Apie kiekvieną tokią mikrotraumą medikai privalo informuoti atsakingus asmenis ir įregistruoti incidentus, tačiau sveikatos apsaugos darbuotojai, kaip paaiškėjo, vengia tai daryti. Iš viso užregistruojama vos 10 proc. visų mikrotraumų.
Sužeidimai – ne reti
Pernai Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atliko vienuolikos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų apklausą.
Iš viso buvo apklausti 655 darbuotojai. Dauguma apklaustųjų (69 proc.) buvo slaugytojai ir laboratorijos laborantai, kuriems tenka dažniausiai dirbti su aštriais instrumentais. Taip pat apklausti gydytojai, slaugytojų padėjėjai, pagalbinis personalas.
Apklausa parodė, kad susižeidimai aštriais instrumentais ne tokie reti medikų darbe. Per metus buvo užfiksuotos 1 tūkst. 139 mikrotraumos: 539 atsitiktiniai įsidūrimai adata paėmus kraują ar suleidus vaistus ir 535 susižalojimai kitais aštriais instrumentais. Taigi, vienam darbuotojui per 12 mėnesių teko po 1,72 susižeidimo.
Apie traumas nutyli
Nors pranešti apie mikrotraumas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams privalu, jos registruojamos itin retai. Tyrimas parodė, kad iš viso buvo registruota buvo vos dešimtadalis tokių susižeidimų – 117 įvykių.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė spėjo, kad medikai vengia prisipažinti apie sužeidimus, bijodami netekti darbo. Pasitaikė keletas atvejų, kai dėl to medikai buvo atleisti.
Kai kurie medicinos įstaigų darbuotojai apie susižeidimus adatomis ar kitais aštriais instrumentais nutyli ir dėl to, kad matė, kaip kiti kolegos nepranešė apie savo traumas.
Užsikrėtė hepatitu
Registruoti mikrotraumas svarbu ne tik dėl statistikos, kurią iškreipus skiriama per mažai pinigų darbo saugai sveikatos priežiūros sektoriuje užtikrinti ir situacijai gerinti.
Jeigu medicinos įstaigos darbuotojas susižeidžia adata ar kitu instrumentu, būtina jį ir pacientą kuo skubiau ištirti dėl galimų infekcinių susirgimų. Didžiausią pavojų užsikrėsti pavojinga liga kelia tokios procedūros, kaip kraujo ėmimas, kateterių statymas ir injekcijos.
43 anoniminės apklausos respondentams buvo ištirtas kraujas siekiant išsiaiškinti, ar po patirtų mikrotraumų darbe jie neužsikrėtė kokia nors liga. Ištyrus kraują dviems medicinos įstaigų darbuotojams nustatytas hepatito B, dar dviems – hepatito C virusas.
Be to, apklausa atskleidė, kad net 19 respondentų prieš pradėdami darbą medicinos įstaigose sirgo virusinėmis ligomis: 17 hepatito B ir 2 hepatito C virusu.
Įsiduria ir patyrę medikai
JAV dažniausiai susižeidžia jauni, nepatyrę gydytojai rezidentai, o Lietuvoje mikrotraumos dažnos ir tarp ne vienerius metus dirbančių medikų. Dauguma apklausos dalyvių buvo ilgamečiai medicinos darbuotojai.
Galimos priežastys, kodėl medikai neretai patiria mikrotraumas – įvairios. Dalis jų itin dažnai dirba su aštriais instrumentais. 40 proc. apklausoje dalyvavusių medicinos įstaigos darbuotojų per dieną atlieka iki 20 manipuliacijų adata, 19 proc. – tarp 20-50, 5 proc. – po 50-100, 2 proc. – daugiau kaip šimtą, likę su aštriais instrumentais nedirba.
Sužeidimus gali lemti ir žmogiškasis faktorius – kartais medicinos darbuotojai užsimiršę ant panaudotos adatos mėgina atgal uždėti gobtuvėlį, ko daryti negalima, arba išmeta panaudotą švirkštą su adata į šiukšlių dėžę. Be to, kartais vaistus tenka leisti besiblaškančiam pacientui.
Susižeidžia ir sanitarai
Sužeidimų galima išvengti naudojant naujos kartos kateterius ir švirkštus, kurių adatos, suleidus vaistus, automatiškai sulenda į švirkšto vidų, arba užsidengia specialiu apsauginiu gobtuvėliu. Deja, tokie medicinos įrankiai – brangesni. Tačiau siekiama, kad bent jau dažniausiai su aštriais instrumentais dirbantys medikai būtų jais aprūpinti.
Operacinėse dirbantiems medikams rekomenduojama dėvėti dvejas pirštines: viršutines – kūno, apatines – kitokios spalvos. Pažeidus pirmą pirštinių sluoksnį iškart pasimato kitų pirštinių spalva ir jas galima nedelsiant pakeisti.
Ilgesnių operacijų metu medikai turėtų pirštines keisti dažniau.
Svarbus ir medicinos įstaigų darbuotojų švietimas, nuolatinis priminimas, kaip utilizuoti panaudotą adatą, kad nesusižeistų pagalbinis personalas.
Pasitaikė, kad mikrotraumas patyrė ne tik medikai, bet ir sanitarai, pavyzdžiui įsidūrę į šiukšlių dėžę išmesto panaudoto švirkšto adata.
Nepriklausomi tyrimai parodė, kad darbuotojų mokymas, saugesnės darbo procedūros, apsauginių priemonių naudojimas galėtų padėti išvengti daugiau kaip 80 procentų susižeidimų adatomis.
Susirūpinta ES lygmeniu
Sveikatos priežiūros darbuotojų apsauga nuo susižeidimų aštriais instrumentais gydymo įstaigose susirūpinta visoje Europos Sąjungoje. Gegužės 11 dieną Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsigalioja privaloma ES tarybos direktyva dėl aštriais objektais padaromų sužeidimų ligoninėje ir sveikatos priežiūros sektoriuje.
Direktyva įpareigoja kurti kuo saugesnę sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinką, užkertant kelią susižaidimams, patiriamiems dėl aštrių medicininių instrumentų.
Taip pat direktyva siekiama įgyvendinti saugias aštrių instrumentų naudojimo ir infekuotų atliekų šalinimo procedūras, uždrausti ant adatų dėti gaubtuvėlius, įpareigoti medicinos darbuotojus naudoti apsaugines priemones, pavyzdžiui, pirštines, taip pat naudoti medicininės saugos prietaisus su saugos užtikrinimo mechanizmais.
Direktyva reglamentuoja, be kita ko, prevencijos ir apsaugos priemones, pavyzdžiui, nurodo saugiai šalinti aštrius instrumentus, naudoti medicininės saugos prietaisus su saugos užtikrinimo mechanizmais, naudoti apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines, draudžia ant adatų dėti gaubtuvėlius.
