Brinkley – labai užsiėmęs šuo.
Draugiško anglų seterio šeimininkė Amber Bach-Gorman jį vedžiojasi į psichikos negalią turintiems jauniems žmonėms skirtus terapijos seansus.
„Brinkley buvimas šalia nuramina pacientus ir padeda jiems atsipalaiduoti, jeigu kyla sudėtingų ar konfliktiškų situacijų“, – aiškino jo šeimininkė Amber.
Bet kovą keturkojis sunkiai susirgo. Veterinaras nustatė Brinkley angiosarkomą – piktybinį blužnies auglį.
Piktybinis auglys buvo nedelsiant pašalintas, tačiau pasveikti nebuvo galimybės. Šunys, diagnozavus jiems šią ligą, kuri būdinga kai kurių veislių šunims, vidutiniškai gyvena vieną–tris mėnesius.
Brinkley šeimininkė nenorėjo susitaikyti su liūdna augintinio dalia. Naršydama internete terapeutė A. Bach-Gorman aptiko duomenų apie Minesotos (JAV) universitete atliekamus tyrimus, kurie galėtų padėti Brinkley.
Universitete dirbantys veterinarai ir piktybinių ligų tyrinėtojai bando naują vakciną nuo piktybinio blužnies auglio. Brinkley – vienas pirmųjų keturkojų, tapusių šio tyrimo dalyviu.
Balandžio pradžioje Brinkley buvo suleista ne viena vėžį gydančių priemonių injekcija.
„Šuo puikiai ištvėrė terapiją, nepastebėjome jokio šalutinio poveikio“, – džiaugėsi A. Bach-Gorman. Keturkojis vėl ėmė lydėti savo šeimininkę į darbą.
Dar nėra aišku, ar eksperimentinis medikamentas nuo auglio turės kokį nors poveikį. Bet Brinkley dalyvavimas tyrimuose, be jokios abejonės, davė daug naudos. Ne tik šunims, bet ir žmonėms.
Minesotos universitete kartu dirba gydytojai ir veterinarai – jie siekia, kad būtų įveikti tiek keturkojų, tiek žmonių piktybiniai augliai.
Lyginamoji onkologija – taip vadinasi itin sparčiai JAV tobulėjanti medicinos sritis.
Nacionaliniame vėžio institute – įtakingiausioje vėžio tyrimų ir gydymo organizacijoje – jau įsteigtas skyrius, kuris užsiima lyginamaisiais šuns ir žmogaus vėžinių ligų tyrimais.
„Mes tiriame vėžiu sergančius šunis, bet siekiame ir kito tikslo – padėti vėžiu sergantiems žmonėms“, – sakė šio instituto skyriaus vadovas Chandas Khanna.
Į tyrimą įsitraukė dvidešimt JAV ir Kanados universitetinių klinikų. Veterinarų ir onkologų bendradarbiavimo pradininkas Europoje – Vienos (Austrija) universitetas.
Nors daugelis tyrimų dar tebėra ankstyvos stadijos, jau dabar mokslininkai praneša apie daug žadančius rezultatus.
Pavyzdžiui, vienas skausmą slopinantis medikamentas buvo išbandytas su šunimis, kentėjusiais nuo į kaulus išplitusių metastazių.
Šio tyrimo sėkmė paskatino pradėti klinikines vėžiu sergančių žmonių studijas.
Eksperimentinė šunų, kuriems išsivystęs galvos smegenų auglys, terapija teikia vilties ir medikams, gydantiems žmones. Po sėkmingų tyrimų su keturkojais JAV žinybos nurodė paspartinti klinikinius tyrimus su žmonėmis.
Šios studijos dalyviais tapo dešimt žmonių, sergančių glioblastoma – viena sunkiausių galvos smegenų auglio formų.
Kad namuose laikomas paprastas šuo tapo tyrimų objektu, džiugina tiek onkologus, tiek gyvūnais besirūpinančias asociacijas.
„Šunys iki šiol dažniausiai buvo naudojami tiktai laboratoriniams tyrimams“, – sakė Rhonda Hovan, Amerikos auksaspalvių retriverių klubo atstovė.
Pasak jos, lygiagretūs šuns ir žmogaus tyrimai suteikia nepakartojamą galimybę sukaupti žinias apie vėžines ligas ir tai naudinga abiem pusėms.
Pasitelkę keturkojus pacientus onkologai gali rasti atsakymą į daugybę iki šiol neatsakytų klausimų, į kuriuos atsakymų nepateikdavo tradicinės graužikų studijos, kas kartą pasibaigdavusios nesėkmingai.
Beveik pusė visų vėžio terapijų, kurias taikant išgydytos auglius turinčios pelės, žmonėms rezultatų nedavė. Svarbiausia, kad graužikams auglius tenka įterpti dirbtiniu būdu.
