Sekmadienį Tarptautinę slaugytojų dieną mininčios, ne vienus metus savo jėgas, žinias ir dėmesį ligoniams skiriančios slaugytojos įsitikinusios, kad šis darbas prilygsta menui. Medicinos darbuotojui nėra nieko gražesnio, kaip pamatyti, kad pavyko padėti sergančiam žmogui pakilti iš ligos patalo.
Nors patyrusios slaugytojos mano, kad jų darbas nėra tinkamai mokamas ir dažnai nevertinamas, jauni žmonės taip pat renkasi šią profesiją.
Galimybė baigti aukštąsias slaugos studijas slaugytojas paverčia ne gydytojų padėjėjomis, o visateisėmis medicinos darbuotojomis.
Tobulėjančios slaugos priemonės palengvina darbą ir ligonių gyvenimą.
Prie ligonio – visą dieną
Daiva Petrauskaitė slauge dirba 15, Jovita Bašinskienė šiai profesijai atsidavė jau 20 metų. Abi moteris pasaulinės medicinos darbuotojų profesinės dienos proga prieš kelias savaites pagerbė miesto valdžia.
Tačiau slaugės tvirtino, kad didžiausią pasitenkinimą jaučia tada, kai pavyksta padėti ligoniui, ir šis pakyla iš ligos patalo.
„Kol žmonės nesuserga, neįsivaizduoja, koks sunkus yra mūsų darbas“, – neslėpė slaugytojos.
Slaugytojų diena prasideda ligonį nuprausiant, pakeičiant sauskelnes ir patalynę. Tada pacientą reikia pamasažuoti, pamaitinti, sugirdyti ar suleisti vaistus, perrišti žaizdas. Patale gulintį ligonį mažiausiai kas dvi valandas slaugytojos apverčia, kad nesusidarytų pragulos.
Taip sunkiai fiziškai dirbant praeina slaugytojų diena.
Įtikino gyventi sveikiau
D. Petrauskaitė ir J. Bašinskienė prisipažino, kad darbe reikia ne tik fizinės ištvermės.
„Kiekvienas žmogus yra kitoks. Vieni išsipasakoja, nori, kad juos nuolat guostum. Kiti būna uždari.
Treti iš pradžių yra nedrąsūs, gėdijasi slaugytojų, bet vėliau pripranta prie mūsų. Dirbdamos daugybę metų perprantame pacientų psichologiją, matome, kaip su kiekvienu žmogumi reikia bendrauti“, – pasakojo J. Bašinskienė.
Abi slaugės prisipažino, kad nuovargis dingsta, kai po kelių savaičių ar mėnesių jų pastangų ligoniai atsistoja ant kojų, patys gali savimi pasirūpinti.
„Slaugiau viena pagyvenusį vyrą. Jis sirgo cukriniu diabetu, buvo sutrikęs širdies ritmas, jam buvo sunku savimi pasirūpinti. Pacientą teko ne tik slaugyti, bet ir suteikti žinių apie sveiką gyvenimo būdą, įtikinti, kad savimi būtina rūpintis. Po kurio laiko žmogus atsikratė antsvorio, sveikata pagerėjo. Vyrui mano paslaugų nebereikia. Tačiau kasmet sulaukiu iš jo sveikinimų Kalėdų proga“, – apie malonų atvejį pasakojo D. Petrauskaitė.
Džiaugiasi naujovėmis
Slaugytojos prisiminė, kad dar prieš 15 metų slaugos priemonės buvo primityvios.
„Vietoj sauskelnių naudojome natūralaus pluošto audinius, gąsdinamai atrodė nevienkartiniai švirkštai. Nebuvo ir gausybės kitų, dabar mūsų darbą ir ligonių gyvenimą palengvinančių priemonių“, – pasakojo moterys.
Dabar slaugos priemonės sparčiai tobulėja. Slaugytojams keliami ir vis didesni profesiniai reikalavimai.
Norėdamos neprarasti kvalifikacijos slaugytojos nuolat lanko seminarus, dalyvauja slaugos priemonių gamintojų konferencijose ir laiko kvalifikacijos kėlimo egzaminus.
