Kovo 24 dieną pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos sprendimu minima tarptautinė tuberkuliozės diena. Ji skirta plačiau informuoti žmones apie šią pavojingą ligą.
„Tuberkuliozė – globali problema. Tad su ja turime kovoti visi sutelkę pastangas”, – įsitikinęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Jonathanas M. Bergeris.
Jam pritaria paramos ir labdaros fondo „Saulės smiltys” įkūrėja verslininkė Marija Dubickienė, jau ne vienus metus padedanti vaikams, sergantiems šia klastinga liga.
Bendra kova su sunkia infekcine liga suvienijo šiuos žmones.
Visuotinis rūpestis
Paramos ir labdaros fondo, JAV ambasados bei koncertų organizatorių „Culture Live” iniciatyva ketvirtadienį Vilniaus miesto rotušėje Baltosios ramunės dienai paminėti koncertavo pasaulinio garso kolektyvas „Fine Arts Quartet” iš JAV.
Už koncerto bilietus surinktos lėšos bus skirtos muzikinėms palatoms įrengti tuberkulioze sergančių vaikų ligoninėse ir sanatorijose. Vienos tokios palatos remontas ir ją įrengti kainuoja apie 20 tūkstančių litų.
„Fine Arts Quartet” – daugiau kaip 200 muzikos kūrinių įrašęs ir beveik už visus juos „Grammy” nominuotas kolektyvas.
Sužinoję apie kilnius koncerto rengėjų tikslus garsaus kvarteto atlikėjai iškilmingame vakare sutiko muzikuoti beveik už dyką.
Muzika gydo
Labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys” jau finansavo aštuonių žaismingų palatų Kauno klinikinėje ligoninėje įrengimą. „Saulės smilčių” fondas, pasitelkęs savanorius, vykdo ir šviečiamąją misiją.
„Bene didžiausia problema, kad mūsų visuomenė apie tuberkuliozę – išgydomą, bet klastingą ir pavojingą ligą – turi menką supratimą.
Nuo mažens būtina šviesti visuomenę, kad jaunoji karta užaugtų jau pasirengusi šios ligos prevencijai”, – kalbėjo M.Dubickienė.
Muzika – vienas originalių būdų atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą ligą ir paskatinti ją kovoti. Be to, muzikos sukeliamos teigiamos emocijos padeda ir mažiesiems ligoniams.
„Muzika vaistų nepakeis, tačiau ji tikrai turi gydomąjį poveikį”, – įsitikinusi pati laisvalaikiu tapanti M.Dubickienė.
Muzikės šeimoje augusi verslininkė žino, kad apribojus judėjimo laisvę žmogaus dvasinis pasaulis tampa gerokai skurdesnis, o muzika gali sušvelninti patiriamus nepatogumus, praskaidrinti nuotaiką.
Pasak fondo „Saulės smiltys” įkūrėjos M.Dubickienės, dažnai tuberkulioze užsikrečia ir į ligoninę pakliūna vaikai iš asocialių šeimų, kuriose niekas nėra girdėjęs apie klasikinę muziką.
Gydymo įstaigoje praleistas laikas jiems būtų puiki proga praplėsti akiratį, įgyti naujos patirties.
„Vaikams turbūt patiks ne visi išgirsti klasikinės muzikos kūriniai, tačiau apie ją jie turės savo nuomonę”, – svarstė labdaringais projektais garsėjanti verslininkė.
Be to, galbūt išgirsti kūriniai paskatins vaikus labiau domėtis muzika, išmokti groti vienu ar kitu instrumentu.
JAV ambasados pagalba
„Šis koncertas – geras pavyzdys valdžios institucijoms, kad kovojant su tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė būtina pasitelkti nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pagalbą.
Jos padeda kitaip vertinti problemą, pasiūlo įdomių, naujoviškų būdų, kaip visuomenę su ja supažindinti”, – pavykusiu labdaros koncertu džiaugėsi JAV ambasados atstovas J.M.Bergeris.
