Šis elementas yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų, taip pat ir kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, žmogų gali pradėti varginti nugaros ir kojų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, stuburo išlinkimas, padažnėjęs širdies ritmas. Kalcio trūkumas gali tapti ir mažakraujystės, herpeso bei dažnų peršalimų priežastimi. Jei lygintume su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug - apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1-1,5 kg. Jo atsargas mes sukaupiame iki paauglystės, o vėliau tik papildome, kad atsinaujintų pasenusios kaulų ląstelės.
Kiek kalcio reikia organizmui, priklauso nuo žmogaus amžiaus. Štai naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą. Vaikams iki penkerių – 600 mg, šešerių ir dešimties metų vaikams – 800-1200 mg kalcio per parą. 11-24 metų paaugliams ir jaunuoliams patariama suvartoti 1200-1500 mg kalcio per parą. Suaugusiems – 1000 mg kalcio, o nėščiosioms ir senjorams – 1200 mg kalcio per parą.
Kuriuose maisto produktuose yra daugiausia kalcio? Žemiau pateiktoje lentelėje išvardyti maisto produktai, kuriuose kalcio yra daugiausia. Duomenys pateikti nuo didžiausią kalcio kiekį turinčių produktų iki mažiausiai kalciu aprūpinančių produktų. Lentelė baigiama motinos pienu, kuris yra vienintelis natūralus pieno kalcio šaltinis, skirtas žmonėms nuo kūdikystės. Nurodytų duomenų šaltinis yra USDA (Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas, Maistingųjų medžiagų duomenų bazė).
Norint, kad organizmas kalcį pasisavintų kuo geriau, reikėtų vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D. Maisto papildai šalia bevertės mitybos tikrai neužtikrins tokio puikaus rezultato, kaip subalansuota mityba.
Natūraliai vitaminas D randamas tik keliuose maisto produktuose. Vitamino D daug yra riebioje žuvyje (pvz., lašišoje, silkėje), gerokai mažiau vitamino D yra kepenyse, margarine (praturtintame vitaminu D), kiaušinio trynyje ir keliose valgomųjų grybų rūšyse. 100 g silkės vitamino D yra 7,8 – 25 µg, lašišos – 16 µg, vištos kiaušinio trynio – 5,6 µg, skumbrės – 4 µg, kiek mažiau – jautienos kepenyse, fermentiniame sūryje, svieste, riebiame piene.
