Viena iš priežasčių – bendros informacinės sistemos, kuri leistų sekti gydymą, nebuvimas ir tai, kad mūsų šalyje gydymu rūpinasi dvi nesusisiekiančios sistemos: sveikatos apsaugos ir Kalėjimų departamento.
Pasaulis švenčia pergales
Nuo 1988 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatyta ŽIV infekcija, AIDS diagnozuota 344 žmonėms. Kone pusė šių žmonių – 142 – mirė.
Statistika liudija ir dar vieną liūdną tendenciją: jeigu anksčiau kas penkmetį mirštančiųjų daugėdavo po 10–13, tai vien pernai nuo AIDS mirė 28 žmonės ir tai buvo net dešimčia daugiau nei 2011 metais.
Tuo tarpu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad mūsų žemyno šalyse gydoma vis daugiau užsikrėtusiųjų, todėl AIDS suserga ir nuo šios ligos miršta vis mažiau žmonių.
Iš viso 2011 m. ES šalyse nuo AIDS mirė 1322 žmonės – beveik 1000 mažiau nei prieš penkerius metus.
Berlyno pacientui išgydė ŽIV
Vis daugiau pasaulio specialistų mano, kad galimybė išgydyti AIDS susirgusį žmogų – nebe mokslinė fantastika, o visiškai realus uždavinys.
Optimizmo bangą sukėlė amerikiečio Timothy Browno, kuris gyvena Vokietijoje ir dažnai vadinamas Berlyno pacientu, sėkmės istorija.
Tiesa, ŽIV užsikrėtusiam T. Brownui buvo pritaikytas gana drastiškas gydymas: 2007 m. jam buvo nustatytas kraujo vėžys, todėl buvo persodinti donoro kaulų čiulpai. Taip Berlyno pacientas išgijo ne tik nuo vėžio, bet netikėtai ir nuo ŽIV.
Pernai žurnale „Nature“ viena iš ŽI viruso atradėjų, Nobelio premijos laureatė profesorė Françoise Barre-Sinoussi bei jos kolega profesorius Stevenas Deeksas iš Kalifornijos universiteto (JAV) tvirtino, kad nors Berlyno paciento ligos istorija sugriovė mokslines dogmas, skelbusias, kad AIDS yra nepagydoma, šis metodas netaps masišku. Kaulų čiulpų transplantacija yra brangi, sudėtinga ir rizikinga.
Bet T. Browno atvejis turėtų būti laikomas kelio pradžia, kuriant veiksmingą priemonę nuo AIDS.
Netgi be tokių drastiškų priemonių žmogui su ŽIV galima ilgai ir sėkmingai gyventi.
Vašingtone (JAV) vykusioje 19-oje tarptautinėje AIDS konferencijoje JAV Nacionalinio sveikatos instituto Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų skyriaus direktorius daktaras Anthonys Faucis tvirtino, kad „jaunas, ŽIV užsikrėtęs žmogus, besigydantis antiretrovirusiniais vaistais ir besilaikantis gydymo režimo, dabar su liga gali gyventi tik keletą metų trumpiau nei neturėdamas ŽIV!“
Gydymo kaina – apie 25,5 tūkst. litų
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vieno ŽIV užsikrėtusio žmogaus gydymas per metus vidutiniškai kainuoja apie 25,5 tūkst. litų.
Mažiausiai trejus vaistus jis turi vartoti visą likusį gyvenimą. Praėjusių metų pabaigoje iš viso antiretrovirusinę terapiją gavo 291 šalies ligonis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras teigia, kad „Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos“. Tačiau asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška tvirtina, kad Lietuvos ligoniams toks gydymas, koks garantuojamas kitose Europos šalyse, neprieinamas.
„Gydymą skiria ne gydytojai, o Valstybinė ligonių kasa. Jie gydytojams sako, kad yra nupirkta tam tikrų vaistų, todėl skirkite juos. Ir gydytojai yra priversti rinktis iš to, kas yra. Tačiau tai, kas yra, ne visiems tinka“, – sakė J. Andriuška.
Gali padidėti išgyvenamumas
Pagal PSO rekomendacijas mūsų ligoniams gydymas pradėtas skirti tik šiemet ir tik po daugkartinių gydytojų ir visuomeninių organizacijų, tokių kaip ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“, kreipimųsi į sveikatos apsaugos ministrus.
Dabar gydyti pradedami ligoniai, kurių organizme tam tikrų imuninių ląstelių, kurias naikina žmogaus imunodeficito virusas, vadinamų CD4 ląstelėmis, skaičius yra mažesnis kaip 350 viename kubiniame milimetre kraujo.
Išsamūs tarptautiniai tyrimai įrodė, kad laiku pradėjus gydyti žmones antiretrovirusiniais vaistais, smarkiai padidėja jų išgyvenamumas.