JAV ambasada neatsitiktinai tapo labdaringo koncerto globėja. Ambasados atstovo tvirtinimu, didėjantis tuberkuliozės atvejų skaičius Lietuvoje – ne vien mūsų šalies rūpestis.
„Ligos bakterijos nepaiso valstybių sienų. Tai ypač aktualu dabar, kai žmonės vis daugiau ir dažniau keliauja. Todėl tuberkuliozės prevencija Lietuvoje prisideda prie ligos kontrolės visame pasaulyje.
Kovoti su šia visuotine problema – mūsų šalies prioritetas”, – kalbėjo J.M.Bergeris.
JAV vyriausybė ir šios šalies ligų kontrolės ir prevencijos centras, investavę beveik pusę milijono JAV dolerių, penkerius metus bendradarbiavo su Lietuvos tuberkuliozės ligonine ir padėjo parengti standartinį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) protokolų reikalavimais pagrįstą vaistams atsparios tuberkuliozės tyrimą.
JAV padedama Lietuva parengė paraišką dalyvauti PSO programoje „Green Light”, kuri padeda kovoti su tuberkulioze, ir įrengė informacinį „Stop TB” centrą.
Visos šios priemonės padeda sukurti sąlygas, kad ligoniai baigtų nustatytą gydymo kursą, gautų visą reikiamą pagalbą.
Jau balandžio viduryje JAV ambasados kvietimu į Lietuvą trims mėnesiams atvyks ekspertė iš Jungtinių Valstijų.
Mokslininkės ketinimai kilnūs – mūsų specialistams padėti tobulinti kovos su tuberkulioze strategijas, rasti būdų valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms glaudžiau bendradarbiauti kovojant su klastinga liga.
Tačiau ambasados darbuotojai nerimauja, ar Lietuvos institucijos pasinaudos siūloma pagalba.
JAV ambasados pastangos padėti Lietuvai pasinaudoti programos „Green Light” galimybėmis ir įsigyti pigesnių kokybiškų preparatų nedavė norimų rezultatų.
Vietoj galimų pigiau įsigyti devynių medikamentų, skirtų vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti, Lietuva įsigyja tik du.
Jei Lietuvos valdžia pasinaudotų visomis šios programos galimybėmis, valstybė galėtų gerokai sutaupyti ir išgydyti daugiau pacientų.
Vis dar gajūs prietarai
J.M.Bergeriui keista, kad Lietuvoje, Europos šalyje, kur daug išsilavinusių, viskuo besidominčių, keliaujančių žmonių, tuberkuliozės rodikliai ne tik nemažėja, bet auga.
JAV ambasados atstovo nuomone, to priežastys įvairios – žinių apie šią sunkią ligą stoka, vis dar gajūs prietarai, abejingumas sergantiesiems ir ne visuomet tinkamas gydymas.
„Ši liga pernelyg mistifikuojama. Būtina neigti mitą, kad šia liga serga tik žemiausių visuomenės sluoksnių nariai – tuberkulioze gali užsikrėsti bet kas.
Nesvarbu, kokia turtinė padėtis, išsilavinimas, rasė, religija.
Kol nepaneigsime visuomenėje įsigalėjusių prietarų, nepripažinsime problemos ir galimo ligos poveikio kiekvienam iš mūsų, problema tik didės.
Tuberkuliozę galima įveikti bendromis pastangomis, nuolatine prevencija, profesionaliu gydymu ir informacija. Žinios – geriausias ginklas”, – įsitikinęs JAV ambasados atstovas.
Yra ko pasimokyti iš Amerikos
JAV galėtų būti pavyzdys Lietuvai, kaip kovoti su užkrečiamąja pavojinga liga.
Devintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) paplitimo, padidėjusių imigracijos srautų gerokai padaugėjo ir tuberkuliozės atvejų.
