· kraujavimas tarp mėnesinių;
· kraujavimas po lytinių santykių, dušo ar ginekologinio tyrimo;
· dubens skausmas nesusijęs su menstruacijomis;
· neįprastos išskyros su kraujo priemaiša ar be jo, kurios gali būti nemalonaus kvapo;
· padažnėjęs šlapinimasis ar nevalingas šlapimo ištekėjimas;
· skausmas šlapinantis.
Visi šie simptomai turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją.
Patikimiausia priemonė užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui – išvengti užsikrėtimo didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Profilaktinis skiepijimas nuo ŽPV, saugus seksas, barjerinė kontracepcija maksimaliai sumažina galimybę užsikrėsti ŽPV, tačiau šimtaprocentinės sėkmės negarantuoja. Todėl profilaktiniai tyrimai, padedantys nustatyti gimdos kaklelio pokyčius (ikivėžinius pakitimus) yra labai svarbūs siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Tai būtų gimdos kaklelio įprastinis citologinis ar skystųjų terpių PAP tyrimas bei didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas. Šie tyrimai leidžia anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus.
Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Pagal šią programą įprastinis citologinis PAP tepinėlio tyrimas atliekamas reguliariai kas tris metus 25–60 metų moterims. Moterims svarbu žinoti, kad daugumoje gydymo įstaigų yra prieinamas mokamas papildomas skystųjų terpių citologinis PAP tyrimas, kuris yra tikslesnis nustatant ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius.
Tiksliausiai gimdos kaklelio ikivėžiniai susirgimai arba rizika susirgti gimdos kaklelio ikivėžnėmis ligomis ir vėžiu nustatoma atlikus citologinį gimdos kaklelio PAP tyrimą ir ŽPV tyrimą kartu.
