Anot jo, didžiausia antsvorio priežastis – persivalgymas. Organizmas nespėja perdirbti to, ką gauna ir pradeda kauptis atsargas. Tam įtakos turi ir žmogaus psichologinė būsena. „Tik audringos, įtemptos ir negatyvios emocijos priverčia žmogų brautis į šaldytuvą, kai jis visi ir nenori valgyti. O jei jo dar sėdimas darbas ir apskritai neaktyvus gyvenimo būdas, tai antsvorio problemų netenka ilgai laukti“, – teigė mitybos specialistas.
Sunkios emocinės būsenos priežasčių yra nemažai. Tai ir banalus jaudinimasis prieš kurį nors įvykį ir žema savivertė, ir nemeilė sau, finansinės problemos, vienatvė ir taip toliau. Be to, daug kas valgymu mėgina nuslopinti ne tik negatyvias emocijas, bet ir geras. Nemažai žmonių negali įsivaizduoti mylimo serialo peržiūrėjimo ko nors nekramsnodami, – rašo psylive.ru.
O įprastas susitikimas su draugais neretai praeina prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Tokiose situacijose pirmiausia reiktų paklausti savęs ar tikrai jaučiatės alkanas.
Ne paslaptis, kad būdami prasto nuotaikos žmonės užsimano saldumynų. Jei organizmas negauna teigiamų emocijų, jis reikalauja pasaldinti gyvenimą tikrąja to žodžio prasme. Suvalgius kokį nors saldėsį padidėja džiaugsmo hormono lygis organizme. Liūdesys kiek atitolsta ir problemos nebeatrodo neišsprendžiamos. Bet tai tik trumpam“, – tvirtino R. Malkovas
Anot jo, kaip bebūtų keista, bet būtent problemos, susijusios su antsvoriu, dažnai ir tampa pagrindine psichologine priežastimi, kodėl žmogus negali suplonėti. „Kitaip tariant, nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda sukelia įtampą ir stresą. O būtent tokioje būsenoje daugelis ir pradeda daug valgyti. Kartais tai įvyksta net nesąmoningai. O po to žmogus prižada sau daugiau nepersivalgyti, bet po kurio laiko emocijos vėl ima viršų ir kojos pačios eina šaldytuvo link“, – sakė gydytojas-dietologas.
Specialisto tvirtinimu, bet sugriauti tą ratą nėra lengva. Todėl jis pataria pirmiausiai nustoti kaltinti save ir leisti sau bent retsykiais suklysti. Tai nereiškia, kad reikėtų plaukti pasroviui, tačiau reikėtų sau atleisti nedidelius valgymo protrūkius pakeliui į užsibrėžtą tikslą.
„Lengviausia įveikti emocinį persivalgymą, jei jis laikino pobūdžio. Pavyzdžiui, jei sėkmingai baigėsi egzaminų sesija išlaikyta - noras nuolat ką nors žiaumoti prapuolė pats savaime.
Ji atsiranda neįveikiamas noras įsidėti ką nors skanaus į burną, reikėtų tuojau pat parodyti ir fizinį aktyvumą: pradėti daryti atsispaudimus, prisėdimus arba atsigulus mosuoti plačiai kojomis. „Tie, kurie sugeba tokiais būdais atlaikyti trauką pavalgyti, nesustos ties pasiektu tikslu, o panorės siekti naujų“, – įsitikinęs R. Malkovas.
Anot jo, o tingius, nemėgstančius fizinio krūvio žmones tas metodas turėtų padėti kruopščiai kontroliuoti. O žmonėms, nepasižymintiems gera fizine forma, reikėtų pradėti nuo mažo krūvio. „Žinoma, sunku įgyvendinti tai visą dieną būnant darbe, todėl reikėtų duoti žodį sau, kad kai grįšite namo, būtinai pasportuosite ir atliksite pratimus. O kai labai norisi kažką suvalgyti, geriau išgerkite stiklinę vandens arba žalios arbatos puodelį. Nemažai žmonių, kurie iškreiptai supranta organizmo norą gerti ir pradeda valgyti, užuot paprasčiausiai išgėrę vandens. Jei ir tas metodas nepadeda, tai reikėtų įsivesti į mitybos racioną griežtą taisyklę: daržovės ir vaisiai vietoj miltinių patiekalų.
O jei maistas jums tapo vienas iš pagrindinių gyvenimo malonumų, tai pats laikas susimąstyti apie gyvenimą ir prisiminti, kad jame yra daug gražesnių bei įdomesnių dalykų, tik reikia žengti tvirtą žingsnį į priekį“, – teigė mitybos specialistas. Anot jo, nes valgymas neišsprendžia problemų, o tik trumpam prislopina arba atitolina jas. „Taip pat nevertėtų gniaužti savyje emocijų, tam mes ir žmonės, kad jas rodytumėme. Tačiau reikėtų išmokti kontroliuoti jas, kad mūsų gyvenimą tvarkytų ne emocijos, o mes patys“, – pridūrė jis.
Parengė Sniegė Pilypienė
