Optimizmas, gebėjimas bendrauti ir mokėjimas ištverti sunkumus suteikia gyvenimui naujų spalvų netgi sulaukus brandos.
– Ar yra atlikta mokslinių tyrimų, kokie žmonės lengviausiai susitaiko su senatve? – paklausiau vilnietės psichologės psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.
– Lengviausiai su senėjimu ir mirties baime susitvarko stiprios asmenybės, kurios jaučia, kad gyvenimas praėjo ne veltui.
Geri ilgalaikiai santykiai su partneriu ir vaikais irgi padeda atsikratyti liūdnų minčių apie senatvę.
Apie senatvę nėra kada galvoti ir kūrybingiems žmonėms, mėgstantiems savo veiklą.
Organizmo pokyčius lengviau priima labai religingi, draugiški ir visuomeniški žmonės. Jie sensta lėčiau ir gyvena ilgiau.
– Kas padeda įveikti senatvės sunkumus?
– Pagal budizmą, ruošimasis senatvei ir mirčiai turėtų būti viena svarbiausių gyvenimo užduočių.
Dažniausiai minimi trys svarbūs etapai. Tai – vidurio amžiaus krizė (apie 40-uosius metus), klimakso periodas (apie 50-uosius metus) ir išėjimas į pensiją.
Kiekvieną šį etapą lydi klausimai, susiję su fiziniu patrauklumu, vienišumu, mažėjančiomis fizinėmis ir protinėmis jėgomis. Neretas svarsto, ar jis dar reikalingas savo artimiesiems, visuomenei, ar jo veikla prasminga, ar jis pakankamai savarankiškas finansiškai.
Kuo rimčiau žmogus mąsto apie tai, kas jo laukia po dešimties metų, ir kuo labiau tam ruošiasi, tuo mažiau netikėtumų jį užklumpa.
– Ką daryti, jeigu nutrūkę ryšiai su artimaisiais, anūkais, o geriausi mokyklos ar studijų laikų draugai ilsisi kapuose?
– Kuo vyresnis žmogus, tuo jam sunkiau užmegzti naujus tvirtus ryšius. Nors pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, prieraiši draugystė su medicinos personalu, įsimylėjimai senelių namuose.
Nuo artimųjų nutolstama dėl įvairių nuoskaudų. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nemoka klausytis kitų. O jei pagyvenęs žmogus sugeba pagirti ir palaikyti kitus, su juo noriai bendrauja net jaunuoliai.
Parengė Danutė JONUŠIENĖ
