėštumo metu, kai svoris labai padidėja, o vaisius spaudžia klubinę veną. Du ir daugiau vaikų pagimdžiusios moterys varikoze serga dažniau už negimdžiusias.
Moterų kojų venų būklei įtakos turi ir hormonų pokyčiai nėštumo, priešmenstruaciniu ar menopauzės metu. Veikiant moteriškiems hormonams, venų sienelės atsipalaiduoja, praranda tonusą. Minėtų ligų riziką didina pakaitinė hormonų terapija.
Kojų kraujagyslėms kenkia ir aukštakulnių batelių avėjimas, stovimas ar sėdimas darbas, ilgalaikis sėdėjimas kelionėse.
Ligos išsivystymui didelės įtakos turi alkoholio vartojimas, per didelis svoris, nejudrus gyvenimo būdas.
Venų kraujotakos sutrikimai dažnėja su amžiumi - dažniausiai jie užklumpa 30-70 metų žmones.
- Ar išsiplėtusios venos - tik estetinė problema, ar tai - ir pavojus sveikatai?
- Išsiplėtusios venos - ne tik estetinė problema, nors tai irgi svarbu. Tokiems žmonėms tenka slėpti kojas, dėl to prireikia keisti gyvenimo būdą, stilių, įpročius. Moterys ima vengti sijonų, dėvi tik kelnes.
Kompleksuojant dėl išvaizdos imama vengti viešų vietų - baseinų, saunų, nedrįstama rodytis pliaže. Tai gali sukelti psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimo savimi jausmą.
Iš pradžių rūpesčių keliantis tik dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų išsiplėtimas pamažu tampa rimta sveikatos problema ir negydomas gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis.
Viena dažniausių - trofinės opos. Opa - tai atviri vartai infekcijai į organizmą. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų - sepsis (kraujo užkrėtimas) ir mirtis. Be to, opos nuolat šlapiuoja, tad su skysčiais iš organizmo pasišalina baltymai, o tai gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą.
Daliai pacientų dėl atsivėrusių trofinių opų tenka amputuoti kojas. Trofinės opos - nesirūpinimo savo sveikata požymis.
Be trofinių opų, kojų venų išsiplėtimas grasina ir kitomis rimtomis ligomis. Viena jų - tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose.
Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai. Dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavusi viena kryptimi - širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl gana dažnai tokiose venose susidaro trombai.
Tromboflebitu suserga 1 iš 10 dėl kojų venų varikozės kenčiančių asmenų. Be to, tromboflebitą gali sukelti net nedidelės traumos, kurių patys pacientai vėliau net neprisimena. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir ūmią mirtį.
Kad neužkluptų pavojingos komplikacijos dėl išsiplėtusių venų ligos, kojų sveikata būtina pasirūpinti laiku - kuo ankstyvesnė ligos stadija, tuo didesnė gydymo sėkmė.
- Kokie požymiai turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
- Į kraujagyslių chirurgą reikia kreiptis, jei pastebimas kojų kapiliarų ar venų išsiplėtimas, apie pietus ar vakarop kojos pradeda tinti, tačiau ryte tinimo nebelieka, atsiranda kojų skausmai, nuovargis, niežėjimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“, naktinis mėšlungis. Svarbu susirūpinti kuo anksčiau, kol dar nesusidarė poodinių venų mazgų.
Kojų venų varikozė skirstoma į 6 stadijas. Pirmoji ir antroji stadijos - tai estetinė varikozė, kai matomi išsiplėtę kapiliarai ar stambios venos, tačiau pacientas nejaučia kojos tinimo.
Trečioje stadijoje tinsta kojos. Dar kitoje stadijoje atsiranda blauzdos audinių mitybos sutrikimai - pakinta kojų spalva, blauzdos audiniai sukietėja, gali atsirasti odos uždegimo simptomai.
Paskutinėse dviejose stadijose atsiranda trofinės opos arba randai po sugijusių trofinių opų.