Dar 2010 m. PSO šalių vyriausybėms pateikė rekomendacijas, kaip ir kada skirti antiretrovirusinius vaistus ŽIV užsikrėtusiems žmonėms. Mūsų šalis sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio palaiminimu uždelsė dvejus metus. Nežinia, kiek gyvenimo metų iš ligonių atėmė šis sprendimas.
Laiku nenupirko vaistų
Bet ligonių problemos nesibaigė. Vilnietė Gražina ŽIV užsikrėtė 1999 metais. Prieš šešerius metus jos sveikata labai pablogėjo. Kadangi CD4 ląstelių kraujyje buvo likę vos 200 kubiniai mm, jai skirtas gydymas dvejais vaistais.
Šiandien Gražina tvirtina, kad jaučiasi puikiai, o ląstelių kiekis padidėjo iki 970 kubinių mm. Anot medikų, tai puikus rezultatas: kai ląstelių kiekis išauga iki 500 kubinių mm, susidaro beveik pakankamas imunitetas.
Deja, Gražinos sveikatai iškilo pavojus, nes vieno iš jos vartojamų vaistų ligonių kasa laiku nenupirko. Moteris jo turi dar savaitei. Po to vaistą teks keisti. Kaip tada jausis moteris, nežinia.
Apie pinigus „pamiršo“
Per šešerius Gražinos gydymosi metus tai buvo ne pirmas išbandymas.
Pavyzdžiui, pernai dėl lėšų stokos nebuvo daromi CD4 ląstelių tyrimai ir netiriamas ŽI virusų kiekis. O tai – pagrindiniai tyrimai, pagal kuriuos parenkami vaistai.
Pasak, sostinės Centro poliklinikos gydytojos Vilmos Uždavinienės, tyrimai nebuvo atliekami, nes buvo pertvarkomas Lietuvos AIDS centras ir apie lėšas visi „pamiršo“.
Dabar minėti tyrimai finansuojami pagal ŽIV ligos stebėsenos laboratorinių tyrimų finansavimo programą, mat jie labai brangūs – vienas CD4 ląstelių tyrimas kainuoja apie 120 Lt, ir jis atliekamas vidutiniškai kas 3 arba 6 mėnesius.
Tyrimams – per 3 milijonus litų
Kiti tyrimai dar brangesni – plazmos ŽIV RNR nustatymas 304 Lt, o jei gydymas nesėkmingas, tuomet turi būti atliekamas viruso jautrumo vaistams testas, kuris kainuoja 1768 litus.
Iš viso 2011–2013 m. pagal šią programa tyrimams buvo skirta 3,27 mln. litų. Tačiau metai baigiasi, o su jais baigiasi ir lėšos. Kaip bus kitais metais, nežinia. Jų su nerimu laukia ir ligoniai, ir gydytojai.
„Pas mus daroma ne taip, kaip geriau žmonėms, o kaip nori keletas valdininkų. Taip, gydymas brangus, bet valdininkai nesupranta, kad šis gydymas – pati geriausia ligos profilaktikos priemonė, nes šie žmonės nebegali užkrėsti kitų! Ir dėl to ateityje išvengsime išlaidų kitų žmonių gydymui“, – sako J. Andriuška.
Gydytojai nuosaikesni: „Pas mus nesutvarkyta sistema. Norėtųsi, kad ji veiktų stabiliai ir be pertrūkių“, – teigia V. Uždavinienė.
Patys nesirūpino sveikata
Infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus universiteto docentė daktarė Raimonda Matulionytė mano, kad blogą statistiką lemia tai, jog anksčiau užsikrėtusiems žmonėms liga išsivystė iki AIDS.
Taip atsitiko dėl to, kad ir patys ligoniai nesirūpino savo sveikata, tai yra, arba per vėlai sužinojo, kad serga, arba nesigydė. Tiesa, anksčiau gydymas buvo sunkiau prieinamas.
„Dabar Lietuvoje neturime tik brangiausių vaistų, kurie suteikia gydymosi komfortą“, – tikina specialistė.
Kaip sužinoti, kad esi užsikrėtęs?
Lietuvoje sužinoti, kad esi užsikrėtęs ŽIV galima tik keliais atvejais.
Dėl ŽIV tiriamos visos nėščios moterys. Taip pat tiriami ir žmonės, susirgę infekcine liga ir patekę į Infekcinių ligų ligoninę. Trečias atvejis, jeigu susirgusiam žmogui gydytojai neranda ligos, tikėtina, kad galiausiai bus atliktas ir ŽIV testas.
Galima pasitikrinti ir tada, kai akcijas rengia visuomeninė organizacija „Demetra“.
Visais kitais atvejais, už tyrimus reikia ne tik mokėti, bet ir gauti siuntimus. Dėl šios infekcijos rutiniškai netiriami net medikai.
Pernai, kai „Demetra“ surengė „Saugaus gyvenimo karavaną“. Pasitikrinti dėl ŽIV atėjo ir gydymo įstaigų slaugytojos.
