Neseniai visuomenę sukrėtė žinia apie jaunos ką tik sūnų pagimdžiusios moters mirtį nuo žaibiško sepsio. Nepraėjus nė dviem savaitėms dėl tos pačios priežasties mirė ir žinoma mokslininkė, filosofė, politologė, profesorė Gražina Miniotaitė.
Abiejų moterų gyvybės užgeso vos per kelias dienas po to, kai pasireiškė pirmieji sepsio simptomai.
Ne kraujo užkrėtimas
Žmonės sepsį linkę vadinti kraujo užkrėtimu, tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų III reanimacijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Mindaugas Šerpytis sakė, kad toks ligos įvardijimas yra neteisingas.
„Tai, kad sepsis laikomas kraujo užkrėtimu, yra visiškai neteisingas supratimas apie šią ligą. Bakterijos gali net nepatekti į kraują, bet žmogus gali susirgti sepsiu. Išties sepsis yra sisteminis uždegiminis organizmo atsakas į infekciją, dėl kurio pažeidžiami organai, kraujagyslės, ypač smulkios, sutrinka kraujotaka, ir žmonės žūsta“, – aiškino gydytojas.
Paprastai žaizdoje, nosiaryklėje, plaučiuose ar kitur esanti infekcija neplinta. Žmogaus imuninė sistema ją apriboja viename organe. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių dalies žmonių organizmas į infekciją sureaguoja generalizuotai, ir infekcija išplinta.
Gydytojas pasakojo, kad paprastai sepsis pirmiausia pažeidžia kraujagysles, todėl krenta kraujospūdis. Taip pat labai dažnai sutrinka inkstų veikla, gali būti pažeisti plaučiai. Sepsis gali pakenkti visam organizmui: centrinei nervų sistemai, kepenims, virškinimo traktui.
Ginklai atsisuka prieš mus
Sepsis prasideda nuo infekcijos šaltinio. Tai gali būti burnoje ar įsidūrus į pirštą atsiradęs nedidelis pūlinukas.
„Visiems mums kada nors yra atsiradę įvairiausių pūlinukų, bet sepsiu nesusirgome. Tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nusilpus imunitetui, gali kilti iškreipta ir visiškai nekontroliuojama organizmo reakcija į infekciją. Tada žmogaus ginklai, skirti kovoti su infekcija, patys pažeidžia organizmą“, – aiškino M. Šerpytis.
Su infekcija kovojantys neutrofilai išskiria labai didelį kiekį cheminių medžiagų, vadinamų citokinais. Sepsio atveju tas cheminių medžiagų išsiskyrimas nėra kontroliuojamas organizmo. Tada šios cheminės medžiagos pažeidžia jo kraujagysles ir kitus organus. Dėl ko taip atsitinka, negalima atsakyti.
Daktaras, pasakodamas studentams apie sepsį, dažnai cituoja Lewiso Thomaso mintį: „Bakterijos yra tarsi mūsų organizmo atsako į jas stebėtojos. Atsako, kuris ir sukelia ligą. Mūsų kovos su bakterijomis ginklų arsenalas yra toks galingas, kad tampa pavojingesnis nei pati bakterija.“
Priežastys gali būti genetinės
Jeigu pažeidžiama žmogaus imuninė sistema, sepsiu gali susirgti bet kas. Imunitetą silpnina nepakankama mityba, nėštumas, cukrinis diabetas, imunodeficitinės, lėtinės ligos.
„Sepsiu susirgti gali ir visiškai sveikas žmogus. Viskas priklauso nuo infekcijos, kuria užsikrečiama, virulentiškumo ir nuo imuninio atsako į ją. Be to, kiekvienas žmogus turi ir genetinį polinkį sirgti tam tikromis ligomis“, – pastebėjo daktaras.
Anot mediko, vis dažniau diskutuojama, kad gali būti ir genetinių priežasčių, kurios padidina sepsio grėsmę. Tačiau aiškių kriterijų, kurie padėtų nustatyti, kam gresia sepsis, o kam – ne, nėra.
Sunku atpažinti
„Sepsis vienareikšmiškai yra klastingiausia liga, nes simptomai būdingi visoms kitoms ligoms: gripui, bronchitui ir panašiai. Todėl labai sunku jį laiku nustatyti“, – pasakojo M. Šerpytis.
Klaidina tai, kad sepsis neturi specifinių požymių. Sepsiu sergantis žmogus gali karščiuoti, jį gali krėsti šaltis, apimti silpnumas, nukristi kraujospūdis, padažnėti pulsas, kvėpavimas. Tokie klinikiniai sepsio požymiai būdingi daugeliui ligų.
Sepsio simptomai gali būti netgi prieštaringi. Pavyzdžiui, ligonis gali arba karščiuoti, arba jam kaip tik gali nukristi temperatūra. Ypač tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat vieniems žmonėms labai padidėja leukocitų kiekis kraujyje, kitiems – kaip tik sumažėja.
