Žaliavalgė Gražina Gum siūlo prisiminti žaliuosius kokteilius, kuriuos nesudėtingai gali pasiruošti kiekvienas. „Mėgstantiems saldžiau siūlau rinktis obuolius, bananus ir šaldytas uogas. Pietums galite paruošti kokteilį iš salotų lapų, liucernos, špinatų ir saulėgrąžų“, – rekomenduoja žaliavalgė ir pabrėžia, kad kiekvienam organizmui reikia kuo daugiau vadinamųjų superproduktų. Kitaip tariant, tų, kurie mažame savo kiekyje turi labai didelę naudingų medžiagų koncentraciją, pavyzdžiui, chlorofilu turtingiausio augalo – chlorelos – milteliais.
Norintiems gyventi sveikai, žaliojo maisto šalininkė rekomenduoja rytą pradėti nuo šilto vandens su citrina, vėliau išgerti puslitrį šviežiai spaustų vaisių sulčių. „Tik pabudusiam organizmui reikia angliavandenių, todėl vaisių koncentratas jam būtų geriausia dovana“, – sako G. Gum.
Tuo tarpu daržovių kokteilius geriausia rinktis pietums arba tarp valgių. Daržovėse gausu naudingų medžiagų, jos sočios, todėl tokia gyvojo maisto dozė atstoja net ir kaloringiausius patiekalus. Mitybos racioną galima paįvairinti ir įvairiomis sriubomis. Pasak G. Gum, žaliavalgiai, ruošdami sriubą, ne verda, o sutrina daržoves, jas užpila šiltu vandeniu ir pagardina petražolėmis, salierų šaknimis, pomidorais.
Geriausia, jei vieną patiekalą sudaro 3-4 skirtingi ingredientai. „Sumaišius daugiau – organizmui bus sunku virškinti, nereikia jo perkrauti“, – sako ji. Kiekio, kurį galima suvartoti per dieną, G. Gum neįvardija. Pasak jos, tai labai individualu ir priklauso nuo to, kaip stipriai žmogus pasiryžęs išsivalyti organizmą.
„Tiems, kurie pradeda nuo nulio, siūlyčiau pradėti nuo vieno kokteilio per dieną. Juo pakeisti pusryčius, pietus ar vakarienę. Vėliau galima didinti kokteilių skaičių ir vien jais maitintis tris dienas. Ilgiau nereikia – gali būti sunku“, – juokiasi ji. Žaliavalgė patikina, kad pradžioje valgyti tik gyvą maistą gali pasirodyti sudėtinga, tačiau ilgesnį laiką vartojant sveikus produktus, kito maisto natūraliai nebesinori. Siekiantiems geriausio rezultato G. Gum siūlo vartoti pelyno ir gvazdikėlių arbatą, taip pat – vartoti angliukus – jie išvalo žarnyną, padeda šalinti iš jo kenksmingas medžiagas.
Svarbiausia taisyklė ruošiant kokteilius – vaisius derinti su vaisiais, o daržoves – su daržovėmis. „Be abejo, galima ir pasikliauti skoniu, tačiau toks derinimas palengvina virškinimą“, – patarimu dalijasi ji.
Žaliojo maisto propaguotoja pirmiausia rekomenduoja patiems namuose daiginti sėklas. Geriausia rinktis liucerną, ridikėlius, garstyčias, ožrages.
Tai padaryti visai nesunku. Tereikia į stiklainį įpilti kelis šaukštus sėklų, kelioms valandos užmerkti jas vandenyje. Po to nusunkti ir kelias savaites palaikyti šviesoje, kol sudygs. Maždaug po savaitės jau bus galima mėgautis žalumynais. Išmirkytas sėklas galima sėti ir į žemę, bet patogiausia – stiklainyje.
Pasak G. Gum, skirtingus daigus reikia ir vartoti skirtingai. „Iš kviečių daigų geriausia spausti sultis, saulėgrąžos puikiai tinka salotoms pagardinti“, – teigia G. Gum.
Ne paslaptis, kad želmenų vartojimas pasaulyje vertinamas skirtingai. Vieni tikina, kad tai – geriausias vitaminų šaltinis, kiti – kad per dažnas želmenų vartojimas sukelia vėžines ląsteles. „Pasaulyje egzistuoja ir klinikų, kuriose visos ligos, net vėžys, gydomos sultimis ir kavos klizmomis. Moksliškai įrodyta, kad tai veikia“, – teigia ji. Tačiau neslepia – pasiryžusiems vartoti želmenis, prieš tai reikia išsivalyti organizmą. „Jei juos gersite nekeisdami mitybos įpročių, žarnyne susimaišę su maistu jie gali būti ir kenksmingi“, – sako moteris.
RECEPTAS
Žaliasis garšvų ir kiaulpienių kokteilis
Jums reikės: banano, obuolio, vynuogių, garšvų ir (arba) kiaulpienių lapų.
Garšva - vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80 proc. viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Tinka: žaliesiems kokteiliams plakti, dėti į salotas, žaliai sriubai.Pienių lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, šiek tiek vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Juose esantys kartumynai aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą.
Gaminimas: Į plaktuvą dedame visas išvardintas sudedamąsias dalis. Patartina pirmiausia sudėti žalėsius, o ant viršaus dėti uogas ir vaisius. Iš pradžių įpilame nedaug vandens, kad plaktuvas galėtų suplakti viską kuo smulkiau, o po to pilame vandens pagal norimą gauti konsistenciją.