Tuomet JAV vyriausybė ryžtingai ėmėsi veiksmų, padėjusių sustabdyti ligos plitimą. Valstybė skyrė ne vieną šimtą milijonų JAV dolerių tuberkuliozės kontrolės sistemai sukurti – laboratorijoms, specialistams.
Buvo sukurta ne viena švietimo ir stebėsenos programa, teisės aktai. Pavyzdžiui, įstatymas, draudžiantis gatvėje spjaudyti.
Buvo įvykdyta didelė viešųjų ryšių kampanija apie tuberkuliozę ir jos gydymą. Rezultatai stulbinami – per 20 metų ligos atvejų sumažėjo kone perpus.
JAV ambasados atstovo tvirtinimu, tokių gerų rezultatų nebūtų be nuoseklios valstybės strategijos.
Už tuberkuliozės kontrolę ir prevenciją Jungtinėse Valstijose atsakomybę dalijasi vyriausybė, valstijos, apygardos, vietos valdžia bei visuomeninės sveikatos agentūros.
Visos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir imasi konkrečių veiksmų. Nepamainomos ir nevyriausybinės organizacijos.
Šviečiamąja veikla užsiimančios organizacijos rizikos grupės žmonėms padeda atpažinti rizikos veiksnius, supažindina su nenutrūkstamo gydymo svarba.
„Tokios šviečiamosios prevencinės programos kainuoja mažiau nei tuberkuliozės gydymas. Todėl į jas investuodama valstybė, kartu ir visi piliečiai, sutaupo”, – kalbėjo J.M.Bergeris.
Ypač svarbūs visuomenės sveikatos centrai, kuriuose suteikiama pirminė pagalba diagnozuojant ir gydant tuberkuliozę žmonėms, turintiems mažesnes pajamas, imigrantams, pabėgėliams, neturintiems sveikatos draudimo, benamiams.
Serga vaikai iš tvarkingų šeimų
Nors vis dar manoma, kad tuberkuliozė – skurdo, blogų gyvenimo sąlygų liga, pastebima tendencija, kad šia liga serga vis daugiau vaikų iš socialiai tvarkingų šeimų.
Vaikų pulmunologė, Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė perspėja, kad šia liga gali užsikrėsti visi, turėję kontaktą su sergančiuoju visuomeniniame transporte ar parduotuvėje.
Mat tuberkuliozės bakterijos plinta per orą, o užsikrėtusieji dažnai nė neįtaria apie nešiojamą bakteriją.
„Šiuo metu gydau mergaitę, sergančią atvira tuberkuliozės forma. Kita mergaitė serga sunkiu tuberkulioziniu pleuritu. Jos laukia ilgas sunkus gydymas.
Vienas berniukas, kuris serga stuburo tuberkulioze, ligoninėje guli jau nuo rugsėjo. Kitą berniuką tiriame dėl dešinės rankos dilbio kaulo tuberkuliozės.
Visi šie vaikai yra iš socialiai tvarkingų šeimų. Visi kiti šeimos nariai yra sveiki”, – pasakojo gydytoja D.Steponavičienė.
Neišsigydęs užkrečia būrį kitų
Atvira tuberkulioze susirgęs ir neišsigydęs, nepasveikęs žmogus per metus užkrečia iki 35 sveikų asmenų. Užkratui ypač jautrūs vaikai.
Tiesa, tik 10 procentų vaikų, užsikrėtusių tuberkuliozės bakterijomis, suserga šia klastinga liga. Tai priklauso nuo įvairių priežasčių – kontakto su sergančiuoju artumo, ilgumo.
Organizmo atsparumą tuberkuliozei silpnina netinkama mityba, badavimas, stresas, taip pat higienos stoka.
Rizika susirgti padidėja ir susilpnėjus imuninei sistemai, sergant cukriniu diabetu, dvylikapirštės žarnos opa, lėtinėmis kepenų ir inkstų, plaučių, kitomis ligomis.
