Skirtingai pasiūlymą įstatymu uždrausti abortus vertina ne tik politikai, bet ir medikai. Tačiau akušeriai-ginekologai vieningi dėl vieno: kur kas svarbiau yra šeimos planavimo ir kontracepcijos priemonių įdiegimas. Tai yra, reikėtų kalbėti ne apie abortus, bet apie tai, kaip užtikrinti, kad nepageidaujamų nėštumų apskritai nebūtų.
Abortas – tik kilus grėsmei
Vos dviejų balsų persvara nulėmė tai, kad Seimas svarstytų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parengtą Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektą.
Šiuo nemažo atgarsio visuomenėje sulaukusiu projektu ketinama uždrausti abortus.
Įstatymo projekte numatyta, kad nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tada, jei jis kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai. Taip pat abortas galimas atsiradus pagrįstiems įtarimams, kad moteris tapo nėščia dėl nusikalstamų veikų, tai yra, jeigu gyvybė užsimezgė po išprievartavimo.
Tokiomis sąlygomis nutraukti nėštumą būtų leidžiama, jei nuo jo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Šiuo metu Lietuvoje nutraukti nėštumą leidžiama iki 12 nėštumo savaitės. Jeigu dėl nėštumo kyla grėsmių mamos ar būsimojo vaiko gyvybei ir sveikatai, tuomet, gydytojų komisijai leidus, nėštumas nutraukiamas ir vėliau – iki 22 savaičių.
Paskelbė „Gėdos lentą“
Visuomenė nesutaria, reikėtų įteisinti abortų draudimą, ar ne.
Vieni sveikina pastangas išsaugoti gyvybę ir viliasi, kad tai padidins gimstamumą. Kiti piktinasi politikų noru riboti moters laisvę apsispręsti, ar reikalingas jai vaikas, ir baiminasi, kad dėl tokio sprendimo padaugės kriminalinių abortų, pamestinukų.
Abortus draudžiančio įstatymo priešininkai panašius veiksmus laiko grįžimu į viduramžius.
Socialiniame tinkle „Facebook“ net paskelbta „Gėdos lenta“, kurioje išvardinti Seimo nariai, balsavę už abortų draudimo projektą. „SOS – šie žmonės nori legalizuoti viduramžius!“ - skelbiama minėtoje „Gėdos lentoje“.
Dauguma – prieš draudimą
Dauguma portalo lrytas.lt skaitytojų taip pat nusiteikę prieš abortų uždraudimą.
Portale paklausus lankytojų, ar jie pritaria abortų draudimui, 4071 skaitytojas, arba 62,85 proc. apklausos dalyvių, atsakė: „Ne, nes toks įstatymas pažeidžia tiek moters, tiek jos sutuoktinio teises. Reguliuoti dviejų suaugusių žmonių gyvenimą – ne Seimo narių reikalas.“
1484 žmonės, arba 22,91 proc. atsakiusiųjų į klausimą, buvo už „kietesnį“ įstatymą: uždrausti lytinius santykius ir tada nebereikės jaudintis dėl abortų.
620 portalo lankytojų, arba 9,57 proc. dalyvavusių apklausoje, pritaria abortų draudimui, nes gyvybė – Dievo kūrinys ir žmogus neturi teisės jos nutraukti.
302 žmonės, arba 4,67 proc., atsakė, kad nėra patyrę, ką reiškia nėštumas, todėl nelabai supranta, ar verta dėl to sukti galvą.
Iš viso apklausoje dalyvavo 6477 žmonės.
Poreikis nesumažės
Kasmet Lietuvoje nutraukti nėštumą nusprendžia apie 10 tūkstančių moterų.
Medicinos mokslų daktaras, gydytojas-ginekologas Vytautas Klimas abejojo, ar dėl legalių abortų draudimo ženkliai sumažėtų nėštumo nutraukimo atvejų ir padidėtų gimstamumas.
„Abortų uždrausti negalima. Abortai daromi ne dėl to, kad moteris nori, arba ne nutraukti nėštumą, bet dėl to, kad moteris ne laiku pastojo. Todėl reikėtų ne drausti abortus, bet siekti, kad kiekvienas nėštumas būtų planuotas ir įvyktų tada, kada moteris jo nori ir, kada jo reikia“, – pasakojo medikas.
Uždrausti galima tik legalius sveikatos įstaigos priežiūrose atliekamus nėštumo nutraukimus.
