Beždžionėlės yra populiarus japonų posakio „Nieko blogo nematau, nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nesakau“ simbolis. Būtent šiuo priežodžiu ir pavadinta Pasaulinio hepatito aljanso surengta akcija, į kurią įsitraukė ir Lietuva, skirta Pasaulinei hepatito dienai paminėti.
Keliaus po Lietuvą
Visame pasaulyje akcija „Nieko blogo nematau, nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nesakau“ prasidėjo per Pasaulinę hepatito C dieną, kuri kasmet minima gegužės 19 dieną. Jos finalas bus liepos 28 dieną – Pasaulinės hepatito dienos, apimančios visas ligos rūšis, metu.
Šiandien beždžionėlės atkeliavo į Seimą, kur jas laikinai globos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Po savaitės, gegužės 28 dieną, jos lankysis Vilniaus rotušėje, kur bus surengta apvaliojo stalo diskusija. Prie apvaliojo stalo susirinks politikai, valdžios atstovai, medikai, visuomenės sveikatinamo organizacijos, pacientai, Europos kepenų ligų pacientų asociacijos ELPA atstovai – iš viso apie 70 žmonių. Jie diskutuos tema „Virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo prieinamumas Lietuvoje: situacijos analizė ir iššūkiai“.
Vėliau beždžionėlės pradės savo kelionę per Lietuvą.
Planuojama, kad beždžionėlės apkeliaus apie 20 Lietuvos miestų, kurių kiekviename bus nufotografuotos. Beždžionėlės apsilankys Lietuvos miestų šventėse, medicinos įstaigose.
Birželį, pažymint nacionalinį kraujo donorų mėnesį, lankysis kraujo centruose. Birželio 7 dieną apsilankys kasmetinėje mokslinėje infektologų konferencijoje Palangoje „Infektologija 2013“.
Liepos 28 dieną su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu bus aptarti akcijos metu išsakyti pasiūlymai.
Sieks Guinesso rekordo
Tokios pat beždžionėlės keliaus ir po kitų pasaulio šalių miestus, kur bus fotografuojamos. Kiekviena akcijoje dalyvaujanti šalis yra gavusi po vieną savų beždžionėlių trejetą.
Šia akcija bus siekiama Guinesso rekordo. Žinoma, ne rekordas svarbiausia, o žinios, kurios akcijos metu tokio savotiško žaidimo forma bus skleidžiamos apie hepatitą.
Tikimasi, kad kuo daugiau žmonių sužinos apie ligą ir apie tai, kaip galima ja užsikrėsti, tuo labiau pavyks sumažinti hepatito plitimą.
Beždžionėlės turės apvažiuoti kiek įmanoma daugiau pasaulio miestų, kuriuose bus vykdomi susitikimai su bendruomene, specialistais. Kiekviename mieste padarytos beždžionėlių nuotraukos, bus siunčiamos Pasauliniam hepatito aljansui, kuris jas talpins į savo tinklalapį. Liepos 28 dieną planuojama fiksuoti, kiek pasaulio miestų beždžionėlės apkeliavo.
„Tai simbolinė ir tuo pačiu labai reikšminga akcija. Daugiau nei 2 mėnesius vykstančia akcija bus siekiama Guinesso rekordo, įtraukiant kuo daugiau virusinių hepatitų problema susirūpinusių žmonių: ne tik visuomenės atstovų, bet ir politikų, valdininkų, medikų. Labai svarbu visiems kartu atkreipti dėmesį į šią problemą. Juk ne veltui hepatitas C vadinamas „tyliuoju žudiku“. Kartu su beždžionėlėmis važiuos Kauno klinikų kraujo centro medikai, kurie kvies neatlygintinai dovanoti kraujo“, – kalbėjo Artūras Povilaitis, Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos valdybos pirmininkas.
Panaši akcija vyko ir pernai. Tiesa, tuomet fotografuoti panašiai kaip beždžionėlės akis, ausis ir burną užsidengę žmonės.
Seimo nariams – apklausa
D. Mikutienė, akcijos Seime ambasadorė, ne tik visą savaitę suteiks beždžionėlėms prieglobstį. Ji ketina ir šviesti tautos išrinktuosius apie hepatitą.
Pirmadienį Seimo nariams surengta anoniminė apklausa, siekiant išsiaiškinti, ką jie žino apie šią ligą. Politikai gaus anketas, kuriose bus tokie klausimai, kaip, ar gali virusinis hepatitas C sukelti vėžį, kiek žmonių Europoje serga hepatitu C, kaip galima užsikrėsti hepatito C virusu ir panašiai.