„Fiziškai ir moraliai stipriam vaikui susirgti tuberkulioze tikimybė kur kas mažesnė”, – tikina gydytoja D.Steponavičienė.
Tėvus ištinka šokas
Daugeliui tėvų, išgirdusių, kad jų vaikas serga tuberkulioze, diagnozė nuskamba kaip nuosprendis. Stresą patiria visa šeima – tėvai, mažasis ligonis.
Tuberkulioze susirgęs vaikas mažiausiai pusei metų yra atskiriamas nuo draugų. Kelis mėnesius tenka praleisti ligoninėje.
Sergančių atvira tuberkuliozės forma pacientų lankymas ligoninėje ribojamas itin griežtai. Todėl ilgą laiką mažieji ligoniai negali įprastai bendrauti ir su šeima.
Gydytojai tėvams turi daug ir išsamiai aiškinti ne tik apie ligonio gydymą ir ligos ypatumus, bet ir tai, kad sirgti tuberkulioze nėra gėda.
„Tai nėra gėdos liga. Nė vienas nežinome, kas prieš mus važiavo lifte, kas šalia sėdi viešajame transporte ar kine”, – sakė gydytoja D.Steponavičienė.
Liga be aiškių simptomų
Medikai tuberkuliozę vadina itin klastinga liga. Ligos pradžioje net 60–90 procentų atvejų gali nepasireikšti jokių klinikinių požymių.
Tuberkuliozės simptomai pasirodo, kai liga būna įsisenėjusi ir komplikuota.
„Tuberkuliozė – daug kaukių turinti liga. Bendras nuovargis, irzlumas, nenoras valgyti – vieni pirmųjų ligos požymių.
Tad jei paauglys jaučiasi nuolat pavargęs, apatiškas, nesukalbamas, tėvai neturėtų manyti, kad tai dėl sudėtingo paauglystės laikotarpio.
Verta susirūpinti, ar tai ne tuberkuliozės simptomai”, – perspėja gydytoja D.Steponavičienė.
Be to, tuberkuliozės mikrobakterijos ilgai išlieka gyvybingos.
Jos atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Kambaryje gali išlikti iki pusantro mėnesio.
Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys, kosintys ir taip ligos sukėlėjus skleidžiantys asmenys.
Ilgas gydymas
Pagal PSO rekomendacijas, trumpiausias tuberkuliozės gydymo kursas – pusė metų.
Jei liga komplikuota, gydymas gali užtrukti iki metų. Jei sergama vaistams atsparia tuberkulioze, gydymas trunka net dvejus metus.
„Laiku nustačius tuberkuliozę, ją pagydyti galima šimtu procentų ir dažniausiai be jokių šalutinių reakcijų”, – tikino vaikų pulmunologė D.Steponavičienė.
Pasak gydytojos, vaikus gydyti dažnai paprasčiau nei suaugusiuosius, nes vaikai ne tokie jautrūs šalutiniam vaistų poveikiui.
Medikai perspėja: blogiausia, kai geriau pasijutęs ligonis nutraukia gydymą. Tuomet liga sugrįžta bumerangu – dažnai kur kas sudėtingesne, vaistams atsparia tuberkuliozės forma.
Lietuva patenka tarp 27 pasaulio šalių, kuriose itin paplitusi ši ligos forma. Bet net ir vaistams atspari tuberkuliozė yra pagydoma. Rezultatai priklauso nuo gydymo nuoseklumo.
Vaistai nuo šios klastingos ligos yra itin brangūs. Pakuotės kaina siekia šimtus litų. Nepakanka vartoti pavienių vaistų. Reikalingos jų kombinacijos.
„Jei kiekvienas, sergantis atvira ligos forma, gydytųsi ir pirma laiko nenutrauktų gydymo, tuberkuliozę galėtume sustabdyti.