„Pasaulyje į abortų draudimą žiūrima, kaip į nesusipratimą. Dėl draudimo jų poreikis nesumažės, vadinasi, nesumažės ir pačių abortų. Vaiko nenorinti moteris bus priversta arba vykti į užsienį, kur galės nutraukti nėštumą, arba kreiptis į tuos, kurie daro abortus daro nelegaliai. Tai – ne mano asmeninė, bet Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės akušerių-ginekologų federacijos nuomonė“, – teigė V. Klimas.
Naudojasi neišprusimu?
Gydytojo nuomone, nėštumų nutraukimo atvejų sumažės pagerinus šeimos planavimo galimybes ir pasiekus didesnės abortų darymo kokybės. Link to eina visas pasaulis.
To, o ne abortų uždraudimo, turėtų siekti ir Lietuva.
Todėl medikas kritikavo politikus, užsimojusius įteisinti legalių abortų draudimą. Esą jie tik naudojasi žmonių, kurių palankumo tikisi rinkimuose, neišprusimu.
Diktatoriaus planas nepasiteisino
Abortus bandyta drausti ne vienoje šalyje. Tačiau, anot V. Klimo, nė vienoje šalyje draudimais nieko nepasiekta.
Iki 1965 metų visose Europos šalyse, išskyrus sovietinį bloką, abortai buvo uždrausti. Bet po to dauguma šalių perėjo prie abortų įstatymo liberalizavimo ir nėštumų planavimo politikos.
Netgi tose šalyse, kur labai kontroliuojami įvairūs žmonių gyvenimo apsektai, kur niekas negali išvykti į užsienį, uždraudus abortus padidinti gimstamumo nepavyko.
„1965 metais diktatorius Nikolajus Čaušesku sugalvojo Rumunijoje per 20 metų gyventojų skaičių padidinti nuo 23 iki 40 milijonų. Dėl to uždraudė visus abortus ir kontracepciją. Jis galvojo, kad taip moterys bus priverstos gimdyti ir dėl to atsiras labai daug rumunų. Po šio draudimo iš pradžių gimimų padaugėjo, bet po to labai išaugo moterų sergamumas ir mirštamumas, kurį lėmė nelegalūs abortai. Vėliau gimstamumas nukrito ir dabar rumunų yra maždaug tiek pat, kiek ir 1965 metais“, – kalbėjo daktaras.
Siūlo dosniai atsilyginti
Su nelegalių abortų padariniais gydytojas V. Klimas jau ilgokai nebuvo susidūręs. Tačiau neabejojo, kad nelegalių abortų yra.
Nelegalus abortas – nebūtinai kriminalinis. Paprastai jį atlieka profesionalas, laikantis visų saugumo nepažeidžiančių sąlygų. Tačiau šie abortai lieka neužregistruoti.
Neretai nelegalūs, niekur neregistruojami abortai daromi siekiant apsaugoti privatumą. Tarkime, jeigu mažo miestelio mokytoja ryžtasi nutraukti nėštumą, veikiausiai ji nenorės, kad tai būtų užregistruota ir kas nors apie tai paskleistų žinią.
Kriminalinių abortų, gydytojo, nuomone, taip pat yra. Jam pačiam yra tekę susidurti su jaunomis moterimis, klausiančiomis, kaip nutraukti 14 savaičių nėštumą.
Nutraukti nėštumą moteris verčia ir jų šeimos nariai. Vienas tėvas gydytojo prašė, kad šis dukrai nutrauktų devyniolikos savaičių nėštumą, apie kurį ji nežinojo anksčiau. Nepaisant to, kad už nutrauktą nėštumą pasiūlyta dosniai atsilyginti, gydytojas atsisakė daryti abortą, nes tai – nusikaltimas.
Uždraustų neatsakingumą
Gydytoja Vaiva Eringytė patikslino, kad niekas neketina uždrausti abortų apskritai, tad labai bijoti šio draudimo nereikėtų. Medikai ir toliau galės nutraukti moterų nėštumą dėl labai plačių medicininių indikacijų, taip pat po išprievartavimo.
Įstatymu numatoma uždrausti tik bereikalingus abortus, kai moteris tapo nėščia dėl neatsakingumo, neatsargumo.
Gydytoja abejojo, kad uždraudus abortus padaugės nužudytų, išmestų į šiukšlynus ar srutų duobes naujagimių.
