Pasaulio sveikatos organizacijos 2012 metų duomenimis vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį – būklę, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų. Šios dienos minėjimas – unikali galimybė atkreipti kiekvieno jūsų dėmesį į savo sveikatą, jos stiprinimą, siekiant išvengti kraujotakos sistemos ligų bei jų sukeltų komplikacijų.
Ką rodo statistiniai duomenys?
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2011 m. duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Tokia pati situacija stebima ir Vilniaus mieste – daugiau nei pusę (53,5 proc.) sostinės gyventojų mirčių sudarė mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų. Kraujotakos sistemos ligų struktūroje mirtys nuo išeminių širdies ligų (tarp jų – miokardo infarkto) Vilniaus mieste sudarė didžiausią dalį – 54,0 proc., antroje vietoje – mirtys nuo cerebrovaskulinių ligų (tarp jų – nuo insulto) sudarė 34,9 proc.
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didėja su amžiumi. 55 – 64 m. amžiaus grupėje mirtingumo rodiklis buvo 478,1/100000 sostinės gyventojų, 65 – 74 m. amžiaus grupėje – 1277,6/100 000 gyv., virš 75 metų amžiaus gyventojų grupėje jis kur kas didesnis – 5838,9/100000 gyv.
Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, asmenų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, skaičius kiekvienais metais didėja. Vilniaus mieste 2011 m. 1000 gyventojų teko 198,6 kraujotakos sistemos ligomis sergančių asmenų (Lietuvoje – 206,3/1000 gyv.), o 2001 m. jų buvo mažiau – 131,9/1000 gyv. (Lietuvoje – 130,7/1000 gyv.).
Sostinėje, 2011 m. duomenimis, lyginant su kitomis kraujotakos sistemos ligų grupėmis, daugiausia gyventojų sirgo hipertenzinėmis ligomis, 1 000 gyventojų teko 147,7 sergančiųjų (visos Lietuvos vidurkis – 159,5 sergančiųjų). Sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis Vilniaus m. gyventojų skaičius sudaro 71,4 proc. visų kraujotakos sistemos ligomis sergančių gyventojų.
Kodėl arterinė hipertenzija tokia pavojinga?
Kas ketvirto – penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, vadinamose arterijomis, kraujospūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų.
Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti: · širdies raumens (miokardo) infarktą; · galvos smegenų insultą; · inkstų nepakankamumą; · širdies nepakankamumą; · regos sutrikimus; · kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.
Kraujospūdis – kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė. Ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra: · paveldimumas; · amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus; · nutukimas; · rūkymas; · maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas); · alkoholis; · stresas, nerimas, baimė; · mažas fizinis aktyvumas.
Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį sergamumą arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus reguliariai matuoti kraujo spaudimą.
Pasitikrinti sveikatą nieko nekainuoja...
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. sausio-gruodžio mėn. duomenimis, apie asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą informuota tik 31,63 proc. asmenų iš 115445 Vilniaus miesto gyventojų, galinčių joje dalyvauti.
Vilniaus Visuomenės sveikatos biuras atkreipia gyventojų dėmesį, kad vykdant valstybės finansuojamas prevencines programas galima nustatyti ligas ankstyvosiose stadijose, išvengti galimų susirgimų ir jų komplikacijų, išvengti ankstyvų mirčių, taip pat sumažinti gydymuisi skirtas išlaidas! Todėl primena 40 – 55 metų vyrams ir 50 – 65 metų moterims būtinai vieną kartą per metus pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų!
Gyventojų patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu, periferinių arterijų tromboze ir kt.), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.