Tie, kurie sustabdo gydymą, daro nusikaltimą – pažeidžia kitų žmonių teisę būti sveikiems”, – įsitikinusi gydytoja D.Steponavičienė.
Vaikai nuolat jaučia dėmesį
M.Dubickienė labai gerai žino, ką reiškia nerimauti dėl savo vaikų sveikatos. Ji pati augina šešiolikametį sūnų ir vienuolikametę dukterį.
Būtent dėl savo atžalų nerimaujančios aktyvios penkios moterys pradėjo aiškintis, kaip galima apsaugoti save ir vaikus nuo klastingos tuberkuliozės.
Apvažiavusios šalies ligonines, kuriose gydomi mažieji, moterys pašiurpo. Palatos, kuriose mažieji ligoniai izoliuoti praleidžia kelis mėnesius, buvo itin prastos.
„Visa tai pamačiusi, supratau, kad išeičiau iš proto, jei mano vaikus uždarytų į tokią palatą”, – prisiminė verslininkė.
Prieš šešerius metus įkurtas fondas „Saulės smiltys” sėkmingai įgyvendino ne vieną projektą, gerinant tuberkulioze sergančių vaikų ir suaugusiųjų gydymo sąlygas.
Fondas aktyviai dalyvauja platinant informaciją apie tuberkuliozę, prisidėjo steigiant „Stop TB” informacinį centrą.
Vaikystėje M.Dubickienė ir pati buvo dispancerizuota dėl tuberkuliozės. Laimei, moteriai liga niekuomet neatsinaujino. Dabar ji aktyviai sportuoja, sveikai maitinasi, stengiasi nepervargti.
Tai padeda apsisaugoti nuo tuberkuliozės užkrato.
Gydymas kainuoja milijonus
Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas tikina, kad Lietuvai pavyko stabilizuoti tuberkuliozės plitimą. Tačiau pripažįsta, kad kovoti su ne laiku gydymą nutraukiančiais asmenimis ir vaistams atsparia tuberkuliozės forma nepavyksta.
– Kaip jūs vertinate sergamumo tuberkulioze rodiklius Lietuvoje?
– Įgyvendinus Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas tuberkuliozės kontrolės strategijas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pavyko stabilizuoti tuberkuliozės plitimą, epidemiologiniai rodikliai turi tendenciją mažėti.
Naujai užregistruotų tuberkuliozės atvejų sumažėjo apie 50 procentų. 22 procentais sumažėjo ir dauginio atsparumo vaistams tuberkulioze sergančių ligonių skaičius.
Tuberkuliozės epidemiologinė padėtis Lietuvoje panaši kaip Latvijoje ir Rumunijoje.
– Kokių priemonių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, kad ši liga būtų bent pristabdyta?
– Vykdant tuberkuliozės profilaktiką, visuomenė informuojama apie tuberkuliozės epidemiologinę padėtį ir apsisaugojimo nuo jos būdus informaciniuose leidiniuose, tiesiogiai bendraujant įvairiuose renginiuose.
Naudojant molekulinės tuberkuliozės diagnostikos technologijas, tuberkuliozės sukėlėjų identifikacija ir atsparumo nustatymas nuo 2 mėnesių sutrumpėja iki 2 valandų.
Šie spartūs diagnostikos metodai padeda anksti pradėti tuberkuliozės gydymą ir apsaugoti visuomenę nuo tuberkuliozės užkrato plitimo.
Užtikrinant ligonių, sergančių tuberkulioze, tiesiogiai stebimą gydymą teikiama socialinė parama ligoniams ambulatorinio gydymo metu.
„Rotary” klubo ir kai kurių savivaldybių lėšomis ligoniams teikiami maisto ir higienos reikmenų paketai, kompensuojamos kelionės į sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal išlaidos.
Tačiau pastaraisiais metais nemažėja savavališkai nutraukusių gydymą socialinės rizikos asmenų skaičius.
