Ši paroda „Iš meilės tėčiui“ - dar vienas būdas priminti, kad urologui nėra nieko sunkiau, kaip pranešti vėžiu sergančiam vyrui: „Kur buvote anksčiau?“ arba „Yra gydymas, bet jums neprieinamas“.
Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančios parodos autoriai - fotomenininkai Tomas Kauneckas, Saulius Paukštys, Greta Skaraitienė, Martynas Ambrazas, neseniai miręs klaipėdietis dailininkas Arūnas Mėčius, taip pat archyvinių nuotraukų paskolinęs Antanas Sutkus.
Apie vidinį ryšį kalba daugelis nuotraukų, iš kurių žvelgia legendinis aktorius Vytautas Tomkus su vienturte dukra Dovile, aktoriai Vytautas Rumšas ir jo sūnus Vytautas, žurnalistas Algimantas Čekuolis ir jo sūnus Justas, krepšininkas Arvydas Macijauskas ir jo sūnus Laurynas, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir jo sūnus Nojus.
Tačiau tėvo ir jo vaikų išsiskyrimą neretai nulemia uždelsta diagnozė, brangus gydymas, sunki liga.
Apie tai kalbėjo ministras Vytenis Andriukaitis, Vyriausybės atstovas Antanas Vinkus, medikai, pacientų bendrijos atstovas Gediminas Žižys.
Ilgos diskusijos su Ligonių kasa
Prostatos vėžio gydymas Lietuvoje priartėjo prie pasaulinių standartų, tačiau tai ne visiems prieinama.
2012-siais Lietuvoje pradėtas taikyti prostatos vėžio gydymas šalčiu (krioabliacija) nėra kompensuojamas. Juo galėjo naudotis tik 6 pacientai, kuriems tokia gydymo paslauga suteikta išimties tvarka.
Apie 15 proc. pacientų, kuriems dėl vėžio pašalinta prostata, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Šalyje susikaupė nemažai tokių vyresnio amžiaus pacientų.
„Prostatos vėžys išgydomas, todėl tokie vyrai ilgai gyvena. O kaip jie jaučiasi?
Turiu kelis pacientus, aukštųjų mokyklų dėstytojus. Jiems buvo nustatytas prostatos vėžys ir sėkmingai atlikta operacija.
Dėl šlapimo nelaikymo jie negalėjo dėstyti, todėl turėjo pasitraukti iš universiteto“, - apgailestavo Lietuvos urologų draugijos prezidentas profesorius Mindaugas Jievaltas.
Yra galimybė tokiems vyrams padėti chirurgiškai, tačiau Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja pošlaplinio raiščio, kainuojančio maždaug 5-5,5 tūkst. litų.
„Lietuviai labai kantrūs. Manau, būtina vieną kartą išdrįsti prisipažinti - negalime kankinti žmonių, nelaikančių šlapimo, mes turime jiems padėti, nuo to kenčia mūsų tėvai, seneliai“, - ragino profesorius M. Jievaltas.
Ultragarsas - dar vienas ginklas
Šiemet į Lietuvą atėjo dar vienas pažangus metodas, nors brangus, bet labai reikalingas.
Prieš savaitę tarptautinėje onkologų konferencijoje trims pacientams buvo taikytas naujas ultragarso tyrimo metodas, vadinamasis histoskenavimas.
Jo privalumas - erdvinis vaizdas, kuriame matomi prostatos vėžio židiniai. Ateityje toks tyrimas taps kasdienybe, nes leidžia tiksliau nustatyti prostatos vėžio diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Vienam pirmųjų histoskenavimą teko išbandyti pacientui, kuris jau anksčiau buvo gydytas nuo prostatos vėžio. Aptikus keturis papildomus židinius prostatoje onkologams neliko abejonių, kad vėžys toliau plečiasi.
O vienam pacientui lyg akmuo nukrito nuo širdies. Dėl padidėjusio prostatos specifinio antigeno (PSA) jam dešimt metų buvo įtariamas vėžys, atliktos keturios biopsijos, bet nebuvo aišku, kodėl taip yra.
