Požymiai kartais - grėsmingi
Mažakraujystė - tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų, pernešančių ląstelėms deguonį. Jeigu mažakraujystė tęsiasi ilgai, ji gali lemti daugybę lėtinių ligų.
Ši būklė pasireiškia didesniu ar mažesniu silpnumu, galvos svaigimu ir skausmu, kartais išblykšta oda, šąla ir tirpsta pėdos, plaštakos, o kūno temperatūra - nukrenta.
Šie požymiai gali ir nesukelti didelių nemalonumų, tačiau kartais būklė gali tapti pavojinga. Kadangi kraujyje trūksta deguonies, širdžiai tenka sunkiau dirbti, kad ji aprūpintų organus pakankamu deguonies kiekiu. Tokiu atveju gali sutrikti širdies ritmas, kvėpavimas tapti negilus, kamuoti krūtinės skausmas.
Patikimiausiai anemiją atskleidžia ne išoriniai požymiai, o kraujo tyrimas.
Kam kyla didžiausia rizika?
Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Geležies stokos nulemta mažakraujystė paplitusi labiausiai.
Didžiausią riziką sirgti patiria moterys - dėl menstruacijų metų prarandamo kraujo. Taip pat anemija neretai vystosi nėštumo metu.
Neretai mažakraujystė išsivysto ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, nes ligos kartais sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų - gamybą.
Dėl spartaus augimo, kai organizmui reikia daugiau medžiagų, pažeidžiami ir paaugliai, ypač paauglės, kurioms prasidėjo branda.
Mažakraujystė išsivysto maždaug vienam iš septynių vaikų iki dviejų metų amžiaus - daugiausia dėl to, kad mityboje trūksta geležies. Mažyliams anemija gali pažeisti smegenų vystymąsi.
Žmonės, kuriems išsivystė geležies stokos nulemta anemija, gali jausti poreikį valgyti tokius nevalgomus dalykus, kaip molis ar juodžemis.
Mėsa ar daržovės?
Norint įveikti mažakraujystę pirmiausia reikia tinkamai maitintis - valgyti raudonos mėsos, šviežių daržovių, vengti ilgalaikių stresų.
Kad organizme gamintųsi raudonieji kraujo kūneliai, reikalingas ir vitaminas B12, kurio yra mėsoje ar grūdų produktuose, ir folatai, kurių yra žaliose lapinėse daržovėse, vaisiuose, džiovintuose bananuose, ankštiniuose.
Daržovėse ir žalumynuose ar maisto papilduose esančios geležies organizmas nepasisavina taip gerai, kaip geležies, esančios raudonoje mėsoje.
Geležies pasisavinimą slopina ir tam tikri preparatai ar maisto produktai - kalcio papildai ir jo turintys produktai, tokie, kaip pienas, varškė, rūgštį neutralizuojantys preparatai, kava, arbata.
Bet vien mitybos pokyčių gali nepakakti. Yra įvairių geležies preparatų, kuriuos vartojant keletą mėnesių ar pusę metų, geležies kiekis tampa normalus.
Dėl jų reikia pasitarti su gydytoju, mat geležies perteklius organizme taip pat kenksmingas.