Siekia universiteto diplomo
Patyrusios slaugytojos savo profesijos mokėsi Kauno aukštesniojoje medicinos mokykloje.
Dabar slaugytojų diplomą galima įgyti studijuojant ir kolegijose ar universitetuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikinės slaugos magistrantė Birutė Bartkevičiūtė įsitikinusi, kad šiuolaikinės slaugės jau yra ne tik gydytojų padėjėjos. Jos turi teisę ir privalo priimti savarankiškus sprendimus.
„Šiuolaikinė slauga yra savarankiška disciplina. Slaugytojos pačios apklausia ligonius, įvertina jų būklę, skiria slaugos diagnozę. Slaugytojai yra visaverčiai visos medikų komandos nariais“, – pasakojo B.Bartkevičiūtė.
Švedų gerovė nesugundė
Studijuodama B. Bartkevičiūtė kelis kartus lankėsi Švedijoje, susidūrė su šios šalies slaugytojų kasdienybe.
„Ne visos mūsų ligoninės gali lygintis su Švedijos gydymo įstaigomis. Dar neturime tiek daug naujausių slaugos priemonių.
Taip pat Švedijos slaugytojų darbo krūvis mažesnis, griežčiau reglamentuotas“, – pasakojo moteris.
Nepaisant viliojamų pasiūlymų likti svetimoje šalyje, B. Bartkevičiūtė grįžo į Lietuvą.
„Gerų slaugytojų reikia ir čia. Kas gi dirbs, gilins žinias ir diegs naujoves, jei diplomuoti specialistai emigruos?“ – klausė patriotiškai nusiteikusi slaugytoja.
Plečia savarankiškumo ribas
Daiva Zagurskienė, LSMU Kauno klinikų direktorė slaugai
„Sparčiai tobulėjant medicinai, keičiasi ir slaugos specialistų funkcijos. Įgiję universitetinį išsilavinimą, slaugytojai sugeba ir yra linkę atlikti daugiau funkcijų nei anksčiau. Pavyzdžiui, slaugytojai galėtų savarankiškai dirbti pirminės sveikatos priežiūros grandyje, echoskopuoti.
Medikai pritaria idėjoms, kad slaugytojai taptų kur kas savarankiškesni. Tačiau pastebime, kad slaugytojų kompetencijos plėtra dar nėra pakankama.
Atsižvelgdamas į tai universitetas sudarinėja darbo grupes, rengia konferencijas, tiria, kaip plėsti slaugytojų kompetenciją. Remiantis specialistų nuomone, sudaromos mokymo programos.
Tuo pat metu universitetas siekia, kad aukštojo mokslo diplomus turinčių modernių slaugytojų darbas būtų reglamentuotas, įteisintas įstatymais.“
Ligą slepia be reikalo
Žydrūnė Musienė, „Seni“ prekių grupės produkto vadovė, slaugos specialistė
„Ne tik patale gulintys ligoniai, bet ir iš pirmo žvilgsnio sveiki žmonės dažnai susiduria su šlapimo nelaikymo problema.
Specialistai pastebi, kad pasaulyje žmonės, kenčiantys nuo šlapimo nelaikymo, į medikus kreipiasi po metų nepatogaus gyvenimo. Lietuvos gyventojai su šia bėda gyvena metų metus.
Tada, kai pacientai kreipiasi į medikus, šlapimo nelaikymo problemos neretai iš esmės išspręsti nebepavyksta dėl įsisenėjusios ligos ar garbaus ligonių amžiaus.
Įvairiausios šiuolaikinės higienos priemonės palengvina šlapimo nelaikymo problemų turinčių žmonių gyvenimą. Žmonės gali naudotis įklotais, paketais, sauskelnėmis, sauskelnėmis-kelnaitėmis.
Visos naudojamos medžiagos pašalina nemalonius kvapus.
Sauskelnės ir sauskelnės-kelnaitės yra įvairių dydžių, pritaikytos moterims ir vyrams.
Naudodamiesi jomis žmonės patiria mažiau nepatogumų, gali dirbti, keliauti.
Patale gulintiems ligoniams jos taip pat padeda jaustis patogiau, tenka rečiau keisti higienos priemones.“