Per vėlai kreipiasi į medikus
Kadangi sepsio požymių yra įvairių, paprastai būdingų ir kitoms ligoms, daugelis ligonių į medikus kreipiasi pavėluotai. O juk vienas pagrindinių sepsio gydymo principų yra infekcijos šaltinio pašalinimas, antibakterinio gydymo skyrimas ir tai būtina padaryti kaip įmanoma anksčiau.
„Dažniausiai žmonės parą-dvi būna namuose, neskuba važiuoti į ligoninę. Tik tada, kai pažeidžiami gyvybiniai organai, sutrinka sąmonė, žmogus pasidaro vangus, mieguistas, kartojasi šaltkrėčio epizodai, nukrenta kraujospūdis, kviečiama greitoji pagalba ir vykstama į ligoninę. Tačiau tada prarandama daug laiko, per kurį būtų galima dar daug ką padaryti“, – apgailestavo daktaras.
Jeigu nėra galimybių atlikti daug detalių tyrimų, net ir medikams sunku suprasti, ar pacientas serga sepsiu.
„Šeimos gydytojams tik pagal klinikinius požymius ar vieną kraujo tyrimą sunku nustatyti, ar ligonis serga sepsiu, dėl ko žmogus karščiuoja ir kodėl padaugėjo leukocitų“, – aiškino M. Šerpytis.
Sudėtingiausia per epidemiją
Sunkiausia šeimos gydytojams laiku diagnozuoti sepsį per gripo epidemiją. Juk sepsio požymiai neretai būna beveik tokie pat, kaip ir gripo.
„Tarp tūkstančio taip pat sergančių ligonių labai sunku nustatyti tą, kuris serga sepsiu, o ne gripu. Dėl to ir padaroma klaidų, įvyksta nelaimių. Visų ligonių juk į stacionarą nenuveši. Diferenciacija turi būti jau pirminėje grandyje. Tačiau paprastai šeimos daktarai, radę didesnių pakitimų, stengiasi siųsti ligonius ten, kur atliekami detalesni tyrimai“, – pasakojo pašnekovas.
Tam, kad būtų nustatytas sepsis, reikia labai detalių kraujo tyrimų. Neužtenka kraują ištirti pagal vos vieną parametrą. Svarbi ir klinikinė ligos išraiška.
Užsikrečiama ir ligoninėje
Kartais infekcija, nulemiančia sepsį, užsikrečiama ir ligoninėse. Anot M. Šerpyčio, bakterijos, esančios ligoninės aplinkoje, yra atsparios daugeliui įprastai vartojamų antibiotikų.
Jeigu išauginta bakterija yra jautri įprastiems antibiotikams, tokiems kaip penicilinas, kurie vartojami labai seniai, tada labai didelė tikimybė, kad žmogus užsikrėtė ne gydymo įstaigoje
„Daktarai žino, kokių bakterijų yra jų ligoninėse ir kokiems antibiotikams jos yra atsparios. Jeigu išauginama tokia daugeliui antibiotikų atspari bakterija, greičiausiai žmogus užsikrėtė ligoninėje, nes už ligoninės ribų tokių bakterijų nėra“, – aiškino M. Šerpytis.
Pusė ligonių neišgyvena
Skelbiama, kad kasmet sepsis nusineša maždaug 18 mln. žmonių gyvybių. Nuo šios ligos miršta daugiau žmonių negu nuo prostatos ir krūties vėžio bei ŽIV ir AIDS kartu paėmus. Tačiau sepsiui gydyti skiriama žymiai mažiau pinigų negu, pavyzdžiui, kovai su vėžiu.
Nepaisant medicinos pažangos, sepsio atvejų nuolat daugėja. Žmonių, kuriems buvo diagnozuotas sepsis, vos per dešimtmetį padaugėjo daugiau kaip du kartus.
Pasaulyje mirštamumas dėl sepsio ligoninėse siekia 40 procentų. Dar 30–40 proc. ligonių dėl organų sistemų pažeidimo miršta per pirmus metus, kai po persirgto sepsio juos išrašo iš ligoninės.
Rizika susirgti sepsiu ir mirštamumas nuo šios ligos priklauso nuo daugelio faktorių: bakterijos, kuri sukėlė infekciją, virulentiškumo, individualių žmogaus imuninės sistemos savybių ir reakcijos į infekciją, imunologinės žmogaus būklės, vartojamų medikamentų, mitybos ir panašiai.
Teigiama, kad jeigu žmonėms, susirgusiems sepsiu, būtų laiku suteikiama pagalba, mirčių gerokai sumažėtų.
Siekiant atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą šiemet, rugsėjo 13-ąją, pasaulis (taip pat ir Lietuva) pirmąkart minės Tarptautinę sepsio dieną.