- Kaip gydoma venų varikozė?
- Gydytojas atlieka tyrimą ultragarsu ir nustato ligos stadiją, koks gydymo metodas turėtų būti taikomas. Neretai gydoma kelių skirtingų gydymo metodų kombinacija.
Neintervenciniai (ne chirurginiai) gydymo metodai - tai medikamentinis gydymas ir kompresinė terapija - specialios kompresinės kojinės arba tvarsčiai.
Medikamentinis varikozės gydymas yra mažai efektyvus. Vaistai yra skiriami tiktai sumažina veninės kraujotakos sutrikimo sukeltus simptomus. Jie gali būti naudojami kartu su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, kompresine terapija arba chirurginiais gydymo būdais.
Skleroterapija - tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną suleidžiami medikamentai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį (bemikrobį) uždegimą. Vaistų paveikta vena užanka, ilgainiui surandėja ir išnyksta.
Šiuo metodu galima gydyti tiek estetinę varikozę, taip pat ir kapiliarines venas, tiek poodinius kamienus ar jungiančias venas, kur yra sutrikusi kraujotaka. Skleroterapija yra derinama su kompresine terapija.
Chirurginių gydymo būdų keletas. Vienas jų - atvira klasikinė operacija, kai chirurgas pašalina pakitusias, pažeistas venos dalis. Atviros operacijos metu ar po jos gali kilti įvairių komplikacijų: patekti infekcija, supūliuoti žaizda, gali būti pažeistos kraujagyslės ar nervai, atsirasti kraujavimas, įvykti giliųjų venų trombozė, gali atsirasti su bendrąja arba spinaline nejautra susijusios komplikacijos.
Po operacijos pacientą vargina skausmai, gali susidaryti nemažos kraujosrūvos. Taikant šį gydymo metodą, paciento darbingumas sutrikdomas mažiausiai dviem savaitėms, pjūvių vietoje lieka randai.
Kur kas modernesni ir pacientui patogesni yra endoveniniai gydymo būdai, iš kurių dažniausiai taikomi radiochirurginis ir lazerinis. Žodis„endoveninis“ reiškia, kad vena gydoma iš vidaus.
Endoveninės operacijos atliekamos be chirurginio pjūvio, o gydymo elektrodas ar šviesolaidis į venos vidų įvedamos punktuojant, tai yra praduriant odą. Pažeistos venos dalys gydomos iš vidaus, tai yra užakinamos, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis. Šios minimaliai invazinės operacijos, atsiradusios palyginti neseniai, neturi daugelio klasikinėms operacijoms būdingų trūkumų, yra saugesnės, o pooperacinis laikotarpis visiškai neskausmingas arba mažai skausmingas.
Operuojant nėra pažeidžiami audiniai, esantys greta venų, išvengiama kraujosrūvų. Taip pat gerokai sumažėja infekcijos pavojus. Operuojama taikant vietinę nejautrą - bendra arba spinalinė nejautra šiuo atveju nereikalinga.
Po tokių operacijų pacientai iškart gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą, tęsti įprastą veiklą.
Po šių operacijų nelieka žymių - praėjus keliems mėnesiams po operacijos net nesimato, kad pacientas buvo operuotas.
Visų operacijų išlaidų dalį apmoka teritorinė ligonių kasa, jei pacientas apdraustas socialiniu draudimu (Sodra).
- Kas rekomenduojama pooperaciniu laikotarpiu?
- Atlikus bet kurią endoveninę operaciją, pacientas neturi gulėti lovoje. Jam patariama judėti, nes vaikščiojimas skatina greitesnį gijimą, apsaugo nuo giliųjų venų trombozės.
Po operacijos vieną savaitę negalima kilnoti sunkių daiktų, ilgai stovėti ar sėdėti. Dvi-tris savaites ligoniui patariama mūvėti kompresines kojines, pagerinančias kraujotaką.