„Tokie atvejai yra pavieniai ir taip elgiasi asocialūs, netinkamai auklėti ir iš blogų šeimų kilę asmenys. Tai nėra plačiai paplitęs reiškinys, tik paaiškėjus, kad taip atsitiko, žiniasklaida apie tai skambiau paskelbia. Nesvarbu, ar abortai bus uždrausti, ar ne, vis tiek tokie dalykai išliks“, - mano V. Eringytė.
Kriminalinių abortų, medikės nuomone, taip pat dėl šio draudimo nepadaugės. Tie, kas ir dabar ieško būdų, kaip nelegaliai nutraukti nėštumą, taip elgtis bus linkę ir ateityje. Tačiau kiti žmonės labiau saugosis neplanuoto nėštumo ir naudos kontracepcijos priemones, labiau planuos šeimą natūraliais būdais, pagaliau, gims daugiau „netyčiukų“. Medikė pastebėjo, kad „netyčiukai“ yra patys laimingiausi žmonės pasaulyje.
Žingsnis į priekį
Abortus draudžiančio įstatymo priešininkai teigia, kad tokia politika yra žingsnis atgal.
„Išties tai žingsnis pirmyn. Mažiau liberalus požiūris į abortus visuomenę skatintų galvoti, ką daryti, kad sumažėtų nepageidaujamų nėštumų. Dėl to susiformuotų labai pozityvus požiūris į daugiavaikę šeimą, kuris Lietuvoje labai svarbus dėl mūsų demografinės padėties padaugėtų valstybinių paramos programų moterims ir šeimoms“, - vardijo gydytoja.
Be to, platesni visuomenės sluoksniai teoriškai būtų apmokami natūralių kontracepcijos būdų ir taikytų juos praktikoje. Taip padidėtų ir vystytųsi kontraceptinių priemonių asortimentas: atsirastų moteriškų prezervatyvų, hormoninių kontraceptinių žiedų metams, hormoninių kontraceptinių implantų. Prezervatyvų ir hormoninių kontraceptinių tablečių įsigijimą finansuotų valstybė. Taip išplistų požiūris, kad nepageidaujamo nėštumo reikia saugotis.
Be pasekmių neapsieinama
Ne visada nėštumo nutraukimas praeina be pasekmių: gimdoje kartais lieka nėštuminių audinių likučių, dėl to prasideda kraujavimas.
Atliekant abortą galima reta komplikacija – gimdos perforacija, beveik visuomet pažeidžiamas gimdos kaklelio vientisumas.
Sekantys nėštumai gali baigtis persileidimais, priešlaikiniais gimdymais, kyla didesnė negimdinio nėštumo rizika. Po aborto persirgus uždegimais galima komplikacija – nevaisingumas.
„Yra dar ir psichologinės bei psichinės pasekmės: depresija, alkoholizmas, narkomanija ir asmenybės degradacija. Darydama abortą moteris to nesuvokia. Su pasekmėmis susiduria vėliau“, - įspėjo akušerė-ginekologė.
Geriau nekankinti vaikų
Dainininkė Birutė Dambrauskaitė viešai prisipažino nutraukusi devyniolika nėštumų.
Jų pradžia moteriai visada būdavo labai skausminga, organizmas sunkiai tai pakeldavo. Moteris sakė dėl nėštumo sukelto pykinimo negalėdavusi išeiti iš vonios.
Nepabijojusi apie pasidarytus abortus kalbėti viešai ir atvirai, savo patirtį išklojusi ir knygoje, B. Dambrauskaitė pabrėžė – niekada nenutraukė vėlyvo nėštumo. Abortus darydavo, kai nėštumas tebūdavo savaitės ar dviejų.
„Nuo to laiko praėjo jau trisdešimt metų, tačiau iki šiol visuomenei labai rūpi. Dažniau manęs klausia apie abortus, o ne apie dainavimą“, - apgailestavo dainininkė.
Pašnekovė pridūrė - abortus darėsi daugybė moterų, ne tik ji. Tačiau kitos tai iki šiol slepia.
B. Dambrauskaitės nuomone, abortų draudimas – beprasmis.
„Žinoma, kada moterys nutraukia trijų-keturių mėnesių nėštumą, tai yra baisu. Tuomet jau žudomas žmogus. Bet ar geriau yra ir tai, kad moteris pagimdo kūdikį ir jį išmeta į šiukšliadėžę? Geriau tegul nutraukia vienos-dviejų savaičių nėštumą, o ne kankina vaikus“, - kalbėjo moteris.