Iš viso Seimo nariams bus pateikta vienuolika klausimų apie hepatitą, o vėliau video formatu atskleisti teisingi atsakymai.
Trūksta duomenų
Švietimas apie hepatitą – svarbus darbas. Kasmet pasaulyje nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta pusė milijono žmonių. Koks mirštamumas yra Lietuvoje, tikslių duomenų nėra.
Nėra tiksliai žinoma kiek žmonių Lietuvoje serga lėtiniais B hepatitu ar hepatitu C, nes nesukurtas sergančiųjų registras.
Ligonių kasa turi informacijos tik apie gydimo procese esančius žmones, užsikrėtusius hepatitu C, kurie kreipiasi dėl kompensuojamųjų vaistų. Kiek Lietuvos gyventojų apskritai serga hepatitu, registro nėra.
A. Povilaitis teigė, kad turėti sergančių hepatitu B ir hepatitu C registrą Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijai yra vienas iš svarbesnių dalykų, apie ką bus kalbama ir Vilniaus rotušėje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje.
„Jeigu turėtume registrą, žmonėms būtų privaloma tirtis dėl hepatito ir būtų fiksuojama, kiek kiekvienais metais turime susirgimų, galėtume žinoti, kokia yra situacija Lietuvoje. Dabar išvis niekas tos situacijos nekontroliuoja: nei medikai, nei valdžios žmonės, nei patys pacientai. Niekas nežino, kokie yra realūs skaičiai“, - apgailestavo A. Povilaitis.
D. Mikutienės nuomone, sukurti sergančiųjų hepatitu B registrą turėtų būti prioritetinis Sveikatos apsaugos ministerijos darbas, kurį reikėtų pradėti vykdyti nedelsiant. Esą šiuo metu galiojanti 2005 metais patvirtinta „Lėtinio virusinio B hepatito ir virusinės B kepenų cirozės diagnostikos bei ambulatorinio gydymo“ metodika yra beviltiškai pasenusi ir ją būtina nedelsiant taisyti.
„Būtina atsižvelgti į naujausias Europos kepenų ligų studijų asociacijos ELPA paskelbtas rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kokiais pirmo pasirinkimo vaistais pasiekiami geriausi gydymo rezultatai“, – teigė D. Mikutienė.
Mitais apipinta liga
Hepatitas yra mitais apipinta liga. Žmonės apie virusinių hepatitų keliamą pavojų ir apsaugos priemones žino mažai. Linkstama manyti, kad ja užsikrečia daugiausiai asocialūs, priklausomybės ligomis sergantys asmenys.
Iš tiesų tai liga, kuria gali užsikrėsti kiekvienas. Hepatitu galima užsikrėsti grožio salone, jeigu nagai tvarkomi nepakankamai gerai dezinfekuotais instrumentais. Ja užsikrečia ir medikai, netyčia susižeidę adata, kuria leido vaistus infekuotam asmeniui.
Hepatitu galima užsikrėsti nuo mažiausio lašelio kraujo. Sukrešėjusiame kraujo lašelyje hepatito B virusas gali išsilaikyti apie dvi savaites. Hepatito C virusas išsilaiko 16 valandų.
Paskutiniai Europos Sąjungoje
Hepatitas yra virusinė infekcija, kurią sukelia keletas skirtingų virusų. Visuomenei labiausiai žinomi: hepatitas A, hepatitas B ir hepatitas C. Virusinis hepatitas – sunki kepenų liga. Ji gali lemti kepenų vėžį, cirozę ir galų gale mirtį.
Lietuvoje kasmet registruojama apie 600 naujų hepatito C atvejų. Manoma, kad šiuo virusu užsikrėtę 0,5–1 proc. Lietuvos gyventojų.
Spėjama, kad virusiniu hepatitu pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, yra užsikrėtęs kas dvyliktas žmogus.
Specialistams nerimą kelią tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, kad yra hepatito viruso nešiotojai. Dažniausiai hepatitas diagnozuojamas atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi dėl kitų negalavimų.
Nuo užsikrėtimo hepatitu C iki kepenų cirozės ar jos komplikacijų praeina net 20–30 metų.
Anot A. Povilaičio, Lietuvos situacija pagal 2012 metų Eurohepatito indeksą yra pati prasčiausia Europoje. Pagal įvairius parametrus – gydymo prieinamumą, vaistus, jų kompensavimo galimybes, edukacinius projektus ir panašiai – Lietuva yra paskutinėje Europos Sąjungos vietoje.
