Tadas – žinomas Lietuvoje jaunas žmogus. Daugeliui patinka jo muzika.
Kartą jis su bičiuliais koncertavo viename Kauno klubų. Alkoholiniais gėrimais vaišino klubas, šalia – smagiai nusiteikę bičiuliai, tad vakarėlis greitai įsisiūbavo.
Kaip visuomet netrūko ir žavių merginų. Tado dėmesys paskendo smaragdinėse šviesiaplaukės Justės akyse.
Apie trečią valandą nakties jaunuoliai nusprendė pasiieškoti ramesnės vietelės. Jiems aplankius dar porą barų, Justė pasiūlė užsukti pas ją.
„Savaime suprantama, tą naktį ilgai nemiegojome. Apsisaugojimo priemonių neturėjau, bet Justė sakė gerianti tabletes, tad nerimauti lyg ir nebuvo dėl ko. Apie ligas tuo metu nebuvo nė minties, tuo labiau apie ŽIV”, – prisimena Tadas.
Ryte naujieji draugai pasikeitė telefono numeriais, atsisveikino, bet niekada nesusiskambino. Kad užsikrėtęs ŽIV, Tadas sužinojo atsitiktinai, dalyvaudamas kraujo donorystės akcijoje.
„Dabar visuomet su savimi turiu pakelį prezervatyvų. Tik susirūpinti galėjau šiek tiek anksčiau”, – pripažino jaunas vyras.
Nors 2010-aisiais Lietuvoje gonorėja ir sifiliu sirgo mažiau žmonių nei prieš ketverius metus, sergamumo sifiliu rodiklis buvo pats aukščiausias iš visų Europos Sąjungos šalių.
Jis net dvigubai viršijo ES šalių vidurkį: 100 tūkstančių Europos Sąjungos gyventojų teko 4,4 sifilio atvejo, o tam pačiam skaičiui Lietuvos gyventojų – 8,5.
Nors sergamumas ŽIV infekcija mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse, akivaizdu, kad neilgai trukus jos bus pavytos.
2012 metais iš 160 žmonių, kuriems nustatytas ŽIV, net 57 užsikrėtė lytiškai santykiaudami.
Statistika paneigia ir nuomonę, kad ŽIV labiausiai plinta tarp vyrų, santykiaujančių su vyrais, – tik 11 jų klastingąjį virusą gavo homoseksualių santykių metu.
Daugiausia užsikrėtusiųjų – vos 25–29 metų grupėje. Taigi virusas plinta tarp jaunimo, kurį visuomenė laiko „normaliu”.
Ir tai dar ne visos liūdnos nesaugių lytinių santykių pasekmės: Lietuvoje kasmet pagimdo 400–600 nepilnamečių. Bent pusė jų gyvena kaime.
Be to, Statistikos departamento duomenimis, kasmet vaikų susilaukia 5–10 mergaičių, kurioms dar nėra 15 metų.
Gydytojai pabrėžia, kad prezervatyvai – ne tik plačiausiai naudojama kontraceptinė priemonė pasaulyje, bet ir vienintelė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų – sifilio, gonorėjos, chlamidijų, žmogaus papilomos viruso, ŽIV.
Be to, prezervatyvai – tinkamiausia kontraceptinė priemonė paaugliams ir jaunimui, nes tokio amžiaus žmonės dažnai keičia partnerius, lytiniai santykiai būna dažni ir nereguliarūs.
Prezervatyvai senovės Egipto laikais buvo išrasti, kad apsaugotų nuo ligų, tik vėliau žmonija susiprato, jog jie saugo ir nuo nepageidaujamo nėštumo. Bet net praėjus 2 tūkstančiams metų lietuvius reikia įtikinėti šių priemonių nauda.
Prezervatyvus naudoja tik 18,5 proc. lytiškai aktyvių žmonių, o įvairias kontraceptines priemones – vos 27 procentai.
O lytinį gyvenimą jaunimas pradeda labai anksti – maždaug pusė vaikinų ir ketvirtadalis merginų pirmąkart pasimyli būdami 14–16 metų. Tai yra dar būdami tokio amžiaus, kai apie lytinį gyvenimą jiems nieko negalima žinoti.
Vaikų psichiatras profesorius Dainius Pūras mano, kad Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje nėra normalaus lytinio švietimo. Negana to, tai draudžia įstatymas.
Kai prieš ketverius metus buvo kovojama dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, pirmojoje jo redakcijoje šalia vaikų sveikatą žalojančių veiksnių buvo įrašyta ir informacija apie homoseksualius santykius.
