Ši liga Lietuvoje itin dažnai tampa mirties priežastimi. Ypač dažnai insultas ištinka vidutinio amžiaus vyrus.
Svarbios ir genetinės priežastys
Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų skyriaus vedėjas habilituotas mokslų daktaras docentas Henrikas Kazlauskas sakė, kad sveikų žmonių insultas neištinka. Tam dirva paprastai klojama ne vienerius metus.
„Insulto rizikos veiksnių yra daug. Tai ir aukštas kraujospūdis, pažengusi aterosklerozė, nesveika širdis, stresinė aplinka. Dalis jų, tokių kaip hipertenzija, širdies ligos, yra valdomi. Bet yra ir genetinių priežasčių, lemiančių insultą, tokių, kaip amžius, lytis, ekonominė padėtis. Į insultą veda daugybė dalykų“, - vardijo medikas.
H.Kazlauskas sakė, kad svarbu yra ir paveldimumas. Jeigu šeimoje pasitaikė insulto atvejų, šio ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo rizika padidėja.
Insulto riziką labai didina ir amžius - dažniau jis ištinka vyresnio amžiaus žmones. Tiesa, Lietuvoje neretai šia liga suserga ir vidutinio amžiaus asmenys, ypač vyrai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad vidutinio amžiaus vyrų, kuriuos ištinka insultas, daugėja. Tai lemia ne itin sveikas jų gyvenimo būdas: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkymas.
Būtina vykti į ligoninę
H.Kazlauskas sakė, kad labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius insulto požymius ir kuo skubiau kreiptis į medikus.
Ligos simptomai gali būti įvairūs: ūmiai nusilpusi viena kūno dalis ar galūnė, kalbos sutrikimas, staigus regėjimo pablogėjimas viena ar abiem akimis. Dar vienas galimas požymis - pusiausvyros sutrikimas, dėl kurio žmogus gali nebepaeiti, ar griuvinėti, ypač lydimas kalbos ar regėjimo sutrikimų, taip pat veido perkreipimas, vienos kūno pusės paralyžius.
„Esant tokiems sutrikimams labai svarbu kuo skubiau kreiptis į medikus - ne tiesiog į šeimos gydytoją, bet kviestis greitąją medicinos pagalbą, kurios personalas nuveš tiesiai į specialų ligoninės skyrių“, - kalbėjo medikas.
Tikisi, kad liga praeis
Daktaras pabrėžė, kad labai svarbu į insulto požymius sureaguoti nedelsiant.
„Jie gali trukti ir keliolika minučių, ir kelias valandas. Kartais insulto požymiai liaunasi, bet žmonės elgiasi klaidingai, net ir praėjus insulto požymiams tuoj pat nesikreipdami į medikus ir galvodami, kad liga „galbūt praeis“, - pastebėjo pašnekovas.
Suteikti kuo pagalbą skubiau svarbu, nes tik per pirmąsias tris valandas nuo simptomų atsiradimo galima taikyti trombozės gydymą. Vėliau gydymas gali būti neefektyvus, ar net pavojingas.
M.Thatcher kurį laiką kentėjo ir nuo Alzheimerio ligos. Pasidomėjus, ar yra galimas ryšys tarp šio susirgimo ir insulto, H.Kazlauskas sakė, kad tiesioginio ryšio nėra. Alzheimeris - lėtinė liga, kurios priežastys nežinomos. Tačiau manoma, kad aterosklerotiniai pakitimai, lemiantys ir insultą, gali būti viena iš įmanomų Alzheimerio ligos priežasčių.