Darbingo amžiaus vyrą gydytojai galėjo tik paguosti: „Ateikite kitą kartą, bus matyti“.
Kai pacientas sulaukė kvietimo atvykti į konferencijos praktinį seminarą, įsižiebė viltis, kad pagaliau bus atsakyta į klausimą, ar jis serga vėžiu, ar - ne.
„Prostatos vėžys turi būti matomas, nes tik tada įmanoma jį sunaikinti. O kartais šios ligos diagnostika tampa kietu riešutėliu. Todėl dažnai yra patariamas aktyvus stebėjimas“, - priminė gydytojas A. Ulys.
Tuo tarpu šiuolaikinis ultragarso tyrimas, kai pagal tam tikrus algoritmus diferencijuojami laidūs audiniai, gali išvaduoti ne vieną vyrą nuo sunkių abejonių dėl vėžio.
„Nustačius vėžio židinius, jo agresyvumas ir plitimą, galima taikyti gydymą šalčiu (krioabliaciją), kuris šiandien yra ne svajonė, o realybė“, - teigė gydytojas A. Ulys.
Tausoja paciento organizmą
Į tarptautinę onkologų konferenciją iš Maskvos atvykusi Anna Fedorova teigė, kad Europos urologų asociacija neseniai įtraukė histoskenavimą į sąrašą metodų prostatos vėžiui aptikti.
Vokietijoje, Belgijoje šis metodas tapo kasdieniu, nors nėra pigus.
Nuo 2009-ųjų histoskenavimas prieinamas taip pat Rusijoje, kur net 9 medicinos centrai turi įsigiję specialią įrangą.
Dirbanti Maskvos centrinėje klinikinėje ligoninėje, kuri priklauso Rusijos prezidento reikalų valdybai, gydytoja A. Fedorova pripažino, kad toks metodas padeda atsakyti į daugelį klausimų.
Procedūra neturi šalutinio poveikio, yra saugi, ją galima kartoti. Skirtingai nei rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai čia nėra pavojaus būti apšvitintam.
Norint nustatyti, ar prostatos vėžys neatsinaujino, galima pacientus tirti po to, kai yra skiriama radioterapija ar gydymas hormonais.
Ši technologija padeda kur kas tiksliau nustatyti prostatos vėžio lokalizaciją, ypač tais atvejais, kai yra sudėtinga taikyti biopsiją dėl prostatos anatominių ypatumų.
Mokslininkė iš Maskvos tikino, kad ultragarso diagnostikos poreikis vis didėja. Pavyzdžiui, Europos radiologų asociacija histoskenavimą įtraukė į sąrašą būtiniausių tyrimų.
Sumažės biopsijų kiekis
Profesorius M. Jievaltas priminė, kad naujas metodas ne tik didina diagnostikos tikslumą, bet ir apsaugo vyrus nuo nemalonių invazinių biopsijų.
Iki šiol biopsija daroma aklai - 8 šūviai į dvi prostatos skiltis. Jei prostata yra didesnė, prireikia daugiau šūvių - net iki 10-12. Yra centrų, kur daromi 32 šūviai į prostatą. Tai nėra malonu pacientui.
Tokios varginančios procedūros nereikia, įsigijus histoskenavimo aparatą. Pavyzdžiui, įtartus vieną vėžio židinį prostatoje, galbūt pakaktų biopsijai dviejų šūvių.
Šis metodas yra ekonomiškai naudingas, nes mažėja gydymo išlaidos.
Tačiau šiuolaikinė ultragarso įranga yra brangi ir būtinas specialistų paruošimas, profesorius M. Jievaltas mano, kad pirmiausia šis metodas galėtų būti taikomas Vilniuje ir Kaune.
Čia atvyksta rezidentai, stažuojasi jaunieji gydytojai, o mokslinės pažangos centrai yra susitelkę universitetinėse klinikose.