Kilo triukšmas. Įstatymas buvo pataisytas ir dabar jame įtvirtinta nuostata: vaikų sveikatą ir raidą žaloja informacija apie lytinius santykius. Taigi dabar vaikams, kuriais laikomi ir visi jaunuoliai iki 18 metų, kenkia bet kokia informacija apie bet kokius lytinius santykius.
„Rudenį Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas Ženevoje svarstys Lietuvą. Esu įsitikinęs – sulauksime išvados, kad šiurkščiai pažeidžiame Vaiko teisių konvenciją, nes šis įstatymo punktas užkerta kelią jauniems žmonėms gauti patikimą informaciją apie lytinius santykius, apsaugos nuo lytiškai plintančių ligų būdus ir pan.”, – įsitikinęs profesorius D.Pūras.
Jo nuomone, nutinka atvirkščiai: vaikai tampa pažeidžiami tuomet, kai negauna patikimos informacijos. Tada atsiranda absurdiškų mitų, pavyzdžiui, kad apsaugos priemones turi naudoti tik sergantys žmonės, o kitiems esą jų nereikia.
„Mes kaltinami, kad ragindami naudoti prezervatyvus skatiname jaunimą pradėti lytinį gyvenimą. Bet jaunimas juk vis tiek patiria lytinių santykių – su sargiais ar be jų”, – sakė profesorius.
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra” prezidentė Svetlana Kulšis pasakojo, kad per šios organizacijos rengiamas akcijas jauni žmonės visuomet prašo duoti kuo daugiau prezervatyvų, nes jų neįperka.
Su ja sutinka ir ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė.
„Lietuvoje prezervatyvai brangūs. Juk aktyviausią lytinį gyvenimą gyvena jauni žmonės. Medikamentinė kontracepcija mėnesiui gali kainuoti 30–40 litų, o už prezervatyvus tenka sumokėti gerokai daugiau”, – sakė E.Kuliešytė.
Tarptautinis AIDS sveikatos apsaugos fondas yra paskelbęs, kad pagaminti vieną prezervatyvą kainuoja 4 JAV centus, t.y. apie 10 lietuviškų centų. Bet trijų prezervatyvų pakelis Lietuvoje dar neseniai kainavo maždaug dešimt litų.
Pernai Lietuvoje prezervatyvų parduota beveik 9 proc. daugiau nei užpernai – tiek pat, kiek pardavimas buvo sumažėjęs 2011 metais.
„Akivaizdu, kad šį pokytį lėmė 15 proc. sumažėjusi vidutinė prezervatyvų kaina.
Lietuvos prezervatyvų rinkoje pernai pasirodė keli nauji žaidėjai ir pasiūlė gerokai pigesnių prekių”, – teigė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen” atstovas Baltijos šalyse Artūras Urbonavičius.
Šiuo metu vienas prezervatyvas Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 1,77 lito.
E.Kuliešytės teigimu, kitose Europos Sąjungos šalyse valstybė įgyvendina programas, siekiančias prezervatyvus padaryti prieinamus. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje kompensuojama dalis kainos jauniems socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Atėję į polikliniką jie nemokamai gauna sargių.
Olandijoje ir Austrijoje veikiančios tokios programos prezervatyvų irgi siūlo nemokamai.
„Pietų Afrikos Respublikoje jie taip pat dalijami nemokamai – savo akimis mačiau, kaip jie dalijami prie restoranų ir klubų, – tvirtino E.Kuliešytė. – Ir tuo rūpinasi valstybė, nes šios priemonės padeda kovoti su ligomis.”
Gydytojos teigimu, kai kuriose šalyse sargius dideliais kiekiais už mažesnę kainą perka visuomeninės organizacijos. Tokie sargiai, pažymėti organizacijos logotipu, parduodami pigiau.
Kad prezervatyvai taptų prieinami, Lietuvoje rūpinasi tik visuomeninės organizacijos. Jos sargius nemokamai dalija rizikos grupių žmonėms.
Pavyzdžiui, asociacija „Demetra” per pastaruosius dvejus metus išdalijo daugiau kaip 150 tūkstančių prezervatyvų.
O valstybė, užuot parūpinusi pigesnių sargių, kompensuoja ligoniams gydymą. Pavyzdžiui, antiretrovirusinis gydymas žmogui, užsikrėtusiam ŽIV, kainuoja apie 26 tūkstančius litų per metus.
Vien per tris šių metų mėnesius nustatyta 15 asmenų, kurie ŽIV infekcija užsikrėtė neatsargiai santykiaudami.