PSO dokumentuose pabrėžiama, kad siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingos užkrečiamosios ligos – dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės – plitimo, būtina užtikrinti nepertraukiamą šia liga sergančių pacientų gydymą.
Turime pripažinti, kad pastaraisiais metais nemažėja tuberkuliozės gydymą savavališkai nutraukusių socialinės rizikos asmenų skaičius, plinta atspari vaistams tuberkuliozė.
PSO Lietuvą priskyrė prie aštuoniolikos prioritetinių valstybių, kuriose atsparios ir dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės epidemiologinė padėtis grėsmingiausia.
Tai rodo, kad tik Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų pastangų nepakanka veiksmingai tuberkuliozės kontrolei užtikrinti.
– Kokios priežastys lemia tuberkuliozės plitimą Lietuvoje?
– Apie 50 procentų naujų tuberkuliozės pacientų – bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo. Iš jų apie 30 procentų piktnaudžiauja alkoholiu, pažeidžia gydymo režimą.
Šie ligoniai – potencialūs infekcijos ir vaistams atsparios tuberkuliozės platintojai.
Nustatyta, kad tuberkulioze sergantis asmuo, kuris gydosi ambulatoriškai ir gauna socialinę paramą, labiau nori baigti gydymo kursą.
Teikiama socialinė parama sustiprina jo motyvaciją gydytis. Tai ypač svarbu norint pasiekti gerų gydymo rezultatų.
– Kodėl Lietuva nepasinaudojo visais PSO „Green Light” programos teikiamais privalumais?
Kodėl ministerija vaistus perka ne iš Tarptautinės vaistų asociacijos, o vietos viešųjų pirkimų procedūros būdu aukštesnėmis kainomis?
– Siekiant garantuoti nenutrūkstamą aprūpinimą vaistais atspariai ir dauginio atsparumo tuberkuliozei gydyti ir visavertį šios ligos gydymą, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoja šių vaistų centralizuotą pirkimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos kokybiškais, PSO rekomenduojamais būtinais vaistais šiai pavojingai užkrečiamajai ligai gydyti.
– Kiek valstybei kainuoja žmogaus, sergančiojo tuberkulioze, gydymas?
– Tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugoms apmokėti kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skiriama daugiau kaip 40 milijonų litų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Medicinos programų ir tuberkuliozės registro skyriaus pateiktais duomenimis, vieno naujo tokio ligonio 6–8 mėnesių gydymo kursas kainuoja 250–300 litų.
Sergančiojo dauginio atsparumo vaistams tuberkulioze 24 mėnesių gydymo kursas – 25 tūkst. litų.
Požymiai, kuriuos pastebėjus verta pasitikrinti, ar nesergate tuberkulioze:
Atsisakymas valgyti.
Svorio kritimas ar jo neaugimas.
Mieguistumas.
Nuovargis.
Apatiškumas.
Padidėjęs nervingumas, irzlumas, jautrumas.
Popiečio valandomis pakylanti šiek tiek aukštesnė nei 37 laipsnių temperatūra.
Padidėjęs prakaitavimas paryčiais.
Daugiau nei tris savaites užsitęsęs kosulys.
Suprastėję vaikų mokslo rezultatai, nenoras mokytis.
Lietuviai serga dažniau
Lietuvoje tuberkuliozės sergamumo rodikliai yra bent 8 kartus didesni nei kitose Europos šalyse.
Tuberkuliozė iki šiol išlieka antroji pagrindinė, su infekcinėmis ligomis susijusi mirties priežastis pasaulyje.
Lietuvoje yra 7 gydymo įstaigos, kuriose gydomi tuberkulioze sergantys ligoniai. Vaikai gydomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kulautuvoje ir Valkininkuose.
Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi sunkiausiomis komplikuotomis tuberkuliozės formomis sergantys vaikai.