„Kai kurios sakė, kad dirba keliolika metų, tačiau nė karto nebuvo tirtos dėl ŽIV“, – prisiminė „Demetros“ prezidentė Svetlana Kulšis.
Taigi norintis išsitirti žmogus turi būti ne tik labai sąmoningas ir motyvuotas, bet ir turėti lėšų.
Iki šiol infekcija labiausiai plito tarp leidžiamųjų narkotikų vartotojų, o jie retai ateidavo tikrintis.
Dabar situacija keičiasi – virusas persimetė į kvaišalų nevartojančio, tačiau seksualaus jaunimo gretas! Jie savo noru irgi neina tirtis.
Gydomi tik 25 įkalintieji
Lietuva bemaž vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje žmogui patekus į laisvės ribojimo įstaigą, jo gydymo kompensavimu nustoja rūpintis ligonių kasa. Toks žmogus patenka į Vidaus reikalų sistemos reguliavimo sferą. Praktika rodo, kad tada jo gydymas dažnai nutraukiamas.
Šiuo metu įkalinimo vietose gyvena 406 žmonės su ŽIV. Tik 25 iš jų gydomi.
Pasak Kalėjimų departamento atstovės spaudai Audrės Mišeikienės gydymą reikėtų skirti dar 145 asmenims, tačiau stinga lėšų.
Taigi jeigu ŽIV užsikrėtę žmonės įkalinimo įstaigose nutraukia gydymą, tikėtina, kad jiems išėjus į laisvę prireiks stipresnių vaistų, nes nedrausmingai gydantis vystosi vaistams atsparūs virusai.
Tokiai ligai gydyti medikamentai kainuoja gerokai brangiau – vienas maždaug tiek pat, kiek paprasti trys.
Kalinių gydymas – brangesnis
Ir tai dar ne visa ekonomika. Ligonių kasa už tuos pačius vaistus moka 5 proc. PVM, o Kalėjimų departamentas – 21 procentą! Todėl vidutiniškai vieno įkalintojo gydymas per metus kainuoja apie 30 tūkst. vietoj 25 tūkst. Lt, kurie, kaip minėta, sumokami už gydymą laisvėje.
Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą bandė perimti sulaikytųjų bei įkalintųjų gydymą, tačiau jos pastangos nuėjo perniek.
Derėtų pridurti, kad mūsų šalyje nėra ir tvarkos, kuri paskatintų į laisvę išėjusį ligonį kreiptis į gydymo įstaigą ir tęsti gydymą.
A. Mišeikienė teigė, kad šiems žmonėms paaiškinama, kokias jie turi teises ir kaip toliau gali tęsti gydymą. Bet ar jie kreipsis į gydymo įstaigą, lemia paties žmogaus sąmoningumas.
Net ir įkalinimo įstaigose yra keletas asmenų, kurie nutraukia pradėtą gydymą arba iš viso atsisako gydytis.
Trūksta bendros sistemos
Dar blogiau, kad mūsų šalyje nėra bendros ligonių informacinės sistemos.
Pavyzdžiui, Estijoje tokia yra, todėl gydytojas, atsivertęs ligonio asmens kortelę, gali ne tik sužinoti, kada ir kokie vaistai žmogui buvo skirti, kas juos skyrė, bet ir mato jo tyrimų duomenis.
Pas mus pacientas netikėtai gali dingti, po to vėl staiga atsirasti. O gydytojas apie tai, ar šis ligonis, pavyzdžiui, įkalinimo įstaigoje buvo gydytas, gali tik nutuokti pagal jo sveikatos būklę.
J. Andriuška pridūrė, jog ir tikėti, kad šalyje yra tik 291 žmogus, kuris atitinka gydymo kriterijus, negalima.
„Kai kurie susirgę žmonės skundžiasi, kad jiems, netgi tuomet, jei atitinka kriterijus, tenka ilgokai laukti gydymo“, – teigia asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas.
Juk turime neužmiršti pagrindinio tikslo – pasiekti, kad užsikrėtę žmonės nebeplatintų virusų!
***
Iki 2013 m. balandžio 1 d. Lietuvoje nustatyti 2097 ŽIV užsikrėtę asmenys.
Lietuvoje registruotos mirtys nuo AIDS:
1988–2000 m. – 17 2001–2005 m. – 29 2006–2010 m. – 39 2011–2013 m. – 57
Iš viso mirė 142 žmonės.
2012 m. pabaigoje iš viso antiretrovirusinę terapiją (ART) gavo 291 ligonis. 33-ims gydymas nutrauktas: 16 ligonių mirė, 3 išvyko iš šalies, 9 nesilankė gydymo režimo, 1 nebegalėjo vartoti vaistų dėl jų pašalinio poveikio, 1 buvo įkalintas, o 3 nutraukė gydymą savo noru.
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2013.