„Šunys tokiomis pat onkologinėmis ligomis suserga patys, kaip ir žmonės“, – sakė Pensilvanijos universiteto (JAV) veterinarė Nicola Mason.
Kai kuriomis piktybinėmis ligomis, tokiomis kaip leukemija, limfinių liaukų, kaulų, odos vėžys, keturkojai serga dažniau nei žmonės.
Apie ketvirtadalį visų šunų per gyvenimą suserga vėžiu, auglys tampa net pusės visų auksaspalvių retriverių mirties priežastimi.
Svarbiausias lyginamųjų vėžio tyrimų rezultatas – prieš dešimt metų iššifruotas šuns genomas. Pagrindinė pudelio genomo struktūra buvo paviešinta 2003 metais, išsamios paveldimos bokserio savybės – po dešimties metų.
„Pagal šiuos duomenis dabar galima nustatyti, ar šuns ir žmogaus piktybinės ligos forma yra identiška“, – aiškino Jaime Modiano iš Minesotos universiteto.
Dažnai šuns ir žmogaus augliai savo genetika ir molekuliniu biologiniu elgsena yra stebėtinai panašūs, piktybinės ląstelės dažnai reaguoja į tuos pačius medikamentus.
Be to, tyrėjų darbą palengvina dar viena genetinė šunų ypatybė.
Šimtus metų šunų veislės išvedamos pagal tam tikrą požymį.
Vienos šunų veislės genetinis kintamumas yra santykinai mažas. Dėl to paprasčiau išskirti skirtumus, kurie būdingi ligai.
Šunų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei žmogaus, ir tai – šių tyrimų pranašumas. Auglys šuns organizme auga greičiau nei žmogaus.
„Atlikus vėžio tyrimus paaiškėjo, jog penkeri šuns metai atitinka maždaug vienus žmogaus metus“, – sakė veterinarė N. Mason.
Jei sėkmingas gydymas keturkojui leidžia gyventi vienus metus, žmogus gali tikėtis penkerių. Dėl tokios pačios priežasties daug greičiau galima nustatyti terapijos poveikį.
Be keturkojų tyrimų nebūtų ir pažangos, kuri buvo pasiekta pastaraisiais metais tiriant piktybinį kaulų naviką osteosarkomą.
Šia piktybine sarkoma dažniausiai suserga jauni žmonės, o šunys ja serga santykinai dažnai.
Maždaug penkioms dešimtims keturkojų, kentėjusių nuo šios vėžio formos, buvo sušvirkšta eksperimentinės vakcinos. Po dvejų metų paaiškėjo, jog pusei šunų pasireiškė teigiamas vakcinos poveikis.
Pastarųjų organizme tyrėjams pavyko aptikti tam tikrą biologinį žymenį. Jo trūko šunims, kurių organizmas nereagavo į vakciną.
Dabar atliekami tolesni tyrimai, kuriuose dalyvauja šunys, turintys šį biologinį žymenį. Jei bandymai bus sėkmingi, panaši biologiškai veiklioji medžiaga bus išmėginta su žmonėmis, sergančiais osteosarkoma.
„Norint sukaupti panašios patirties atliekant tyrimus su žmonėmis, vietoj penkerių metų prireiktų mažiausiai dvidešimties“, – sakė J. Modiano.
Bet šunų studijos jokiu būdu neturi pakeisti ligšiolinių tyrimų, kurie laboratorijoje atliekami su pelėmis.
„Šunys mums padeda tobulinti gydymą“, – sakė JAV Nacionalinio vėžio instituto skyriaus vadovas Ch.Khanna.
Farmacijos pramonės taikiklis – naujos biologiškai veikliosios medžiagos. Mažesnės biotechnologijų įmonės, kuriančios naujas kovos su vėžiu priemones, savo vaistus mielai siūlo veterinarams.
Neatsilieka ir farmacijos milžinės. Viena jų Pensilvanijos universitetui tiekia bandomąją medžiagą, kuri šiuo metu išmėginama su šunimis, sergančiais limfoma.
Bandymai su pelėmis parodė, kad cheminė medžiaga kai kuriems gyvūnams sustabdė ligos progresavimą.
Stebimi keturkojai gyvena su šeimininkais
Lyginamosios onkologijos tyrimuose dalyvauja naminiai augintiniai. Tyrimų metu jie gyvena su savo šeimininkais įprastoje aplinkoje.
Iki šiol į tyrimus buvo įtraukiami tiktai tie šunys, kurie būdavo specialiai šiam tikslui išvesti laboratorijoje.
Kasmet Vokietijoje bandymai atliekami maždaug 2,5 tūkstančio laboratorijose išvestų šunų, JAV – 65 tūkstančiams.
