Pasak LSMU Kardiologijos klinikos docentės, Lietuvos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos darbo grupės pirmininkės, gydytojos kardiologės Gintarės Šakalytės, Lietuvoje net 33 proc. mirčių yra nulemtos pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijų.
Opiausia hipertenzijos gydymo problema ji įvardija neadekvačią arterinės hipertenzijos kontrolę. „Svarbiausias veiksnys, lemiantis hipertenzijos prevencijos ir gydymo sėkmę, yra sąmoningas paciento elgsenos pakeitimas“, - sako kardiologė.
Reikėtų nepamiršti, kad namuose matuojamas suaugusio žmogaus spaudimas normaliai yra iki 135/85 mmHg, o gydytojo kabinete - iki 140/90 mmHg. Hipertenzijos profilaktikai būtinas kraujospūdžio matavimas namuose, arterinio kraujo spaudimo dydžių užsirašymas, telefoninis kontaktas tarp gydytojo ir paciento, artimųjų palaikymas, nenumatytų aplinkybių aptarimas, svorio korekcija (netekus 5,1 kg svorio, AKS sumažėja 4,4/3,6 mmHg), fizinio aktyvumo nuorodų laikymasis (reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai sumažina kraujospūdį 4-9 mm Hg), slaugytojų įtaka ir pagalba, sveikatinimo programos darbe ar mokymo įstaigoje.
Kad pagerėtų arterinės hipertenzijos gydymo efektyvumas Lietuvoje, docentė R. Šakalytė rekomenduoja imtis vaistų derinių, stengtis užsirašyti gydytojo rekomendacijas bei nurodymus ir kuo tiksliau tuo naudotis, taip pat, - atsižvelgti į lydinčias ligas.
„Pacientas turėtų žinoti, kad gydytojo paskirtus vaistus reikia vartoti kasdien, tuo pačiu paros metu ir suvokti, kad hipertenzijos gydymas truks visą gyvenimą“, - įsitikinusi LSMUL Kardiologijos klinikos kardiologė R. Šakalytė.
Per pastarąjį amžių pasaulyje daugiausiai žmonių mirė dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tik 1918-aisiais - gripo pandemijos metu - tai nebuvo pirmoji mirties priežastis. Arterinė hipertenzija yra viena svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Nors vis daugiau žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujospūdį ir moka jį kontroliuoti, mirštamumas nuo hipertenzijos komplikacijų vis dar yra labai aukštas.
